Šių dienų skaitomiausi straipsniai:
- Pasidariau du abortus, nes nenorėjau sugadinti santuokos
- 8 kasdien naudojami daiktai, kurie yra purvinesni už tualetą
- Apie lieknėjimo vargus ir rezultatus - iš pirmų lūpų (FOTO)
- Romoje reikia pabūti arba 3 dienas, arba 33 metus
- Vokiškas obuolių pyragas
Išbandymui pavadinimu “naminiai ledai” kaupiausi turbūt kelis mėnesius. Daug skaičiau, galvojau ir suplanavau melionų bei aviečių šerbetą. Bet aviečių nebuvo nei turguj, nei parduotuvėj. Todėl eksperimento tvarka išėjo melionų šerbetas su šilauogėmis ir žaliosiomis citrinomis. Tiksliau, jų uogiene.
Eksperimentas, turiu pasakyti, pavyko – šerbetas patiko tiek man pačiai, tiek kitiems valgytojams. Esu tikra, kad antras bandymas bus dar geresnis.
Ateity dėčiau per pusę mažiau mažiau meliono (o gal nedėčiau visai) ir daugiau uogienės, nes šilauogių ir žaliųjų citrinų derinys yra visiškai absoliučiai nerealus. Jau audžiu mintį, kad reikėtų išvirti porą stiklainiukų šito gėrio ir pasaugoti žiemai.
Šįkart sunaudojau:
1 melioną (apie 1,5 kg);
400 mililitrų grietinėlės (35 proc. riebumo);
220 gramų ir dar 5 šaukštus cukraus pudros;
stiklinę šilauogių;
2 žaliąsias citrinas.
Eksperimentą dariau taip:
* Į nedidelį puodą supyliau grietinėlę, subėriau 220 gramų cukraus pudros ir pastačiau virti ant silpnos ugnies. Nuolat maišiau, kol cukraus pudra ištirpo, o grietinėlė užvirė. Šitas reikalas savo skoniu labai primena kondensuotą pieną. Kitąkart, jei tingėsiu terliotis, bandysiu naudoti jį.
* Melioną nulupau, išskobiau sėklas, supjausčiau kubeliais ir sutryniau trintuve. Į meliono masę supyliau jau kiek pravėsusią grietinėlę ir išmaišiau.
* Tuomet ėmiau kitą nedidelį puodą. Į jį išspaudžiau abiejų žaliųjų citrinų sultis, sudėjau likusią cukraus pudrą ir kaitinau ant silpnos ugnies, kol ši ištirpo. Tuomet subėriau šilauoges ir kaitinau, kol ėmė trūkinėti jų luobelės. Tam, kad masė išeitų kiek vientisesnė, bet liktų uogų gabaliukų, jas sutryniau tuo įrankiu, kurį visi naudojam bulvėms grūsti.
* Meliono masę supyliau į indą, kurį vėliau dėjau į šaldiklį. Į tą patį indą keliavo ir šilauogių bei žaliųjų citrinų uogienė. Indą į šaldiklį įdėjau pavakary, o šerbetu mėgavomės per kitos dienos priešpiečius.
* Keli pastebėjimai. Uogienės įmaišyti į meliono masę labai nesistengiau. Valgant vietomis labiau jaučiasi melionas, vietomis – šilauogės ir citrinos. Tai, mano galva, yra gerai. Blogai, kad nutariau visą reikalą šaldyti kekso formoje. Sustingusį šerbetą (kaip kokį ledų tortą) svajojau išversti į gražią lėkštę ir taip džiuginti akį. Tačiau šąlantį šerbetą reikia vis pamaišyti, o tai padaryti kekso formoje nėra lengva. Kitąkart pasitaisysiu. :) Beje, prieš valgant tokį vaisinį šerbetą, jį reikėtų kiek anksčiau ištraukti iš šaldytuvo, kad vos vos atsileistų.
* Jei dar niekada nebandėt pasigaminti naminių ledų, labai raginu tai padaryti. Pamatysit, kad viskas ne taip ir sudėtinga. O rezultatas įkvėps toliau eksperimentuoti ir ieškoti patinkančių skonių.
