Skaitomiausi šių dienų straipsniai:
- Kaip keičiasi mūsų gyvenimas ir kūnas kas 7 metus
- 10 šiltų ir originalių drabužių žiemai (FOTO)
- Prognozės: ši savaitė stebins maloniais netikėtumais
- Neįtikėtini faktai apie želatiną - grožio, jaunystės ir sveikatos šaltinį
- Vištiena kinietiškai saldžiarūgščiame padaže su daržovėmis
Kaip teigia dietologė Lina Viniarskaitė, pasninko metu tiek lietuviai, tiek ir kitų šalių gyventojai susilaiko nuo mėsos, pieno ir jo gaminių bei kitų produktų vartojimo. Tačiau tai daroma dažniausiai nesąmoningai, o taip galima netgi pakenkti savo sveikatai.
„Pasninkas nėra su sveikata susijęs dalykas, kuomet žmonės ryžtasi drastiškai apriboti kai kurių maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos, vartojimą. Be abejo, atsisakyti tam tikro maisto galima gydomaisiais tikslais. Tačiau tai turi būti daroma tik su gydytojo žinia“, – teigia dietologė.
Pasak jos, jeigu žmogaus organizmas – sveikas, tada nėra būtinybės atsisakyti kokių nors maisto produktų ir badauti tik dėl to, kad taip priimta tradicijų. Juk, jei būtų tikrai laikomasi tradicijų, lietuviai pasninko metu valgytų lygiai taip pat, kaip ir prieš kelis šimtus metų.
„Senovėje žmonės daug daugiau judėjo ir fiziškai sunkiau dirbo, todėl jiems reikėjo sunkaus ir kaloringo maisto – tai galiojo ir pasninko metu, kai pagrindinį mitybos racioną sudarydavo žuvys, aliejai ir miltų patiekalai. Tad Viduržemio jūros dieta tikrai nebūtų užpildžiusi lietuvių artojų skrandžių“, – sako L. Viniarskaitė.
Tačiau šiuolaikinis žmogus juda kur kas mažiau už savo protėvius. Tad, kaip teigia dietologė, būtų galima valgyti gerokai mažiau sunkaus maisto, o į mitybos racioną įpinti daugiau vaisių ir daržovių. Tai padaryti gali padėti neseniai Lietuvoje prasidėjusi kampanija „Penki per dieną“, raginanti kasdien suvalgyti bent penkis vaisius ir daržoves. Tad, laikantis šios nesudėtingos, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos formulės kiekvieną pasninko dieną bus galima suvalgyti nuo 400 iki 600 gramų vaisių ir daržovių.
Vis dėlto, nors pasninko metu valgoma gerokai mažiau maisto, „atsigriebiama“ per Kalėdas, kuomet dėl persivalgymo gali net tekti apsilankyti ligoninėje.
Tačiau nevertėtų visko piešti vien tik niūriomis spalvomis – juk pasninkas gali tapti puikia proga pradėti sveiką gyvenimą, ar bent jau išbandyti sveikesnės mitybos principus. Nors savarankiškai apriboti tam tikrų maisto produktų vartojimą nerekomenduojama, į pasninko mitybos papročius nevertėtų numoti ranka.
„Galima ko nors atsisakyti, tačiau reikėtų atsiminti, jog tik įvairi ir subalansuota mityba yra sveiko organizmo pagrindas. Įvairių rūšių mėsa, vaisiai ir daržovės – visa tai gali ir turėtų atsirasti kiekvieno sveikata besirūpinančio lietuvio lėkštėje“, – teigia dietologė L. Viniarskaitė.
Pasninko, o taip pat ir Kalėdų stalui rekomenduojama rinktis Europos Sąjungoje užaugintus vaisius ir daržoves – tik taip būsite tikri dėl jų kokybės. ES šalyse auginamiems vaisiams ir daržovėms taikomi griežti reikalavimai, suformuluoti remiantis Europos maisto saugos tarnybos mokslininkų išvadomis.
