Bičių produktai – ir vaistams, ir kūno priežiūrai

Apie medaus gydomąsias galias žinome visi. Neseniai nustatytas ir antioksidacinis medaus poveikis.

Šių dienų populiariausi straipsniai:
- Metų Moteris Gražina Gudaitytė-Liutaud: žinau ilgaamžės santuokos paslaptį
- 3 stilingos rudens naujovės (FOTO)
- Šią savaitę - ir palankios dienos, ir nemalonūs pokyčiai
- Akmenys pagal zodiako ženklą
- Kitoks plovas

Medus – ne tiek vaistas, kiek maistas

Medus – pats žinomiausias ir mėgstamiausias bičių produktas. Apie jo gydomąsias galias žinome visi. Turbūt nerasime žmogaus, kuris nebūtų bandęs gydyti anginos medumi su citrina, o kosulio – liepžiedžių arba čiobrelių arbata su medumi. Nors dauguma gydytojų šį bičių produktą vertina tik kaip papildomą priemonę, 2007 metais Vokietijoje atlikti moksliniai tyrimai (gydyti 105 kosintys įvairaus amžiaus vaikai), parodė, kad medus sumažino kosulį ir pagerino miego kokybę labiau nei vaistai. Vis dėlto duoti jo vaikams iki vienų metų nerekomenduojama – tiek dėl galimos alergijos, tiek dėl jame esančių fermentų bei natūraliai iš augalų patenkančių teršalų.

Neseniai nustatytas ir antioksidacinis medaus poveikis. Kadangi antioksidantai saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, o šių poveikis ląstelėms gali lemti onkologines ligas, galbūt netiesiogiai galime laikyti, kad medus saugo nuo vėžio. Bet tik labai netiesiogiai. Saugo jis ir nuo osteoporozės – mat padeda geriau pasisavinti kalcį. Šiaip jau į medaus sudėtį įeina apie 400 skirtingų komponentų, tačiau pagrindą vis dėlto sudaro gliukozė, fruktozė ir sacharozė. Taip, taip, tie patys greitieji angliavandeniai, kurių taip bijome vartodami cukrų. Taigi klystame tikėdamiesi, kad, pakeitę cukrų medumi, saldumu galėsime mėgautis iki soties. Šio saldumyno nerekomenduojama suvalgyti daugiau nei 100 g per dieną. Kita vertus, jei jau tenka rinktis tarp medaus ir cukraus, pirmenybę geriau atiduoti medui – ir labiau ne dėl jo gydomųjų savybių, o dėl natūralios kilmės.

Apie gydomąsias medaus savybes bitininkai kalbėti nelabai mėgsta. Ne todėl, kad jų nepripažintų – tiesiog yra nepatenkinti dėl to, kad Lietuvoje medus traktuojamas kaip vaistas ir vartojamas tik tada, kai suskausta gerklę: jei būtų vaistas, tai būtų pardavinėjamas vaistinėse. Iš tikrųjų medus yra maisto produktas ir galėtų būti vartojamas kur kas dažniau – tarkim, vietoje cukraus. Lietuvoje per metus parduodama maždaug 2–3 tūkst. tonų medaus. Atrodytų – ne taip jau mažai, bet, paskaičiavus vidurkį, išeitų vos po kilogramą kiekvienam žmogui.

O štai cukraus, kad ir kiek visi kalbėtų apie jo keliamą pavojų, suvartojama gerokai daugiau. Tiesa, medus nelabai tinka, kai yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Remiantis kai kuriais duomenimis, nevartotinas ir tada, kai yra aukšta temperatūra. Dar viena medaus bėda – gali sukelti alergiją. Na, ir galiausiai – kaina. Nors kasmet ji svyruoja (atsižvelgiant į medaus gausą), tačiau vidurkis yra maždaug 15 litų už kilogramą. Jei medų vertinsime kaip vaistą, – ne tiek ir daug, jei – kaip maistą, tai, palyginti su cukrumi, brangoka.

Medaus savybės ir skonis nemažai priklauso nuo vietos, kur jis renkamas. Lietuvoje populiariausias yra liepų, miško, pievų ir grikių medus.

Grikių medus gana tamsus, specifinio skonio. Teigiama, kad jame daugiau nei šviesiame yra baltymų ir mineralinių medžiagų, ypač geležies, todėl dažnai vartojamas mažakraujystei ir anemijai gydyti.

Liepų medus – bene labiausiai visiems pažįstamas, vertinamas dėl malonaus skonio ir kvapo. Jis dažniausiai vartojamas gydant slogą, anginą, kosulį.

Miško medus (lipčius) pasižymi labai maloniu aromatu. Ypatingas tuo, kad surenkamas iš įvairių ir mažiausiai trąšomis ar pesticidais apdorotų augalų. Teigiama, kad ne tik turi antibakterinių, uždegimą slopinančių savybių, bet ir malšina skausmą.

