Populiariausi straipsniai:
- Madingiausi 2014 metų vasaros kirpimai (FOTO)
- Horoskopas rugpjūčio mėnesiui - sėkmė visai čia pat
- Baltymų dieta: -7 kg per 10 dienų
- Karalienė Marija Antuanetė – despotės motinos ir paskalų auka (FOTO)
- Figūrą koreguojančios suknelės iki 100 Lt (FOTO)
- Aštriai marinuoti agurkėliai
1. Regvita (40 m.), 168 cm, 71,5 kg.
Vėliau, jau po pirmojo gimdymo, kai mano svoris buvo apie 80 kg, ėjau pro kiemo paauglius ir išgirdau už nugaros: "Oooo, koks užpakalis!" Tada labai verkiau, išgyvenau ir prasidėjo mano nuolatinė kova su savimi: tai aš valgau be saiko, tai kokią dietą bandau, tai vėl kokia stresinė situacija, ir vėl kemšu, atslūgsta stresas - vėl dieta... Pamatau kokią sulieknėjusią draugę, tai ir vėl save kankinu dieta. Išgirdau apie obuolių actą - reikia išbandyti (ir žinoma daugiau, nei leistina, kol actas „kirto“ skrandžiui), pasirodė chromo tabletės – aš perku, pasirodė kažkas naujo, skirto lieknėjimui - bandau ir aš, ir t.t.
Rezultatų didelių nepasiekdavau - vidutiniškai sverdavau apie 70-72 kg. Dietos duodavo laikiną rezultatą. Lankytis sporto klube man buvo per brangu, tam nepritardavo ir dabar jau buvęs mano vyras.
Prieš 11 metų persikėlėme gyventi į Vilnių, čia galimybės didesnės norint turėti išsvajotą kūną. Keletą kartų turėjau galimybę apsilankyti limfodrenažo masažuose, mėnesį lankiau bodyflex'ą, mėnesį - sporto klubą, kur norėdama gerų rezultatų didinau krūvius tiek, kad paskui turėjau kreiptis į medikus dėl kelių sąnarių skausmų. Norimų rezultatų per tą laiką nebuvo - jei svoris keliais kilogramais sumažėdavo, tai greit vėl sugrįždavo, trūko užsispyrimo, valios, o gal žinių. Finansų trūkumas, nuolatinė darbo kaita, būsto paieška, įsikūrimo išlaidos, mokėjimo bankui rūpesčiai, nesutarimai šeimoje neleido man gerai jaustis, matyt todėl nuolatos "guodžiau" save saldumynais, gal ir pigus ir nevisavertis maistas tam turėjo įtakos.
Prieš dvejus metus, vėl kankindama save mažomis porcijomis ir gerdama daug vandens, buvau pasiekusi 65 kg svorį - tada visa švytėte švytėjau. Po skyrybų susipažinau su nauju draugu, pradėjome kartu gyventi. Norėjosi palepinti draugą skaniu maistu, tad gamindavau dažnai, su įvairiais sočiais padažais, gana dažnai kartu su draugu valgydavau - taip po truputį mano porcijos didėjo, valgymai ir užkandžiavimai dažnėjo, kol pajaučiau, kad rūbai pasidarė per maži. Atsirado stuburo skausmai, susiaurėjo stuburo diskas. Ribotas judėjimas, sukaustyti judesiai, skausmas, stresas, kuris vis nebyliai man liepdavo jį maitinti.
Nekreipdama dėmesio į priaugtus kilogramus, pavasarį dalyvauvau šokių projekte "ŠOK" (nuo pat vaikystės mano aistra šokiui neišblėso). Tačiau atrankos dieną be galo skaudėjo nugarą (matyt krūvis per didelis buvo), tai per 2 min. pasirodymą atrodžiau siaubingai... Komisija taktiškai nutylėjo, palinkėjo man siekti savo svajonės - šokti, tačiau aš labai išgyvenau dėl komentarų, nes supratau ir kaip atrodžiau, ir kaip šokau. Užsidariau savyje, viduje labai labai ir gana ilgai skaudėjo...
