Televizoriui – atskira erdvė
Lankydamasis stilingiausiuose šalies gyventojų būstuose, albumo „Privatus Vilnius. Interjerai“ autorius pastebi, kad daugelyje jų televizoriui skiriama viena centrinių namų erdvių.
„Jei yra galimybė, šiuolaikinis televizorius turėtų būti statomas specialiai įrengtoje, konkrečios paskirties patalpoje – vadinamame namų kinoteatre. Jeigu gyvenamosios erdvės nedidelės, televizorių patartina „įkurdinti“ poilsinėje pasirinkto kambario dalyje, t. y., jį sąlyginai padalyti, pavyzdžiui, dekoratyvine pertvara arba širma. Televizoriaus neturėtų būti valgomajame, nes „konkuruotų“ su stalu, arba miegamajame, nes „konkuruotų“ su lova“, - pataria stilingos gyvensenos žinovas.
Pašnekovo manymu, lietuviams vertėtų atsisakyti per daugelį metų įgrisusios televizorių statymo vietos – sekcijų nišos. Sukurti poilsio erdvės interjerą nesudėtinga ir savo jėgomis – specialūs vaizdo aparatūrai skirti baldai gali būti puiki išeitis.
Atlieka socialinę funkciją
Rekomenduojama, kad namuose būtų vienintelis televizorius – tai gera proga pabūti visiems drauge, o keli jų tarsi izoliuoja šeimos narius. Juolab, kad funkcijų įvairovė pakeitė aparato – televizoriaus – pirminę paskirtį. Dėti lygybės ženklą tarp televizoriaus ir televizijos gali tik itin konservatyvūs gyventojai.
Vis dažniau televizorius naudojamas ne tik stebėti sporto varžybas ar žaisti video-žaidimus, bet ir klausytis muzikos įrašų, stebėti kultūros renginių transliacijas, naudotis specialiomis edukacinėmis programomis ar žvalgytis po nuotraukų albumus. Štai visai neseniai Vienos opera surengė pirmąją tiesioginę itin didelės raiškos transliaciją – klasikinės muzikos mylėtojai galėjo realiu laiku gyvai stebėti operą „Nabukas“. Technologinės novacijos džiugina ir tėvus, jiems sudarytos galimybės kontroliuoti TV ekrane rodomų laidų, įrašų turinį, transliavimo laiką.
Atsižvelgiant į amžiaus grupes, televizoriaus poreikis vyresnio amžiaus žiūrovams – taip pat labai didelis: neišeidami iš namų jie ne tik sutaupo lėšų, bet ir nesijaučia atskirti nuo aplinkos, įtraukiami į psichinei gerovei būtiną veiklą, gali jaustis pilnaverčiais. Laiką prie televizoriaus mieliau leidžia ir intymumo išsiilgę žmonės, juk romantišką filmą daug jaukiau žiūrėti įsitaisius lovoje, nei kino teatre šalia spragėsius triauškiančių paauglių.
Televizijos poveikis – didžiulis
Lietuvos žiūrovas išskirtinis, jo santykis su per televizorių transliuojamomis programomis labai artimas, jam daro didelį, ilgam įsimenamą poveikį, pasireiškiantį plačiomis diskusijomis ar aptarimais viešojoje erdvėje. Televizorius siejamas su asmens neįpareigojančiu, padedančiu užmiršti rūpesčius laiko leidimu.
„Matomu vaizdu, ypač dokumentiniu, tikima besąlygiškai: kuo didesnė vaizdo ir garso raiška, tuo televizinė realybė artimesnė tikrovei, kuo stambesni nufilmuoti planai, tuo mažiau emocinių dvejonių, susijusių su galimai netikru, iškraipytu transliuojamo vaizdo efektu“, - teigė E. Skerstonas.
Besikeičiančius vartotojų lūkesčius užčiuopia ir šiuolaikinių technologijų kūrėjai. Televizorių pramonės lyderis „Samsung“ neseniai pristatė pirmą lenktą ypač didelės raiškos UHD televizorių. Pasak gamintojų, ši rinkos naujiena žiūrovui leis pateikti efektingą, iki šiol tik realybėje matytą reginį, kurio išskirtinumas – galimybė „keliauti“, aplankant nepasiekiamas vietoves, tapti svarbių kultūrinių, sporto ar politinių įvykių liudininkais.
„Didysis TV žiūrovo lūkestis – pamatyti, o TV transliuotojo tikslas – tą lūkestį pateisinti. Šiandien ši sąsaja – televizorius: visiems prieinamas žmogaus genialumo, jo sukurtų aukštųjų technologijų produktas“, - įsitikinęs E. Skerstonas.
Užsakymo nr.: PT_64858701