Pievų medus išsiskiria maloniu kvapu. Rekomenduojamas gydant kvėpavimo takus, nervų sistemą, širdį ir virškinimo sistemą; žmonėms, patiriantiems didelę fizinę arba protinę įtampą.

Medus gali būti vartojamas ir grožio procedūroms. Išsitrynusios juo pirtyje, išsyk pajusite, kokia švelni ir aksominė tapo oda. Šio bičių produkto galima įmaišyti į įvairias veido kaukes, jis puikiai gydo suskilinėjusias lūpas ir priverčia žvilgėti plaukus.

Beje, sukietėjęs (susicukravęs) medus savo savybių nepraranda. Svarbiausia – neperkaitinti siekiant jį atšildyti, nedėti į karštą arbatą, nes, pasiekęs 37 laipsnių temperatūrą, medus paranda daugumą vertingų savybių. Pagaliau reikia laikyti jį ne aukštesnėje kaip +10 °C temperatūroje, vengti saulės šviesos.

GROŽIO PROCEDŪROS SU MEDUMI

* Medų, sumaišytą su druska, smulkintais migdolais ar avižiniais dribsniais, galima vartoti kaip kūno ir veido šveitiklį.

* Veido ir kaklo odai drėkinti sumaišykite 2 šaukštus medaus ir 2 šaukštelius pieno. Tinka ir kiti komponentai: obuolių ar citrinų sultys, kiaušiniai ir pan. Užtepkite ant odos ir palaikykite apie 15–20 min., paskui nuplaukite šiltu vandeniu.

* Medus gerai drėkina itin sausas kūno vietas ir gydo suskilinėjusias lūpas. Rankoms, alkūnėms, lūpoms drėkinti sumaišykite šaukštelį medaus, šaukštelį alyvuogių aliejaus ir pusę šaukštelio citrinų sulčių. Užtepkite ant probleminių vietų, palaikykite 15 min. ir nuplaukite.

* Plaukams žvilgesio suteiks šiltame vandenyje ištirpintas šaukštelis medaus. Šiuo tirpalu plaukus praskalaukite. Beje, jis taip pat dezinfekuoja ir naikina nemalonų burnos kvapą.

Shutterstock nuotr.
Bičių pienelis stimuliuoja

Bičių pienelis – tai bičių darbininkių liaukų sekretas, gelsva, aitri, rūgštoka tyrelė. Ja bitės maitina bičių lervas – panašiai, kaip žinduoliai pienu maitina savo jauniklius. Įdomu tai, kad nuo šio pieno sudėties priklauso, kas iš lervos išsiris – darbininkė ar bitė motinėlė. Didžiausią bičių pienelio dalį sudaro vanduo, tačiau jame randama ir visų žmogaus organizmui būtinų amino rūgščių, įvairių mikroelementų, visų B grupės vitaminų, vitamino C, vitamino A provitamino karotino.

Ypač bičių pienelis vertinamas Japonijoje. Šios šalies medikai teigia, kad tai pati geriausia profilaktikos priemonė žmogui, gyvenančiam užterštoje aplinkoje, ir nedideles šio produkto dozes skiria visiems ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams. Jis tinkamas vartoti prieš varžybas, prieš egzaminus, nes padeda susidoroti su stresu. Be to, didina hemoglobino kiekį kraujyje. Bičių pienelis itin vertinamas dėl stimuliuojančio poveikio – pagerėja savijauta, darbingumas. Vertina šį produktą ir vyresnio amžiaus žmonės, nes jis mažina cholesterolio kiekį, gerina atmintį, skatina atsinaujinti senstančias ląsteles. Kartais skiriamas net onkologinių ligų profilaktikai ir žmonėms, gaunantiems didesnes radiacijos dozes. Dėl sudėtyje esančių moteriškų hormonų bičių pienelis neretai pristatomas kaip jaunystės eliksyras ar afrodiziakas. Kita vertus, su hormonais žaisti nevalia, tad reikėtų vartoti jį labai atsargiai, vengti lytinio brendimo metu, ypač berniukams.

Rekomenduojama vartoti 15–30 dienų: suaugusiesiems – po 50–200 mg, vaikams – 10–50 mg per dieną. Geriausiai pasisavinamas, kai laikomas po liežuviu.

Šiuo produktu galima gydyti nudegintas žaizdas, burnos uždegiminius procesus.

Grynas bičių pienelis laikomas stikliniuose indeliuose ne aukštesnėje nei +5 laipsniai temperatūroje. Galima sumaišyti su medumi (viena dalis pienelio dešimčiai dalių medaus) ir laikyti vėsioje patalpoje.

Bičių duonelė stiprina

Dar vienas organizmui stiprinti ir žvalinti vartojamas produktas – bičių duonelė. Tai medaus, žiedadulkių ir bičių liaukų sekreto mišinys. Bitės priėmėjos medumi bei seilių liaukų sekretais suvilgo žiedadulkes ir galvos smūgiais jas suspaudžia. Žiedadulkėmis užpildo 1/3 korio akelės, viršų užlieja medumi ir uždengia vaško dangteliais. Teigiama, kad bičių duonelė didina hemoglobino ir eritrocitų kiekį kraujyje, todėl tinka po chemoterapijos ar pavartojus kitų kraują silpninančių vaistų. Ją neretai valgo sportininkai, sunkų fizinį darbą dirbantys žmonės, visiems kitiems bičių duonelės patariama suvartoti po 200 g pavasarį ir rudenį.