Darbe kolegės vis dažniau garsiai „pastebėdavo“ mano didesnius gabaritus. Pagaudavau save, kad jau nebe valgau, o kemšu viską net nekramtydama, lyg kažkur skubėdama. Vėl bandžiau visokias dietas, net 12 dienų laikiausi skysčių dietos - svoris sumažėjo tik 4 kg ir sustojo kaip įbestas. Supratau, kad turiu liautis. Pradėjus valgyti sugrįžo 2 kg. Nebežinau, nė ką valgyti, kad svoris neaugtų - kartais atrodo, kad net nuo oro kilogramai kaupiasi.
Niekada negirdėjau priekaištų nei iš buvusio vyro, nei iš dabartinio draugo dėl mano svorio ir figūros pokyčių - tiesiog pati matau save veidrodyje, nuotraukose, parduotuvių vitrinose ir blogai jaučiuosi. Paskutiniu metu ėmiau stipriai savęs nekęsti dėl visų paskutinių įvykių mano gyvenime, dėl priaugtų kilogramų. Nebenorėjau žiūrėti į save veidrodyje, nebenorėjau niekur eiti iš namų. Pamatydavau lieknas moteris ar merginas, ir mane užpuldavo dar didesnė neapykanta sau. Dingo noras puoštis ar daryti makiažą... Vis dažniau ėmiau rengtis tamsiais drabužiais, atrodė, niekas nebedžiugina... Jaučiausi kaip "apsileidusi boba"...o blogiausia, kad net ir taip jausdamasi aš nieko nenorėjau daryti, kad pabėgčiau nuo tos savijautos.
Jau keli mėnesiai, kai išėjau iš darbo - po truputį ėmė dėliotis mintys į vietas. Ėmiau daugiau laiko praleisti prie kompiuterio, rinkti informaciją apie lieknėjimą, kokie pratimai būtų tinkamiausi, ką valgyti sveikai lieknėjant. Pradėjau namie po truputį sportuoti (į sporto salę gėdijuosi eiti) - darau po kelis pritūpimus, atsilenkimus, šokinėju su šokdyne, stengiuosi gerti daugiau vandens. Žinau, kad galėčiau daugiau kažką daryti, bet čia jau man žinių trūksta, nes be specialisto priežiūros bijau ką ir daryti, kad neprisidarau dar didesnės bėdos. Žinau, kad sporto pagalba ir su specialisto priežiūra įmanoma atsikratyti mano problemėlių: sąnarių ir stuburo skausmų, išmokti sveikai maitintis, sulieknėti ir sutvirtinti raumenis.
Jūsų projektas yra tai, apie ką aš nuolat galvoju jau eilę metų. Tai yra be galo stiprus spyris šiknon, kad pagaliau išjudėčiau iš to savo kiauto, kad išmokčiau sveikai maitintis, o ne alinti organizmą dietomis ir visokiausiomis tabletėmis, kad žinočiau kokie pratimai man tinka sportuojant norint sulieknėti, sutvirtinti kūną, pagerinti, o paskui ir išlaikyti puikią savijautą, kad vėl galėčiau švytėti ir džiaugtis viskuo aplinkui, ir savo puikia nuotaika džiuginti savo artimuosius, draugus ir aplinkinius, kad vėl galėčiau šokti negalvodama, kad esu nerangi, kad mano vaikai ir mano artimieji manimi didžiuotųsi.
2. Irada J. (33 m.), 167 cm, 92 kg
pamatysiu). Žinau, kad reikia save mylėti. Bet kai negirdi komplimentų iš vyrų, supranti, kad vis dėlto vyrai renkasi gražų kūną turinčias moteris. Svorį bandau numesti gal 8
metus, gal netgi ir daugiau. Sekėsi ir gerai, ir blogai.
Bandžiau įvairiausias dietas (grikių, Protasovo, Dukano). Numesdavau nemažai - apie 10 kg, bet po truputėlį svoris grįždavo. Svarbiausia, kad pati suvoki, jog reikia sveikai maitintis, judėti. Bet neišeina man ilgai laikytis būtent sveiko gyvenimo būdo. Man sunkiausia nevalgyti
saldumynų. Be jų gyventi negaliu.
Labai tikiuosi, kad šis projektas man padės pasiekti gerų rezultatų. Ir mano didžiausia svajonė - tapti mama - išsipildys. Svorio priaugau, kaip nekeista, po vestuvių, per 1-2 metus. Ir iki šiol negaliu numesti. Liūdniausia, kad jau n kartų perskaičiau (informacijos daug visur) ir žinau, ką galima valgyti, o ko ne, kad reikia sportuoti ir t.t. Bet nežinau, kodėl man nesiseka.
3. Rasa M. (27 m.), 1,72 cm, 72 kg.
Numesti beveik 10 kg, bet vizualiai neatrodo taip daug.
Nuo mažų dienų buvau „burbuliukas“. Patyliukais stengiausi susigyventi ir nepergyventi dėl to. Tačiau visada jaučiausi nepatenkinta dėl svorio, tik tą slėpiau net ir nuo savęs. Stengiuosi mylėti save ir pastaruoju metu labai džiaugiuosi gerėjančiomis savo kūno linijomis, bet „svorio“ kirminėlis viduje gyvena.
Gyvenime buvo keletas bandymų mažinti savo svorį. Bandžiau laikytis sriubos dietos – daržovių sriuba, kurią galima valgyti neribotai. Pasekmė – papildomi keli kilogramai, mano priešais tapę salierai. Bandžiau grikių dietą, bet bėda ta, kad kol jos laikaisi, krenta svoris, tačiau, jei po to vėl valgai bet kaip ir bet kada – nieko iš to gero.
Pastaruoju metu sumažinau savo maisto porcijas, stengiuosi nebeprisivalgyti vakarais. Bandau laikytis to principo, kad ne dietos reikia laikytis, o keisti visą mitybą. Čia man reikia pagalbos...
Visada sakydavau žmonėms, kad man gerai tokiai, kokia esu, bet iš tikrųjų taip nėra. Aš noriu atrodyti lieknesnė, sveikesnė ir sportiškesnė. Kad ir kiek myliu savo kūną, patobulinti jį norėčiau.
Šiuo metu bėgioju ir stengiuosi, labai stengiuosi, bet ne visada pavyksta susitvarkyt savo mitybą. Kartais leidžiu sau suvalgyti tai ko labai noriu, nors žinau kad tai nėra sveika. Bet bent stengiuosi tai daryti dienos metu ar užsisakyti mažesnę porciją. Man labai padeda, tai kad aš nenusistačiau sau jokių reikalavimų. Nors daug kur patariama būtent tai padaryti. Aš, kaip vaikas, kuriam pasakius žodį „negalima“, būtinai to užsinorėsiu. Todėl nesu sau griežtai uždraudusi nieko, tačiau vadovaujuosi protu.
Taip ir su bėgiojimu, bėgioju ne todėl, kad numesčiau svorio, ar todėl, kad tai daro kiti. Bėgu, tam kad išvalyčiau savo mintis, išliečiau pyktį, pailsinčiau protą. Ir man tai patinka, nors esu sakiusi, kad bėgimas – pfff, na jau ne man.... Pasirodo, man, tik reikia suprasti, kodėl to reikia ir kam tu tai darai. Žinoma, čia labai padeda draugų palaikymas ir patarimai, bėgiojimai kartu su jais. Papildoma motyvacija niekam nekenkia.
Projekte dalyvauti užsirašiau labai spontaniškai. Tikiu, kad tai suteiks man daugiau motyvacijos, pradėti sveikai maitintis, labiau rūpintis savimi. O šiaip – kad tapčiau gražesnė. Visos mes, moterys, to norime. Norėčiau sumažinti savo pilvuką, sustiprinti rankas, pamažinti šlaunis, padalinti užpakaliuką. Pagalvojau, kad šis projektas šiuo mano gyvenimo tarpsniu, kai pradėjau keisti save, bus labai naudingas.
