Skaitomiausi straipsniai:
- Ką vertėtų įsigyti šiam sezonui, pataria Lietuvos dizaineriai
- Netikras Napoleono tortas su citrininiu kremu
- Kaip seksas ir šlapimo pūslės uždegimas yra susiję?
- Gegužės mėnesio horoskopas: ko laukti kiekvienam Zodiako ženklui
Visgi būtų vienas juokas, jeigu detoksikacija būtų susijusi tik su mityba. Norint atsikratyti toksinų, tenka patirti ir daug socialinių apribojimų. Draugė po darbo kviečia vakarienės – oi, negali: tai sutrikdytų toksinų šalinimo procesą. Bendradarbė vaišina pyragu – hmmm... ačiū, bet kad nebegalima miltų. Gal padarom kavos pertraukėlę? Ne, tu jau nebegeri kavos, nes rūgština organizmą. Į naktinį klubą? Gal kada kitą kartą, nes dabar privalu kasnakt miegoti aštuonias valandas.
Atsiskyrėlio dalia mažai ką vilioja. Nusprendžiu pasitelkti interneto galias ir paieškoti bendraminčių, su kuriais galėčiau dalytis detoksikacijos džiaugsmais, rūpesčiais ir atradimais.
Niekada nevalgyk vienas
Išsirenku naujausias organizmo švarinimo sistemas: be mėsos, su mėsa (kaip neįprasta!) ir urvinio žmogaus. Trys sistemos – trys autoriai: bendrosios praktikos gydytojas Joelis Fuhrmanas, kardiologas Alejandro Jungeris ir filosofijos daktaro laipsnį turintis mitybos specialistas Lorenas Cordainas. Jų išsilavinimas man kelia pasitikėjimą, o prielankumą pelno siekiai padėti žmonėms iš esmės pakeisti mitybą. Trumpalaikė detoksikacija – geras dalykas, bet kaip būtų nuostabu, jei toksinai net nepatektų į organizmą.
Turbūt sutapimas, kad ši trijulė – amerikiečiai, bet visi puikiai suvokia, kad bendruomenė dabar yra stiprus rinkodaros svertas ir verslo variklis. Tik ar mums nuo to blogiau?
Vienišas organizmo švarintojas dažnai palūžta ne dėl valios stokos. Ne veltui Mefistofelis sakė: „Teorija, brolau, – sausa šaka.“ Iš pradžių viskas atrodo lyg ir aišku, bet kai pradedi švarintis, iškyla nemažai klausimų. Ar tikrai nieko bloga, jei skauda galvą, krečia šaltis, pykina ir beria spuogais? Kas žingsnis vis naujas patyrimas, bet kaip tyčia artimai nepažįsti nė vieno, turinčio organizmo valymo patirties, kad galėtum pasitarti ir nusiraminti.
Trumpalaikė detoksikacijos programa nėra toks jau didelis vargas, bet jei norisi ilgam ir iš esmės pakeisti mitybą, iškyla daugiau sunkumų. Leistinų valgyti produktų sąrašas gana greitai ima kelti nusivylimą ir nuobodulį, nes neaišku, ką dar skanaus galima pasigaminti. Štai todėl labai pravartu turėti kompanionų. Net jei jų būtų vos penki, ir tai jau turėtumei penkis patarėjus ir penkis naujus receptus. O jeigu bendruomenę sudaro tūkstančiai? Tada tai – didžiulė patirčių ir informacijos bazė, ką jau kalbėti apie tai, kad kiekvienos bendruomenės vedlys dar siūlo ir profesionalią pagalbą.
Iki tikslo – 21 diena
Alejandro Jungerio suburtoje internetinėje organizmo švarintojų bendruomenėje (www.cleanprogram.com) šiuo metu – 62 tūkst. narių. Ir jų vis daugėja. Mano dėmesį A. Jungerio sistema patraukė paprastumu ir praktiškumu. Na, gal šiek tiek dar ir tuo, kad apie ją gerai atsiliepia Gwyneth Paltrow, Donna Karan ir Demi Moor. Įdomu, ar man atsirastų vietos šiame žvaigždyne?
Ką tik perskaičiau A. Jungerio knygą „Clean“, tad drąsiai pildau anketą. Hmmm... Šiai bendruomenei netinku, tik nesuprantu – kodėl. Gal kad nepirkau 425 JAV dolerius kainuojančio detoksikacijos rinkinio? Betgi jie Lietuvoje neplatinami. O gal kalta būtent mano gyvenamoji vieta? Pamėginau prasmukti apsimetusi amerikiete, ir štai tada durys atsivėrė. Po registracijos man tapo prieinamas išsamus mitybos planas ir daug kitos metodinės medžiagos bei receptų. Galėjau skaityti visų narių anketas ir tuoj pat parašyti laišką tam, kurio patarimą norėčiau gauti. Užplūdo entuziazmo banga.
Kardiologą A. Jungerį sukurti naują mitybos sistemą paskatino sveikatos bėdos: antsvoris, nuovargis, dirgliosios žarnos sindromas ir depresija. Šias problemas vyras išsprendė atlikęs detoksikacijos programą centre „We care SPA“. Šią įstaigą jis vėliau rekomenduodavo ir savo pacientams, bet ne visi ligoniai galėjo leisti sau ilgesniam laikui ištrūkti iš darbo ir namų. Tai ir paskatino A. Jungerį sukurti įprastam gyvenimo ritmui tinkamą detoksikacijos sistemą.
A. Jungerio detoksikacijos sistema išties paprasta. Programos reikia laikytis 21 dieną.
Pusryčiams ir vakarienei – žalių daržovių, vaisių kokteiliai arba šiltos
trintos sriubos, o per pietus valgomas vienas pagrindinis patiekalas iš leistinų vartoti produktų. Tarp šių, kad ir kaip keista, yra ir mėsa. Kodėl? „Mano asmenine nuomone, norint būti sveiku vegetaru, reikia turėti mitybos daktaro laipsnį“, – pabrėžia A. Jungeris savo knygoje „Clean“. (A. Jungerio knygų anglų kalba galima įsigyti www.krisostomus.lt, kaina – nuo 52 iki 92 litų).
Anot detoksikacijos sistemos kūrėjo, didžiausią neigiamą įtaką sveikatai šiais laikais daro dvi susijusios priežastys: su maistu į organizmą patenka labai daug toksinių medžiagų, bet nepakankamai tų elementų, kurie skatintų organizmą gintis, tai yra stimuliuotų imuninės sistemos veiklą. Kai tik nustojame valgyti nesveiką maistą ir pastipriname imunitetą mikroelementais, vitaminais, probiotikais ir fermentais, organizmas vėl tampa pajėgus su daugeliu sutrikimų susidoroti pats.
Baigus programą galima ir toliau maitintis panašiai arba grįžti prie senųjų įpročių, tik po truputį – kasdien suvartojant po vieną draustiną produktą (galima, pavyzdžiui, išgerti stiklinę pieno, suvalgyti makaronų). Jei savijauta pablogėja, to produkto reikėtų vengti ir toliau.
Maistingas maistas
Toksinais ir laisvaisiais radikalais organizmą teršiantis maistas sukelia priklausomybę: kuo daugiau valgai, tuo daugiau norisi, o jei bandai mesti, ištinka abstinencija. Panašu, kad šią mintį išsakęs Joelis Fuhrmanas – teisus. Nieko malonaus būti lyginamam su narkomanu ar alkoholiku, bet asmeniškai galiu paliudyti priklausomybę nuo sviestinių sausainių. Nors pastarąją esu pažabojusi, pasijutau taip, tarsi mane su J. Fuhrmano (www.drfuhrman.com) sekėjais būtų siejęs kraujo ryšys.
J.Fuhrmanas mėgsta pabrėžti, kad jo suburta bendruomenė – tarsi šeima, bet nemokamai šie giminaičiai nieko nedalija. Numatytos keturios narystės rūšys. Pigiausia, leidžianti įsilieti į šeimą mėnesiui, kainuoja apytiksliai keturis JAV dolerius, o brangiausia, trunkanti visą nario gyvenimą, – 3 tūkst. dolerių. Brangu, bet patrauklu: įvairios nuolaidos maisto papildams, nemokami internetiniai seminarai, konsultacijos ir netgi galimybė telefonu pasitarti su pačiu programos kūrėju. Deja, kol kas nesu pasirengusi užmegzti ryšio iki mirties – užteks kyštelėti nosį į jo virtuvę.
Nors skamba keistai, bet J. Fuhrmanas ragina vartoti maistingą maistą. Jei patiekalų maistinė vertė yra menka, valgyti norisi daugiau, nes organizmas iš didesnės krūvos šlamšto tikisi kaip nors sukrapštyti reikiamą kiekį mineralinių medžiagų ir vitaminų. Žmonės nutunka, pasiligoja ir anksti pasensta, nors galėtų gyventi mažiausiai iki 95-erių. Sąlyga tokia – kasdien suvartoti po pusę kilogramo žalių ir tiek pat virtų daržovių. Veganišką mitybą pagal maistingumą J. Fuhrmanas laiko idealia, bet neprieštarauja, kad jo sekėjai valgytų ir šiek tiek žuvų, kiaušinių, neriebių pieno produktų, jei negali be jų apsieiti.
Šešiasdešimtmetis dr. J. Fuhrmanas – jaunatviškas, puikios fizinės formos. Jei ne sunki kelio trauma, kurią patyrė būdamas dvidešimties, galbūt dabar pažinotume jį kaip dailiojo čiuožimo čempioną. Siekdamas kuo greičiau pasveikti iki 1976-ųjų olimpinių žaidynių, čiuožėjas badavo pagal Herberto Sheltono sistemą. Traumą sportininkas išsigydė, atsikratė dar kelių sveikatos bėdų, bet tapo toks liesas, kad dalyvauti olimpiadoje nepajėgė. Užtat baigė medicinos studijas ir panoro sukelti Amerikoje mitybos perversmą.
Pirmoji J. Fuhrmano knyga „Valgyk, kad gyventum“ skaitytojus pasiekė 2003-iaisiais, bet į prestižinį JAV laikraščio „New York Times“ populiariausių knygų sąrašą pateko tik antrasis – 2011 metų – leidimas (2012-aisiais leidykla „Šarkos knygos“ išleido šią knygą lietuvių kalba).
Praėjusių metų rudenį J. Fuhrmanas savo sekėjus pagaliau aprūpino ir kulinarijos knyga. Receptus daktaras Joelis kuria kartu su žmona Lisa, jiems talkina virtuvės šefai. Dėl smagumo J. Fuhrmano sekėjai dalyvauja interneto svetainėje skelbiamuose receptų konkursuose.
Atgal į urvą
Nors urvinių žmonių laikais pinigų nebuvo, narystės mokestis Paleo, arba vadinamosios Urvinio žmogaus dietos (www.thepaleodiet.com ), internetinėje bendruomenėje numatytas. Prašoma 79 JAV dolerių už metus, bet turbūt nedaugelis nori tiek mokėti, todėl iškart siūloma net 30 dolerių nuolaida. Numatyta ir platininė narystė – ji suteikia teisę konsultuotis su šios mitybos sistemos kūrėju dr. Lorenu Cordainu ir kitas privilegijas, bet už kokią sumą – nutylima. Kiek narių yra šioje bendruomenėje, irgi neaišku. Mokėti didelę sumą vien tam, kad patenkinčiau smalsumą, nenoriu, tad nutariu nesiregistruoti, nors pati mitybos sistema man atrodo gana patraukli.
Dr. L. Cordainas pasakoja pirmykščių žmonių mityba susidomėjęs dar vaikystėje, nes mama raginusi valgyti daugiau daržovių ir vaisių, o tėtis – skaityti knygas apie akmens amžių. Veikiausiai tai – tik graži legenda. Iš tikrųjų L. Cordeno propaguojama mitybos sistema labiausiai paveikta ne legendų, o aštuntojo dešimtmečio mokslinių darbų apie pirmykštę mitybą. Trūko tik charizmatiškos asmenybės, kuri paragintų maitintis kaip urviniai žmonės. L. Cordenas užpildė šią spragą.
Paleolito laikų mitybos propaguotojai sulaukia kritikos dėl raginimo atsisakyti tų produktų, kurių anuomet nebuvo. Kritikai sako, kad žmonijos evoliucija nesustojo akmens amžiuje, todėl mums galima valgyti įvairesnį vaistą – ne vien mėsą, žuvis, daržoves ir vaisius. Užtat sekėjai liudija, kad pasijunta kur kas energingesni ir atsikrato sveikatos problemų, kai atsisako pieno, grūdinių ir ankštinių augalų, bulvių bei cukraus. Jie valgo laisvai auginamų ir žole šeriamų gyvulių mėsą, laisvai auginamų vištų kiaušinius, daržoves, vaisius, sėklas, riešutus ir nevengia riebalų.
Itin griežtai Paleolito dietos galima laikytis tris savaites, o pagrindinių principų – kad ir visą gyvenimą.
