Žurnalas „Moteris“ švenčia 94-ąjį gimtadienį ir skaitytojoms siūlo prisiminti prieš dvejus metus rengtą reportažą.
Ramioje sostinės Antakalnio rajono vietoje, šalia miškelio stovinčiame daugiabutyje, – Giedrės giminės lizdas. Remontą – buvo sujungti du šeimos butai: vieno ir dviejų kambarių – šeimininkė pradėjo maždaug prieš dvejus metus, o į pertvarkytus namus įsikraustė šiek tiek daugiau nei prieš metus.
Moteris pasakoja, kad įgyvendinti būsto idėjas, rinktis apdailos medžiagas, baldus ir šviestuvus jai labai patiko. „Nesu interjero dizainerė, bet sumanymų turiu dar kokiems penkiems būstams įrengti. Kai tai, ką esu sumaniusi, įgyvendinsiu šiuose namuose, mielai galėsiu pasidalyti idėjomis ir su norinčiaisiais pakeisti savuosius“, – šypsosi pašnekovė.
Giedrė yra baigusi dailės mokyklą, tad menas jai nesvetimas. Svarstė ir apie dailės akademiją, bet nusvėrė tarptautinių santykių ir politikos mokslai. Baigusi studijas, mergina suprato, kad ši sritis jai neįdomi, ir ėmėsi reklamos, rinkodaros, vadybos. Dar verčia knygas.
Perstatytame bute (dabar jis yra septyniasdešimt aštuonių kvadratinių metrų ploto) yra trys gyvenamieji kambariai: su nedidele virtuve sujungta svetainė, miegamasis ir kabinetas (šis ateityje taps sūnaus kambariu). Vienos virtuvės vietoje dabar įrengta drabužinė, vonios kambariai liko abu.
Ryškios detalės
Dėl kalvoto reljefo ir prie namo augančių medžių pirmame aukšte esantis butas nėra saulėtas, todėl sienas šeimininkė išdažė šviesiai. Grindys, išskyrus miegamąjį, kur liko senasis parketas, išklotos naujomis parketlentėmis. Drabužinėje Giedrė priderino laminuotą dangą su piešiniu, vaizduojančiu senas dėžes.
„Stengiausi, kad sienos ir grindys būtų kuo neutralesnių spalvų, o akcentai – ryškūs“, – aiškina moteris. Ryškios detalės – rožinis karvės kailio kilimas svetainėje, skaisčiai rožiniu audiniu aptrauktas pufas, sofos pagalvėlės.
Šeimininkė sako visada žinojusi, kad jos butas bus eklektiškas. „Bent jau man įvairių stilių, sena ir nauja derinys yra įdomesnis“, – sako Giedrė. Tad naujus daiktus ji derino prie turimų ir namus įrenginėjo pamažu.
Moteris prisimena, kad pirmiausia norėjo ryškios turkio spalvos vonios. Tokią ir įsirengė. „Nors apskritai nėra negražių spalvų, ši man labiausiai susijusi su maudymusi: primena baseiną, paplūdimį, jūrą“, – aiškina šeimininkė.
Įsivaizduojamų mozaikinių plytelių Giedrė ieškojo visose Vilniaus parduotuvėse. Tarp vonios ir virtuvės ji įtaisė ovalų raštuoto matinio stiklo langelį: „Ir gražu, ir praktiška – jei kartais namuose dingtų šviesa.“
Reikia tik vaizduotės
Kitas šeimininkės sumanymas buvo dalį sienų išmūryti sendintomis plytomis. Rinkosi ilgai, netingėjo atsivežti ne vieną pavyzdį ir patikrinti, ar dera.
Užuot pirkusi lentynas, Giedrė nutarė svetainės sieną sumūryti su įdubomis. Į apšviestas nišas sudėjo keliones ar gyvenimo įvykius primenančius daiktus, o vienoje susodino tris medžiagines lėles. „Tai – mūsų trijulė: mama ir mes su dvyne Migle“, – pristato šeimininkė. (Šias, kaip ir keletą kitų namams jaukumo suteikiančių autorinių lėlių sukūrė menininkė Jūratė Jasevičienė.)
Bene didžiausią įspūdį pirmą kartą šiame bute apsilankiusiems svečiams padaro pagal Giedrės sumanymą pagamintos suveriamosios kabineto durys su matiniu stiklu. Vienoje jų pusėje – iš medžio dulkių plokštės išpjaustytas ornamentas, kitoje – piešinys su Pablo Picasso eskizo detale. Ažūrinio durų ornamento pagrindas – metalinių vartų nuotrauka. Šeimininkė kompiuteriu sumaketavo ir stumdomųjų koridoriaus bei miegamojo spintų durų piešinius.
„Pagalvojau, kad veidrodžiai ar vienspalvės durys – nuobodu. Dabar galima sukomponuoti ir ant drobės atspausti ką tik sufantazuosi“, – sako ji.
Sena tapo nauja
Pirkdama baldus, kinų tapybos pamokas lankiusi moteris vienus pirmųjų įsigijo kelis nedidelius kiniškus miegamojo baldus, o šie padiktavo kambario spalvas – pilką, juodą ir bordo.
Giedrės suprojektuotas baltas virtuvės spinteles padarė namus remontavę meistrai. Balto komplekto akcentas – keli metalo pjaustiniais puošti stalčiai su skirtingomis rankenėlėmis. Spintelių ornamentas atkartoja vonios lango piešinį.
Virtuvėje šeimininkė norėjo keturkampės metalinės kriauklės. Tokią, taip pat ir metalinį stalviršį padarė pramoninių virtuvių gamintojai. O štai lentynėlė iš plytelių, kokiomis išklijuota ir maisto ruošimo zona, atsirado iš reikalo: ji slepia dujų vamzdį.
Kai kuriuos baldus pašnekovė paveldėjo, tarp tokių – sovietmečiu populiaraus komplekto „Jotulė“ dalis, apvalus staliukas, foteliai, sofa. Jie restauruoti ar aptraukti nauju audiniu. Kūrybiškai šeimininkė žvelgė ir į buto apšvietimą. Štai virtuvę ir svetainę skiriantį barą apšviečia dvi lempos, šių gaubtai – cilindro ir katiliuko formos. Nuvelti skrybėles Giedrė specialiai užsakė, tik idėją nusižiūrėjo. O erdvę prie laukujų durų apšviečia rytietiškas šviestuvas – perdarytas metalinis paukščio narvelis.
Ant buto palangių ir grindų pristatyta kambarinių gėlių: moteris prisipažįsta, kad gėlininkystė nėra jos pomėgis, tačiau šiuos augalus brangina – juos augino šviesaus atminimo mama. Keliuose vazonuose – gėlės, kurias vyrui Pauliui („cezario grupės“ aktoriui) po spektaklių padovanojo žiūrovai. Poros namuose yra daug ne prieš vieną dešimtmetį išleistų knygų, tai – Giedrės tėvų palikimas, o štai didžioji dalis muzikos ir kino įrašų kolekcijos surinkta Pauliaus.