Galbūt kažkas, paskaitęs ar pažiūrėjęs, kaip aš atrodau ir kiek sveriu, pasakys, kad esu „normali“, tikrai ne stora. Tačiau man tai buvo sakoma visą gyvenimą (bent jau turiu mylinčius draugus ir šeimą). Artimieji mane myli tokią, kokia esu. Bet norėčiau būti lieknesnė. Aš tikiu, kad po daugelio apkūnių moterų šypsenomis viduje kažkur yra pasislėpęs kirminas, teigiantis, kad moteris būtų laimingesnė, jei jos būtų mažiau. Nors viešai mes to niekada neparodome ir net geriausiai draugei neatsiveriame... Ir lieknos draugės sakys, kad tikrai nesu stora ir esu labai faina, bet tik todėl, kad jos yra geros draugės ir nuoširdžiai mus myli, bet kokias.
4. Edita P. (36 m.), 168 cm, 106 kg.
Bėdos prasidėjo maždaug prieš šešerius metus, kai patekau į avariją - pėsčiųjų perėjoje mane partrenkė automobilis. Apie pusmetį daugiausia laiko teko praleisti lovoje. Nuo vaistų ir pakitusių mitybos įpročių svoris nuo 68 kg išaugo iki 90. Po to, kai lyg ir pradėjo gerėti sveikata, liko nenoras judėti, sėslus gyvenimo būdas, įprotis stresą malšinti maistu (dažniausiai nesveiku). Taip per kelerius metus svoris priaugo iki dabartinio - 106 kg.
Svorį metu apie porą metų. Išbandžiau daugybę dietų (angelo dieta, baltyminė, obuolių, sauso vyno su virtais kiaušiniais ir keletas kitų), visos baigdavosi organizmo nusilpimu, nes svoris pradėdavo kristi tik minimaliai sumažinus maisto kiekį. Pasibaigus eiliniam bandymui užeidavo nežmoniskas alkis, po to savęs graužimas, koneveikimas ir dar daugiau maisto, kol galiausiai visas mano pastangas vainikuodavo sugrįžę kilogramai.
Rankos nusvyra labai dažnai dėl valios ir pasiryžimo siekti užsibrėžto tikslo stokos. Labai norėčiau pakeisti savo mitybos įpročius, gyvenimo būdą.
Ši programa - puikus startas, spyris mano tinginystei ir apsileidimui. Puikiai suprantu koks sunkus kelias manęs laukia, noriu, kad tai nebūtų eilinis nesėkmingas bandymas. Atėjo laikas gyventi, o ne stebėti, kaip gyvenimas lekia pro šalį.
5. Jolanta P. (42 m.), 168 cm, 78 kg.
Šiuo metu auginu pačią nuostabiausią dukrytę pasaulyje. Jai - 1.3 m. Iki pastojimo svėriau 64 kg. Kai pastojau, jau turėjau visus 70 kg. O besilaukdama prikaupiau dar 17 kg. Šiuo metu numečiau 11 kg. Dalis nukrito po gimdymo, kiti - derinant mitybą.
Panašu, kad visas pasaulyje dietas esu išbandžiusi. Jos - trumpalaikės. Ir šiuo metu nesilaikau jų ilgiau nei 2-3 dienos. Bet jei sureguliuočiau mitybą ir sportuočiau, manau, pavyktų atsisveikinti ir su likusiais kilogramais.
Dažniausiai rankos nusvyra, kai po svaitgalio užlipusi ant svarstyklių pamatau priaugtus 0,5-1 kg.
Tikiu, kad šis projekta spadės įgyvendinti mano svajonę. Nors vyrui ir labai patinku apvalesnė, bet jis puikiai žino, kokį diskomfortą jaučiu taip atrodydama.