Fotolia nuotr.
Tiesa, nereikėtų ja piktnaudžiauti – žiedadulkėse gausu ne tik naudingų mineralinių medžiagų, bet ir fitohormonų: kai kurių jų poveikis dar nėra iki galo ištirtas. Vieni skatina augalus augti, kiti veikia priešingai. Šio produkto dėl didelio hormonų kiekio nepatariama vartoti paaugliams lytinio brendimo laikotarpiu. Užtat vyrams jis turėtų praversti. Švedų mokslininkų duomenimis, žiedadulkės veiksmingai gydo prostatos adenomas ir uždegiminės kilmės ligas (šios ypač vargina vyresnio amžiaus vyrus). Teigiama, kad dėl didelio hormonų ir vitaminų kiekio bičių duona padeda ne tik palaikyti, bet ir atgaivinti prostatos funkciją.

Ilgai laikomos bičių duonelės maistinė vertė senka: iki pavasario jos sumažėja 30–40 proc., o po metų – net 75 proc. Tad nesunaudotą vėliausia po 1,5 metų reikėtų išmesti. Negana to, bičių duonelę labai svarbu tinkamai laikyti – drėgnoje patalpoje ji greitai pelija, genda: galima ir apsinuodyti. Užkonservuoti šio produkto galima keliais būdais. Populiariausias – permaltą malimo mašinėle sumaišyti perpus su medumi ir sudėti į stiklainius. Neblogai išsisaugo ir koriuose, tačiau svarbu juos kuo labiau suspausti ir įdėti į sandarų polietileninį maišelį, kad kuo mažiau sąveikautų su oru. Dar geriau – su visais koriais suspausti stiklainiuose. Laikyti reikia vėsioje ir sausoje vietoje.

Bičių pikis – natūralus antibiotikas

Bičių pikis, arba propolis, dar vadinamas bičių klijais. Bitės jį renka nuo medžių (topolių, beržų ir kt.) lipnių pumpurų, ūglių, maišo su savo seilėmis, fermentais, vašku bei žiedadulkėmis ir naudoja koriams tvirtinti, aviliams dezinfekuoti, jų plyšiams užlipdyti, svetimkūniams balzamuoti (senovės Egipte pikis su medumi naudotas mirusiesiems balzamuoti). Pikiu apnešta ir avilio landa (gr. propolis –miesto prieigos).

Tai sakinga, maloniai stipraus kvapo ir kartoko, aštraus skonio medžiaga. Pikio veikimo spektras gana platus: naikina mikrobus (net 100 įvairių rūšių), virusus, slopina uždegimą, malšina skausmą, stimuliuoja. Vis dėlto svarbiausia šio bičių produkto savybė, pripažinta ir medikų, – gebėjimas naikinti bakterijas, todėl jis dažnai naudojamas medicinoje. Be to, svetimkūnius naikina ir šalina nepažeisdamas organizmo mikrofloros. Pikis dažniausiai vartojamas išorinėms procedūroms. Jau senovėje juo gydytos votys, pūliniai: pašildydavo, užtepdavo ant skaudamos vietos ir šiltai aprišdavo. Teigiama, kad nedidelei vočiai pagydyti užtenka vos vienos procedūros. Šiuo produktu gydomos ir karpos, nuospaudos: reikia uždėti ant nuospaudos žirnio dydžio pikio rutulėlį, aprišti ir 3 dienas palaikyti. Tvarstį nuėmus nuospauda nupjaunama. Taip pat galima dezinfekuoti aknės spuogus. Pikio spiritiniais tirpalais gydomos pūliuojančios, ilgai negyjančios žaizdos, tepalais – egzema, neurodermatitas, žvynelinė (psoriazė)... Šis produktas gerai malšina dantų skausmą – tereikia pikio rutulėlį pridėti prie skaudamo danties šaknies ir palaikyti apie 20 minučių. Pikio sudėtyje yra oksideceninės rūgšties, todėl jis pasižymi antioksidaciniu poveikiu ir stabdo senėjimo procesus.

Tinka ir peršalimo ligoms gydyti. Kolegė tikina visą šeimą nuo slogos išgydanti tik bičių pikiu. Sergant angina, juo tepama gerklė. Galima vartoti ir peršalimo ligų profilaktikai.

Vis dėlto gydytojai perspėja, kad pikis – biologiškai aktyvi medžiaga, todėl, kaip ir vartojant kitus antibiotikus, būtina paisyti rekomenduojamų dozių. Svarbu pasikonsultuoti su specialistu, nes šis produktas dera ne su visais medikamentais.

Savo savybes pikis išsaugo net iki 10 metų.

Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis