Skaitomiausi straipsniai:
- Gegužės mėnesio horoskopas: ko laukti kiekvienam Zodiako ženklui
- Kaip seksas ir šlapimo pūslės uždegimas yra susiję?
- Žiaurioji grafienė grožį puoselėjo nekaltų mergelių kraujo voniomis
- Kodėl vyrai vienas myli, o kitas veda?
- Liaudiškos priemonės, kaip išnaikinti maistines museles ir kandis
Su Rūta Mickiene susitinkame Antakalnio širdyje – prie Petro ir Povilo bažnyčios. Už kelių šimtų metrų – kotedžas, kuriame įsikūrusi ir Mickų šeima. Čia pat – Belmonto šlaitai, kur taip gera semtis kūrybiniam (ir moksliniam) darbui taip reikalingo įkvėpimo. Rūta – tikra šiuolaikinė viską spėjanti ir galinti moteris.
Liekna ir stilinga, ji vaišina kava ir pačios keptu pyragu. Vilniaus kolegijoje Rūta dėsto grafikos dizainą, su vyru interjero dizaineriu Virginijumi augina keturis vaikus. Vyriausiajam Pijui – jau 21-eri, jis studijuoja Anglijoje kino režisūrą. Jokūbas – paauglys, Mykolui – šešeri, o jaunėlei Medai – treji.
„Kaip viską spėju? – pakartoja klausimą Rūta ir susimąsto. – Jei kas papasakotų man apie tokį gyvenimą, sakyčiau, kad vargu ar tai įmanoma, bet kai darai, pasidaro.“ Viskas, matyt, ir prasidėjo per tą moterišką pasiutimą… Baigusi Vilniaus dailės akademijoje grafinio dizaino studijas, ji gimdė atžalas ir dirbo daugiausia žiniasklaidoje – įvairiose leidyklose ir redakcijose. „Esu labai patenkinta savo profesija, niekada nesigailėjau ją įgijusi. Tik vienu metu pajutau, kad išsisėmiau, kad trūksta naujos veiklos, iššūkių, – prisimena moteris. – Tada gavau pasiūlymą stoti į dizaino aspirantūrą.“ Nors jauniausiai dukrai buvo tik pusė metų, Rūta ryžosi. Sako norėjusi grafinio dizaino srityje įgyvendinti italų filosofo, rašytojo Umberto Eco išsakytą atviro kūrinio idėją.
Kurti gali visi
Perskaičiusi žymaus semiotiko U. Eco veikalą „Atviras kūrinys“, R. Mickienė susižavėjo mintimi, kad skaitytojas, arba teksto suvokėjas, kartu kuria kūrinį. Galvodama apie aspirantūrą, ji galvojo ir apie tai, kad galės gilintis į tai, kaip net meninių gebėjimų neturintis žmogus galėtų prisidėti prie kūrinio gimimo. Kartą, kai jau studijavo aspirantūroje, Rūtai šovė mintis: juk tuo tikslu galima panaudoti žmogaus balsą. Kadangi dizainerės tėvai – radiotechnikai, ji žinojo, kad garso bangos yra mechaninės kilmės judančios dalelės. Taigi visa garsinė informacija sklinda bangomis.
„Milijardai jų sklendžia aplink mus ir kuria bendrą informacinį lauką, – pasakoja moteris. – Kai kurias pasigauname, materializuojame. Jautresni žmonės pagauna daugiau. Tai, kad jų nematome, nereiškia, kad jų nėra.“ Taigi Rūta pradėjo eksperimentuoti, kaip garsą įvaizdinti. Prie bandymų prisidėjo ir vyras Virginijus. Abu pabandė garso bangomis sujudinti smėlį, druską, miltus, kitas birias medžiagas, taip pat vandenį. Pastarieji bandymai buvo įdomiausi. Rūta žinojo, kad nėra pirmoji pasaulyje, mėginanti garsą atkurti vaizdu. Dar Leonardo da Vinci ir Galileo Galilei'us yra pastebėję, kad garsas veikia vandenį. Grafikos dizainerės bandymų išskirtinumas tas, kad ji siekė įvaizdinti daug žodžių, frazių, dainų, eilėraščių posmų (dabar Rūta paveikslu paverčia iki 20 žodžių tekstą arba 20 sekundžių trunkantį įrašą).
R. Mickienė pasakoja supratusi, kad įvaizdinti galima bet kokį garsą: kūdikio juoką, meilės žodžius, linkėjimus, net traktoriaus burzgimą… Kaip vyksta procesas? „Praktiškai viskas atrodo taip, – aiškina. – Kambaryje stovi aparatas, štai – mikrofonas, čia – garsiakalbis su rezonansiniais indais, čia – vanduo, o čia – fotoaparatas.“ Viskas, regis, taip paprasta – tariami garsai, žodžiai judina vandens paviršių, o tada vaizdas fotografuojamas. Vaizdas priklauso ir nuo indo, kuriame yra vanduo. Jei dubuo apvalus, toks bus ir paveikslas, jei klientas nori kvadratinio paveikslo, vanduo pilamas į keturkampį indą. Užsakovai gali rinktis ir apšvietimą. Jei jis – raudonas, paveikslas švytės ir oranžine, ir geltona spalvomis... Paprastai kuo aukštesnis kalbančiojo balsas, tuo tankesnis būna grafinis piešinys. Greta grafinės garso išraiškos yra brūkšninis kodas QR (quick response) – nuskaičius jį išmaniuoju telefonu, galima išgirsti vaizdą pagimdžiusią frazę. Kūrėjai tikisi pristatyti šiuos paveikslus ir 3D formatu.
Paprasti stebuklai
Rūta pakviečia pažvelgti į darbų galeriją. Grafinė garsų išraiška labai primena mandalą. Klausiu pašnekovę, ar paveikslai turi kokių nors sąsajų su šiuo kosminę ar dvasinę tvarką vaizduojančiu hinduistų ir budistų simboliu.
„Pamačiusi, kad garsai dėliojasi būtent tokia forma, labai nustebau, – teigia išradėja. – Vadinasi, viskas yra organiška – visata sukurta pagal bendrus principus. Esu skaičiusi, kad visų maldų – nesvarbu, kokia kalba išsakytų, dažnių vibracijos yra panašios. „Tėve mūsų“ skleidžia ir erdvę, ir patį žmogų valančias bangas.“
Rūta rodo „mandalą“, kuri vaizduoja prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbą Lietuvos įmonių vadovų klubo 15 metų gyvavimo proga. Toliau – įvaizdinta Neringos Čereškevičienės ir vaikų choro atlikta nuotaikinga arija „Pam para pam pam“. Greta – violetiniais, rudais atspalviais mirguliuojantis apskritas ES Neformalios konkurencingumo tarybos narių kartu ištartos frazės „United in Diversity“ („Vienybė įvairovėje“) paveikslas. Viena pora Australijos lietuvių bendruomenei norėjo padovanoti eilėraščio apie Lietuvą paveikslą, Rūta jį sukūrė iš įrašo. Paveikslas išėjo panašus į snaigę. Viena moteris panoro įvaizdinti savo vyro knarkimą. Grafiškai jis atrodė visai gražiai. „Mano vyras Virginijus juokaudamas (o gal ir visai rimtai) sako, kad moteris – tai vanduo, vyras – garsas, – juokiasi pašnekovė. – Paveikslai gimsta iš jų meilės ir draugystės. Tikrai, tokia nuostabi gali būti tik meilės kalba.“
Vis dėlto grafikos dizainerė įsitikinusi, kad svarbesnis yra ne pats žodis, o tai, kokia emocija jis išsakytas. Moteris dar nežino, kaip vizualiai atrodo saldžiu balsu pasakyti neapykantos kupini žodžiai (ar atvirkščiai – piktai pasakyti gražūs), kaip vandenį judina stipriai sutelktos mintys. Kodėl, pavyzdžiui, vanduo, atsivežtas iš šventu laikomo šaltinio Anykščių rajone, Kavarsko miestelyje, jau ketvirtus metus yra skaidrus lyg ką tik pasemtas? Beje, anot Rūtos, visos planetos vanduo atsinaujina dukart per metus – naktį iš sausio aštuonioliktosios į devynioliktąją ir Joninių naktį. „Tuo metu net tekančiojo vandentiekiu struktūra atsistato į pirminę! Taigi sveika tokį vandenį ir gerti, ir jame maudytis. Net nedidelis kiekis nuskaidrins visą kitą“, – aiškina pašnekovė.
Prieš akis, pasak Rūtos, – dar labai daug bandymų. Labiausiai Mickų porą džiugintų galimybė pasitarnauti mokslui. Šri Lankoje jie apie tai diskutavo su mokslininkais, dirbančiais medicinos srityje. Juk, tarkim, atliekant smegenų encefalogramą nuskaitomi tam tikri smegenų dažniai. Jei pavyktų juos nufotografuoti, galbūt pavyktų ir užkirsti kelią kai kurioms sunkioms ligoms – Alzheimerio, epilepsijai? Grafikos dizainerė tvirtina, kad ji su vyru jaučiasi tarsi atvėrę duris į stebuklų ir netikėtumų kupiną kambarį.
