Beje, geriausiai romantikos meną yra įvaldę vyresni kaip 50-ties metų amžiaus vyrai. Tai parodė Didžiosios Britanijos viešbučio tinklo „Warner Leisure Hotels“ klientų apklausa. Tačiau būtent tokio amžiaus vyrams didėja rizika, kad romantinio vakaro ir intymumo džiaugsmą gali aptemdyti vyriškos ligos.
Apie vieną dažniausią ligą, galinčią smarkiai pabloginti vyrų gyvenimo kokybę – gerybinę prostatos hiperplaziją (išvešėjimą) – kalbamės su gydytoju urologu dr. Vytautu Kamarausku.
Kodėl prostata tokia svarbi? Kokios jos pagrindinės funkcijos?
Prostata arba priešinė liauka – vyrų lytinis organas, maždaug kaštono dydžio, esantis po šlapimo pūsle ir apgaubiantis šlaplę. Anatominė prostatos padėtis, vystantis gerybinei prostatos hiperplazijai, ir lemia šlapinimosi sutrikimų atsiradimą. Prostatai didėjant labiau spaudžiama šlaplė ir pasireiškia įvairūs šlapinimosi sutrikimai.
Prostata sudaryta iš liaukų epitelio, kuris išskiria prostatos sekretą. Taigi, prostata labai svarbi vyrų lytiniam gyvenimui ir vaisingumui. Prostatos funkcija – gaminti biologiškai veiklias medžiagas, fermentus, atskiesti spermą ir taip padėti spermatozoidams judėti, suteikti jiems energijos pasiekti kiaušialąstę. Prostatos sekretas pasižymi ir antibakteriniu poveikiu.
Dažniausia prostatos liga – gerybinis prostatos išvešėjimas. Kada reikia sunerimti?
Jau pats pavadinimas – gerybinis prostatos išvešėjimas – sako, kad tai gerybinė fiziologinė būklė, kurios dažnumas labai priklauso nuo amžiaus. Pirmieji gerybiniai prostatos audinio pakitimai gali būti nustatomi jau 40-ties metų vyrams, o, sulaukus 80-ties, diagnozuojami beveik visiems. Kas kiekvieną dešimtmetį vyrų, kuriems pasireiškia prostatos išvešėjimo simptomų, skaičius dvigubėja. Labiausiai liga siejama su amžiaus nulemtais hormonų pokyčiais: metams bėgant vyrų organizme mažėja vyriškojo hormono testosterono, o, testosteronui skylant, daugėja moteriškų hormonų, kurie gali didinti prostatos hiperplazijos riziką. Nuo hormonų disbalanso pradžios iki ryškių ligos simptomų gali praeiti keletas metų. Taip pat ligai įtakos turi genetika, netaisyklingas gyvenimo būdas, kt.
Gerybinis prostatos išvešėjimas – prostatos padidėjimas, nulemtas natūralaus proceso, kai atsiranda liaukinės struktūros mazgelių, kurie vėliau plinta ir auga, dėl ko mažėja prostatos gaubiamos šlaplės skersmuo, o tai savo ruožtu blogina šlapimo ištekėjimo galimybes. Todėl pagrindiniai simptomai yra pasunkėjęs, dažnas šlapinimasis ir pablogėjusi lytinė potencija.
Gerybinės prostatos išvešėjimo simptomai yra panašūs, kaip ir sergant prostatos vėžiu. Todėl vyrai, pastebėję panašių negalavimų, turėtų apsilankyti pas gydytoją. Negydoma liga gali sukelti tokių rimtų sveikatos problemų, kaip erekcijos sutrikimai, šlapimo pūslės akmenligė, šlapimo takų infekcijos, kraujavimai ir pan. Rekomenduojama, kad vyresni kaip 40-ties metų vyrai pas urologą lankytųsi kartą per metus.
Kaip ši liga paliečia vyro psichologiją? Kodėl dauguma jų taip vengia gydytojų? Kaip galėtų padėti partnerė?
Iš tikrųjų, gana daug vyrų nemėgsta lankytis pas gydytojus. Juolab dėl prostatos sutrikimų pas urologus. Prostata jiems labai intymi erdvė, kuri, be to, siejama su vyriškumu. Tad kalbėti apie prostatos ligą – tarsi prisipažinti, kad esi nevisavertis vyras. Todėl apie šias problemas dažnas vyras kalbėti drovisi, lyg sirgti šia liga būtų gėda. Visai kitas dalykas, jeigu šlubuoja širdis, apie tai galima garsiai kalbėti, na, o jei streikuoja prostata, tai tarsi nepatogu, nes labai intymu. Deja, toks požiūris dar gajus, nors po truputį keičiasi.
Kai Lietuva turės tokią didelę lytinio švietimo patirtį, kaip, pvz., Skandinavijos šalys, kur lytiniai organai ir jų funkcijos suvokiamos kaip ir bet kokios kitos organizmo funkcijos, kurioms sutrikus būtina gydytis, tuomet turbūt ir apie prostatos ligas bus kalbama garsiai, nesidrovint. Ligos neturėtų būti skirstomos į nepatogias, intymias ar pan. Jei yra negalavimų – juos reikia gydyti.
Pastebėjęs pirmuosius pasunkėjusio šlapinimosi požymius, vyras dažnai to nesureikšmina, nes tai dar netrukdo jo gyvenimo kokybei. Kada dažnas lakstymas į tualetą pastebimas kolegų, tai jau kelia psichologinį diskomfortą. Dar labiau vyro nuotaiką suprastėja, kad sutrinka erekcija, kai lytinis aktas nepavyksta.
Peržengti urologo kabineto slenkstį vyrui galėtų padėti partnerė ar kiti šeimos nariai. Jei moteris pastebi, kad vyras dažnai eina į tualetą, ypač jei dėl to keliasi naktį, jei ilgai jame užsibūna, tai yra ženklas, kad reikėtų pasitikrinti prostatą.
Kokie fiziologiniai simptomai įspėja apie ligą?
Ligos simptomus galima suskirstyti į obstrukcinius ir dirginančius. Obstrukcinius, arba nulemtus kliūčių, simptomus lemia tai, kad padidėjusi prostata užspaudžia šlaplę, ir dėlto šlapimui sunku yra ištekėti iš šlapimo pūslės. Obstrukciniai simptomai – tai silpna, nutrūkstanti srovė, pasunkėjusi šlapinimosi pradžia, šlapinimasis padedant pilvo presui.
Dirginantys simptomai gali pasireikšti dėl šlapimo susilaikymo šlapimo pūslėje ir padidėjusio lygiųjų raumenų tonuso. Tai dažnas šlapinimasis, naktinis šlapinimasis, skubus noras šlapintis, šlapimo nelaikymas, skausmas. Simptomai po šlapinimosi yra lašėjimas, nevisiško pasišlapinimo jausmas.
Beje, tokius pat simptomus gali sukelti ir kitos ligos, pvz., šlapimo pūslės kaklelio, šlaplės išorinės angos susiaurėjimas, arba neurologinės, uždegiminės, onkologinės ligos. Šiuos simptomus sunkina širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, nutukimas. Todėl urologas turi atskirti gerybinį prostatos išvešėjimą nuo kitų ligų.
Ar reikia bijoti gydymo? Koks jis?
Gydymo bijoti tikrai nereikia. Bet reikia žinoti, kad efektyviausias ir mažiausiai traumuojantis gydymas yra esant ligai pradinėse stadijose. Kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai pagal simptomų sunkumo laipsnį, ligos progresavimo riziką. Gerybinė prostatos hiperplazija – tai liga, kuri vystosi lėtai, todėl pradinėse ligos stadijose dažnai pacientai gali būti tik stebimi.
Kartu ligos pradžioje visuomet rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, daugiau sportuoti, laikytis tinkamos dietos, vengti ilgai sėdėti, svarbus ir reguliarus lytinis gyvenimas. Kai to nepakanka, skiriama vaistų. Medikamentais prostatos didėjimą galima gerokai sulėtinti arba net visiškai sustabdyti. Kartu mažėja arba net išnyksta ir ligos simptomai, t.y. šlapinimosi sutrikimai.
Pažangiausi šių dienų vaistai – fosfodiesterazės inhibitoriai, kuriais visoje Europoje sėkmingai gydomas gerybinis prostatos išvešėjimas. Ypač svarbu, jog šis gydymo būdas ne tik gali padėti sumažinti ligos pasekmes, bet ir galimai veikia ją sukeliančias priežastis.
Minėjote, kad neretai kartu su gerybine prostatos hiperplazija pasireiškia ir erekcijos sutrikimų. Ar galima vienu metu gydyti abi šias ligas?
Tikrai taip. Ir to galima pasiekti paskyrus minėtų fosfodiesterazės inhibitorių. Vienas jų – tadalafilis, kuris, pagal naujausius duomenis, mažomis 5 mg dozėmis gali ne tik veiksmingai pagerinti erekciją, bet ir sumažinti su gerybiniu prostatos išvešėjimu susijusius simptomus. Vaistas veikia iki 36 val., todėl laikas nevaržo poros, neverčia jos skubėti atlikti lytinio akto. Tai padeda pacientams spręsti ne tik susirgimo keliamas fiziologines, bet ir psichologines problemas.
2012 m. Europoje buvo atlikti klinikiniai tyrimai, kurių metu atrasta, kad šis gydymo būdas veikia ne tik erekcijos sutrikimus, bet ir prostatos padidėjimo požymius. Tačiau tikslų vaistų dozavimą turi paskirti gydytojas.
Tik tinkamai gydantis galima sumažinti šlapinimosi sutrikimų požymius ir kartu galima padėti pagerinti erekciją. Tuomet, gydydami padidėjusią prostatą, kartu sprendžiame ir erekcijos sutrikimų problemą. Tai ypač aktualu sergantiesiems prostatos hiperplazija, nes, kaip žinoma, ši liga dažnai skatina ir erekcijos problemų atsiradimą.
Reikia griauti mitus, kad erekcijos sutrikimai ar apskritai lytinių santykių nebuvimas vyresnio amžiaus vyrams yra norma, nereikia prisitaikyti ir prie pablogėjusios erekcijos. Skatinu kreiptis į gydytojus, gydyti prostatos ligas, nes gana dažnai jos ir yra erekcijos sutrikimų priežastis.
Dėkojame už pokalbį.
Informaciją parengė Eli Lilly Lietuva
LTCLS00109 2014/03
Užsakymo nr.: PT_64466996
