Vengrų režisierius Csaba Kaelis: lietuvaičių stilius kitoks nei Paryžiuje, ir mane tai žavi!

Garsus režisierius Csaba Kaelis šiuo metu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rengia premjerą.

„Vilniaus gatvėse tiek stilingų moterų! Bet jūsų skonis kitoks, nei Vienoje ar Paryžiuje, ir tai mane labai žavi,“ – lietuviškais įspūdžiais dalinasi garsus vengrų režisierius Csaba Kaelis, šiuo metu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre rengiantis premjerą.

Birželio 20 ir 21 d. rampos šviesas išvys nuostabus angliškojo baroko muzikos kūrinys – Georgo Friedricho Händelio „Aleksandro puota“.

Operos ir kino režisierius, Budapešto menų rūmų vadovas Csaba Kaelis ne veltui užsimena apie stilingas vilnietes, juk spektaklio vaizdine ašimi taps Juozo Statkevičiaus kurti kostiumai, o pats spektaklis, pasak režisieriaus, kalbės apie meilės pergalę: „Nenugalimas Aleksandras Didysis (Makedonietis) negalėjo laimėti tik vienos kovos – prieš mylimą moterį“.

Csaba Kaelis
Organizatorių nuotr.
„Pagrindinis kūrinio herojus – viena iš pačių įdomiausių asmenybių mūsų istorijoje, neįtikėtiną karjerą karo scenoje padaręs Aleksandras Didysis (356 pr. Kr. – 323 pr. Kr.). Tai buvo labai talentingas žmogus, deja, gana anksti miręs. Subūręs aplink save kariuomenę, Aleksandras antikinei Graikijai užkariavo didžiulę Azijos dalį, į kurią įėjo ir Persija – didžiausia anų laikų pasaulio imperija,“ – pasakoja režisierius. – „Ir čia iškyla labai įdomus moralinis klausimas – ką įtakingas žmogus gali padaryti su savo turima galia. Istorija apie Aleksandrą – tai alegorija mums apie tai, jog jokia galia nėra stipresnė už žmogiškuosius dalykus. Juk Aleksandrą sužavėjusi hetera Thais savo meile jį nugali. Tai vienintelis momentas šio karžygio gyvenime, kai jis negalėjo būti nugalėtoju.“

„Mūsų tikslas pateikti „Aleksandro puotą“ šių dienų auditorijai. Todėl pasitelkėme madų šou įvaizdį – mūsų dienomis mados fiestos kartais organizuojamos labai turtingų žmonių. Tad operos scenoje Aleksandras Didysis virs šiuolaikiniu bilijonieriumi iš Rytų Europos, kuris surengia savo mylimajai – kostiumų dizainerei – aukštosios mados šventę.“

Csaba Kaelis teigia, kad „Aleksandro puota“ jam yra labai įdomus darbas: „Juk tai nėra opera! Poeto Johno Drydeno tekstas buvo parašytas kaip odė, kuriai Händelis sukūrė muziką, ir tuomet 1736 m. kūrinys buvo atliktas Londono karališkajame teatre. Tačiau odė kaip literatūros forma neturi dramaturgijos. Tad mes patys turėjome sugalvoti, kaip kūrinį paversti spektakliu, visgi perdėm nenutolstant nuo poetinės odės prigimties. Händelis ir Drydenas poetiškai kalba apie svarbiausius žmogiškus dalykus – pirmiausia apie meilę, o taip pat apie meilės, valdžios ir moralumo santykį. Tai labai svarbūs klausimai ir mūsų laikais.“

Spalvingu ir užburiančiu reginiu, pateikiamu skambant stipraus vidinio užtaiso Händelio muzikai, spektaklio statytojai nori parodyti, kad ir „pats galingiausias pasaulyje žmogus yra tik žmogus“.
„Taigi nugalėtoja yra Thais, o iš tiesų nugali meilė – per muzikos galią. Mūsų svarbiausia žinia publikai – pagalvokite apie meilę!“ – savo ketinimus apibendrina Csaba Kaelis.

Csaba Kaelis yra reikšminga figūra dabarties Vengrijos kultūros gyvenime. Greta kūrybinės veiklos nuo 2011 m. jis eina Budapešto menų rūmų, vienijančių Nacionalinę Belos Bartoko koncertų salę, šiuolaikiniam menui skirtą Ludwigo muziejų ir Festivalio teatro salę, generalinio direktoriaus pareigas. Į operą Csaba Kaelis atėjo iš kino pasaulio – 1989 m. Budapešto teatro ir kino akademijoje baigė kino ir televizijos režisūrą, o iki tol Budapešto technikos universitete studijavo architektūrą. Pirmaisiais posovietiniais metais dirbo reklamos srityje. Kaip operos režisierius Kaelis nemažai dėmesio skiria baroko muzikai – bendradarbiaudamas su istoriniais instrumentais griežiančiu „Orfėjo“ orkestru ir Purcello choru parengė C. Monteverdi, J. Ph. Rameau, H. Purcello operų pastatymų. Taip pat stato klasikinį operų repertuarą – W. A. Mozarto, G. Donizetti, G. Verdi, G. Bizet, P. Mascagni, G. Puccini, R. Wagnerio operas.

„Aleksanro puota“ yra bendras LNOBT, Budapešto menų rūmų ir „Vilniaus festivalių“ pastatymas. Spektaklio premjera birželio 20 ir 21 d. uždarys aštuonioliktąjį Vilniaus festivalį.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis