Moteris darbo rinkoje: kodėl uždirbame mažiau ir jaučiamės dėl to kaltos?

Šeiminio gyvenimo neatsisakančios moterys darbo rinkoje susiduria su įvairiais iššūkiais: joms tenka dirbti ne pilną darbo dieną, sulaukti darbdavio priekaištų dėl motinystės atostogų, o galiausiai mažiau laiko darbe išbuvusias moteris senatvėje pasitinka mažesnė pensija.

Populiariausi tekstai:
- Lietuvoje jau 2 metus gyvenanti jamaikietė: pirmas įspūdis šokiravo
- Kuo vilki elegantiškos paryžietės (FOTO)
- Horoskopas spalio 2-9: didžiausių permainų norėsis asmeniniuose santykiuose
- Madingiausios šio sezono rankinės (FOTO)
- Cinamoninis naminis sūris

Net ir tos, kurios šeimą nustumia į antrą planą, darbe neretai turi pakovoti ir įrodyti, kad yra lygiavertės su kolegomis vyrais. Kodėl visuomenėje gajos tokios tradicijos ir kaip su jomis kovoti, klausiame Europos lyčių lygybės instituto vadovės Virginijos Langbakk.

Graikijos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu didelis dėmesys buvo skiriamas ekonominės nepriklausomybės temai, kuri itin aktuali ekonominės krizės laikotarpiu. Pirmininkaujančiai šaliai EIGE institutas atliko tyrimą „Moterys ir ekonomika“, kurio rezultatai atskleidė ryškius vyrų ir moterų situacijos darbo rinkoje skirtumus.

Šeimą ir darbą siekiančios suderinti moterys renkasi dalinio užimtumo formą. Jis Lietuvoje nesiekia nė 10 procentų, tačiau Olandijoje sudaro 77 proc., Vokietijoje – 45 proc. Kas lemia, kad moterys renkasi dirbti nepilną darbo dieną?

Priežasčių yra daug. Dalinio užimtumo formą moteris dažnai renkasi todėl, kad nėra kur palikti mažo vaiko, kad nėra pakankamai darželių. Taip yra ir Lietuvoje – gauti vietą valstybiniame darželyje yra labai sudėtinga. Kita priežastis – šią formą moterys renkasi tuomet, kai jų netenkina turimas darbas: dirbdamos jos ieškosi kito.

Olandija ilgą laiką buvo pati ryškiausia šalis, kurioje dalinio užimtumo procentas toks aukštas. Šioje šalyje dalinio užimtumo formą renkasi ir nemažas skaičius vyrų. Lietuvoje dalinio užimtumo modelio privengiama – tą lemia ir nepakankamo dydžio pašalpos, subsidijos, kurias gauti kitose šalyse apsimoka labiau, nei dirbti pilnu etatu mažiau apmokamuose „feminizuotuose“ sektoriuose.

Kokius išskirtumėte pagrindinius dalinio užimtumo privalumus ir trūkumus?

Dalinis užimtumas padeda išvengti streso bandant suderinti darbą ir mažamečių vaikų priežiūrą, leidžia skirti daugiau laiko artimiesiems. Darbas nepilną dieną taip pat naudingas tiems, kurie susiduria su sveikatos problemomis, tai ypač dažnas atvejis artėjant pensijiniam amžiui. Dalinis užimtumas garantuoja bent minimalias pajamas ir padeda „neiškristi“ iš darbo rinkos, socializuotis.
Pagrindinis minusas yra tai, kad dirbant dalinio užimtumo forma pensijų fonde susikaupia mažesnė suma. Kitas minusas – darbdavys yra linkęs daugiausiai investuoti į tuos darbuotojus, kurie dirba pilną darbo dieną (pvz., siųsti į mokymus). Sprendžiant ką atleisti iš darbo pirmiausiai nukenčia dirbantys nepilnu etatu, nes darbdaviai neretai galvoja, kad „iš tų, kurie dirba pusę dienos, nieko rimto nebus“. Dirbantys dalinio užimtumo forma taip pat turi mažiau galimybių sulaukti atlyginimo padidinimo ir mažiau šansų kilti karjeros laiptais. Dirbantys visą darbo dieną susiduria su sunkumais, kai siekia dirbti nepilnu etatu. Tai ypač pastebima „vyriškuose“ statybos, transporto sektoriuose.

Su kokiais dalinio užimtumo iššūkiais susiduria dirbantys vyrai?

Vyrams, kurie norėtų daugiau laiko investuoti į šeimą ar dalintis atsakomybe su žmona, daug sunkiau įtikinti darbdavį kurį laiką leisti dirbti dalinio užimtumo forma. Tai daugiausiai lemia susiformavęs klaidingas stereotipas, kad vaikais turi rūpintis moteris.

Dažniausiai iš sutuoktinių daugiau uždirba vyras, todėl šeimai labiau apsimoka, kad motinystės atostogas rinktųsi mama. Tačiau tie vyrai, kurie pasirenka dalinio užimtumo formą ar bent keliems mėnesiams pasiima tėvystės atostogų, tvirtina pajutę stipresnį ryšį su vaiku. Tokiam žingsniui pasiryžusiems vyrams reikia turėti stiprią valią ir išmokti nekreipti dėmesio į tuos, kurie iš jų šaiposi.

