Senieji Advento papročiai

Mūsų protėviai, švęsdami kalendorines šventes, tarsi atitrūkdavo nuo kasdienybės ir į pirmą vietą iškeldavo būties klausimus. Būtent tada sustiprėdavo jų ryšys su gamta ir Aukščiausiuoju.

Iki Kūčių reikėdavo atsiskaityti su gyvaisiais - grąžinti visas skolas, su visais susitaikyti, kiekvieno atsiprašyti. Ypatingai svarbi namų, kūno ir sielos švara.

Buvo draudžiama dirbti darbus, susijusius su sukimo judesiu: malti girnomis, verpti rateliu, žiesti puodus. Vengta sutrikdyti natūralius žiemos proecesus, susijusius su Saulės kelione dangaus skliautu.

Geriausia nusiraminimo būdas - dainavimas. Tai mūsų protėviams buvo kaip duonos valgymas. Senovėje tą mėnesį lietuviai dainuodavo ypatingas advento dainas, kurios skiriasi tik joms būdingais priedainiais: „leliumai“, „leliumoi“, „aleliumaloda“, „lėliu kalėda“, „oi, kalėda kalėdine“ ir kt.

Žiemos vakarais dainuodavo visi kartu ką nors dirbdami, taip pat žaisdavo, šokdavo.

Tarp gausybės užrašytų giesmių nė vienoje neužsimenama apie Kristaus gimimą.

Originalių dovanų bei idėjų, kaip šventėms papuošti namus, ieškokite PC VCUP parduotuvėse. Daugiau informacijos: www.facebook.com/CentrasVCUP

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis