Šių dienų skaitomiausi:
- Astrologė V. Budraitytė: mano lieknėjimo receptas ir keliolika negrįžtamai prarastų kilogramų
- Nekaltybę praradau 51-erių, nors buvau jau dukart ištekėjusi
- Meilės ligos: venerinių mažėja, užtat plinta kitokios
- 5 produktai, kurių reikia atsisakyti, jei norite būti liekni ir sveiki
- Sūrio pyragas su citrinomis - ko gero, skaniausias sūrio gardėsis

Keitė iš pagrindų

„Pažvelgę pro langus supratome, kad tikrai norime šio buto su vaizdu į besikeičiančią Nerį“, – prisimena Eglė. Būstas, į kurį jauna šeima atsikraustė prieš metus, yra naujos statybos daugiabutyje. Namą nuo upės skiria tik gatvė.

Priešingai nei vaizdas pro langą, ankstesnių šeimininkų klasikinio stiliaus interjeras su gipso lipdiniais, arkiniais praėjimais, bordo spalvos durimis naujakurių netraukė. Eglė ir Tomas norėjo šiuolaikiškų, neapkrautų, paprastų, bet estetiškų namų.

Šeimininkė pasakoja, kad šį butą įrengti šeima patikėjo profesionalams, nes pasimokė iš per pirmojo buto remontą padarytų klaidų, tarkim, ankstesniame jų būste durys atsidarinėjo ne į tą pusę. Pertvarkyti būstą vilniečiams padėjo internetu surasta architektė Milda Rekevičienė. Jų požiūriai iš karto sutapo, todėl bendro darbo rezultatais patenkinti visi.

Per pusmetį – tiek truko remontas – bute buvo pakeista viskas, išskyrus barokinio stiliaus svetainės židinį. Pirmiausia pertvarkytos erdvės: dabar maždaug 80 m² plote yra nedidelis prieškambaris, virtuvė (anksčiau ji buvo atskira) sujungta su svetaine. Dar yra tėvų miegamasis su darbo zona, sūnaus kambarys, vonia. Tiesa, pačios vonios, kurioje būtų galima mirkti, nebeliko – vietoj buvusios kampinės įrengtas dušas. Taip sutaupyta erdvės – dabar čia telpa dvi nepamainomos jaunos mamos pagalbininkės: skalbimo ir džiovinimo mašinos. Šio buto išskirtinumas – įstiklintas balkonas į upės pusę.

Visi ne itin kokybiški plastikiniai buto langai pakeisti mediniais, o lakuotas uosio parketas – alyvuotomis ąžuolo lentų grindimis. „Norėjome kuo daugiau natūralių medžiagų. Tarkim, mediniai langai – ne tik praktiški, bet ir suteikia jaukumo“, – džiaugiasi Eglė.

Visos standartinio dydžio buto durys pakeistos naujomis – beveik pustrečio metro aukščio: tokios vizualiai praplečia erdvę. Vonios durys – su aukštai įtaisytu apvaliu langeliu (kaip laivų kajučių). Kas viduje, nepamatysi, bet kad kažkas yra, išduoda pro langą sklindanti šviesa.

Paprasta ir patogu

Pasak pašnekovės, vienas labiausiai vykusių Mildos pasiūlymų buvo atsisakyti svetainės stiklinės sienos apačioje buvusio radiatoriaus. Dabar šildymas įrengtas grindyse, po grotelėmis, užtat ant grindų galima laikyti gėles. Eglė augina nereiklias kaimiškas: chlorofitą, jeronimą, kalankę, liaudiškai vadinamą paleistuve, alaviją. Turi ir kelias dovanotas orchidėjas.

Šeimininkai norėjo baltų sienų, bet pritarė architektės sumanymui derinti jas su dažytomis juodai. Po vieną juodą ar jos dalį, ant kurių galima piešti kreidelėmis, yra kiekviename kambaryje. Eglė pasakoja, kad būstą stengėsi apstatyti paprastai ir patogiai. Į brangius baldus nusprendė neinvestuoti, antraip juos tektų saugoti nuo atžalų – trejų dar neturinčio Skomanto ir vasarą gimsiančio mažylio.

Iš ankstesnio buto šeima atsivežė vos kelis daiktus: tetos dovanotus seną ovalų veidrodį mediniais rėmais, vokiečių kompanijos „Thonet“ kėdę ir pianiną „Riga“ – juo muzikologė Eglė mokėsi skambinti būdama vaikas. Specialiai gamintus virtuvės, vonios baldus, visas spintas suprojektavo Milda Rekevičienė. Eglė norėjo į akis nekrintančios virtuvės: ši yra iš baltai dažyto medžio su šviesiu lieto marmuro stalviršiumi; baldų durelės – be atsikišusių rankenėlių, o vietoje spintelių – ištraukiami stalčiai. Daugiau stalčių yra po virtuvės stalu, šio viršus pagamintas iš ąžuolo. Šaldytuvo svečiams tektų ieškoti – jis paslėptas virtuvės sienoje.

Darbo stalą atstoja taip pat architektės sugalvota plati medinė miegamojo palangė. „Kai akys pavargsta nuo kompiuterio, geriausias poilsis ir meditacija yra stebėti, kaip teka vanduo“, – sako muzikologė. Dėl to ir užuolaidos šiame būste tokios, kad neužstotų vaizdo: miegamajame – medinės žaliuzės, o esančios svetainėje beveik niekada neužtraukiamos (šeimininkams nekliūva, jei kas iš gatvės žiūri, kaip jie gyvena). Tik nedažyto lino užuolaidos Skomanto kambaryje reikalingos ne tik vakare, bet ir dieną – kad saulė netrukdytų berniukui miegoti pietų miego.

Svetainės sofą šeima išsirinko parduotuvėje „Ikea“, tik pervilko praktiškesniu audiniu. Ten pat įsigijo knygoms ir kompaktinėms plokštelėms skirtą spintą stiklinėmis durimis. Beje, rasti baldą, kuriame tilptų daugybė kompaktinių diskų (Muzikos informacijos ir leidybos centre akademinės muzikos leidyba besirūpinanti Eglė yra sukaupusi didelę įvairios muzikos kolekciją), buvo nelengva. Laisvalaikiu moteris klausosi klasikos, džiazo, metalo ar sutartinių. „Nėra blogo žanro, yra tik gera ar prasta muzika“, – sako Eglė.

Širdžiai mieli

Dar viena muzikologės aistra yra kvepalai. Šia ji užsikrėtė studijuodama Paryžiaus konservatorijoje. „Nuo mano namų iki konservatorijos buvo daug parfumerijos parduotuvių, taip po truputį šis menas mane užkabino. Lietuvoje kvepalai yra verslas, o Prancūzijos kultūros ministerija neseniai oficialiai pripažino, kad tai yra menas“, – pasakoja Eglė.

Moteris domisi kvepalų istorija, tyrinėjimais, naujovėmis, rašo tinklaraštį. „Tomas žvejoja, važinėja motociklu, o mano malonumų oazė yra kvepalai“, – teigia Eglė ir priduria svajojanti įsigyti komodą su stalčiukais – tokią kaip bibliotekose, kur laikomos leidinių katalogų kortelės. Į ją susidėtų savo kvepalų literatūros ir mėginių „biblioteką“. Dabar ši – dėžutėse.

„Kvepalai man – visos gyvenimo spalvos. Ryte renkuosi, kokiu kvapu „apsirengti“, kokiu sustiprinti tos dienos būseną“, – pasakoja muzikologė. Ir prisiminimus apie aplankytą šalį ji sieja su kvapais, tad kur nors nuvykusi pirmiausia nusiperka kvepalų. „Kai užuodžiu Lauros Biagotti kvepalus „Roma“, mintyse iš karto iškyla Koliziejus, o štai Paryžius man dvelkia Patricios de Nicolaï kvepalais „Maharadjah“, – aiškina pašnekovė.

Vienas iš bute esančių Eglės širdžiai mielų daiktų yra jos brolio Roko Grigaliūno tapyti paveikslai. „Brolis yra baigęs dailę, tačiau dabar dirba kitoje srityje, tapyba – tik jo pomėgis. Rokas savo jaunystės darbus norėjo išmesti, tačiau aš neleidau – visus susirinkau“, – tvirtina sesuo.

Svetainėje stovi į sieną atremtas Eglės portretas, ant židinio – ne teptuku, o pirštų galiukais tapyta „Kėdė“. Apie tai, kad brolis jaunystėje maištavo, primena dabar sūnėno kambaryje kabantis paveikslas „Home Sweet Hole“ (angliška posakio „namai namučiai“ perifrazė „namai – skylė“). Virtuvėje muzikologė pakabino sriubą valgančio tėvo portretą. „Tėtis jau miręs, tačiau taip jis visada su mumis prie stalo. Šis paveikslas, nors nutapytas gana drastiška maniera, man kelia labai šiltus jausmus“, – sako Eglė.