Džiugu, kad šis požiūris po truputį keičiasi, ypač tarp jaunosios kartos. Vis pasigirsta kalbų apie motinystės ir tėvystės atostogų perskaičiavimą, jų padalijimą tarp abiejų tėvų – šie žingsniai galėtų padėti visuomenei susivokti. Darbdaviams reikėtų labiau skatinti vyrus-tėvus dalintis tėvystės atostogas.

Europoje dalinio užimtumo formą moterys renkasi vidutiniškai 4 k. dažniau nei vyrai (Lietuvoje – maždaug dvigubai dažniau, nei vyrai). Ar visa tai lemia tik nusistovėjusios šeimos modelio tradicijos, kad moteris turi rūpintis šeima, o vyras – karjera?

Ši problema dominuoja. Dažnai moterys, pabaigusios mokslus įsidarbina žemesnėse pareigose, nei tą patį išsilavinimą turintis vyras. Tokių moterų atlyginimas yra mažesnis, jos ateityje renkasi tokius darbus, kokie jiems siūlomi, o ne kokie joms patiktų ir atitiktų jų kompetenciją.

Teigiama, kad pati rinka reguliuoja kainas ir atlyginimus. Moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai Lietuvoje siekia apie 16 proc. moterų nenaudai. Mažiau yra apmokamos tokios „moteriškos“ sritys, kaip švietimas, socialiniai mokslai – kokius sprendimus įžvelgiate, kad ši situacija keistųsi?

Vyksta uždaras ratas – jei bandoma pritraukti vyrų studijuoti pedagogiką, mokyklose jiems automatiškai suteikiamos aukštesnės, vadovų pozicijos, todėl ši priemonė praranda prasmę. Šiuo atveju efektyvus profsąjungų vaidmuo, galintis padėti sureguliuoti atlyginimų skirtumus tarp vyrų ir moterų. Pastebima, kad esant kolektyviniams susitarimams dėl atlyginimų, mažiau sureikšminama lytis ir atkreipiamas dėmesys į kompetenciją.

Pastebima, kad kai kažkuriame sektoriuje atsiranda daugiau vyrų, tuomet automatiškai pakyla bendras algų vidurkis, nes vyrai nesutinka dirbti kitomis sąlygomis. Visose srityse turėtų dirbti tiek vyrų, tiek moterų, nes tuomet ir darbinė atmosfera tampa kitokia, nesifokusuojama vien ties techninėmis ar šeimos temomis bei atsiranda atlyginimų pusiausvyra. Bet tai gali įvykti tik per ilgesnį laiką.

Kaip turėtų elgtis moteris, kuri jaučia, kad darbdavys galbūt jai moka nepelnytai mažiau, nei jos kolegai vyrui?

Tokių atvejų pasitaiko gana dažnai. Prieš kalbant su vadovu moteriai reikėtų įsitikinti, kad jos ir jos bendradarbio darbų apimtys ir pobūdis iš tiesų yra vienodi, pasidomėti, kokia yra kolektyvinė sutartis.

Darbinantis patarčiau susisiekti su profsąjungomis ir sužinoti ieškomo darbo bazinį atlyginimą bei įsivertinti savo patirtį ir gebėjimus, kurie galėtų padidinti tikimybę uždirbti daugiau.

Ar lietuviams, palyginti su kitais europiečiais, trūksta žinių ir drąsos, kaip kovoti dėl teisingo atlyginimo?

Europoje, ypač pietinėje jos dalyje, gyventojai, rašydami savo gyvenimo aprašymus, juos labai apgalvoja ir į CV sudeda visus svarbiausius faktus apie save. Tokie žmonės kruopščiai pasiruošia darbo pokalbiui ir moka sudaryti gerą įspūdį apie save. Lietuvos ir kitų Baltijos regiono šalių žmonės – nuosaikesni, gyvenimo aprašymai nėra išsamūs. Manau, kad ypač moterims reikia išmokti save teisingai „parduoti“, pristatyti tas savo savybes, kurios tinka būtent tam darbui ir yra tai, ko ieško darbdavys. Darbo skelbime radus raktinį žodį jį iš karto reikia bandyti susieti su savo patirtimi.

Ką patartumėte jaunoms, dar tik specialybę besirenkančioms merginoms, kurios siekia ateityje būti ekonomiškai nepriklausomomis nuo sutuoktinio, valstybės?

Moterys, besirenkančios specialybes, kuriose dominuoja vyrai – laimi. Jos ištveria visuomenės spaudimą rinktis „moteriškus“ mokslus, išsiugdo valią ir yra stipresnės.

Kiekvienam žmogui patarčiau nuo mažų dienų pradėti mąstyti, kokia veikla patinka, o kokia – ne ir ugdyti savo gerąsias savybes. Stipriuosius bruožus nuo mažumės mėgsta puoselėti amerikiečiai ir japonai. Visas savo gyvenimo planavimas, mano nuomone, yra labai svarbus.

Negalinčiam apsispręsti gali būti ir naudinga pertrauka tarp mokyklos baigimo ir studijų – per tą laiką galima išbandyti įvarius darbus, atrasti save, rasti patrauklią sritį, į kurią vėliau būtų galima gilintis. Tokiu atveju žmogus tiesiog ilgiau užtruks, kol sukurs visas savo vertybes. Vieno atsakymo į šį klausimą nėra.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis