Nacionaliniai Kalėdų šventimo ypatumai

Kalėdos - senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos šventė, kuri sparčiai formavosi atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei. Saulės sugrįžimo pradėdavo laukti lapkričio gale, o gruodžio pabaigoje, saulei „apsigręžus“, būdavo atliekamos apeigos, trukdavusios dar porą savaičių.

Laukimo laiką krikščionybė sutapatino su adventu. Gruodžio 25 diena nuo seno laikyta saulės arba saulės dievo atgimimo diena. Toks dievas egiptiečiams buvo Oziris, babiloniečiams – Tamuzas, iraniečiams – Mitra.

Europoje paplitus krikščionybei senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Kai kurios šiai dienai būdingos tradicijos beveik tokios pat įvairiose pasaulio šalyse: krikščionys Kalėdų dieną dalyvauja ypatingose šventinėse mišiose, keičiasi dovanomis, puošia namus specialiais simboliais. Su Kalėdomis susijusios ir įvairios vietinės bei regioninės tradicijos, kurios gerokai skiriasi nepaisant didelio amerikietiškų ir britų Kalėdų tradicijų išpopuliarinimo.

Vaidinimas prie eglutės

Vokietijoje per vadinamąsias šventas naktis užsiimama burtais, puošiama eglutė ir tikima, kad Kūčių vakarą prabyla gyvūnai. Prie Kalėdų eglutės, kuri tikriausiai atsirado kaip aliuzija į „rojaus medį”, Vokietijoje gruodžio 24 dieną buvo vaidinama Adomo ir Ievos istorija. XVII amžiaus pradžioje vokiečiai savo namus Kalėdų proga puošdavo eglutėmis, apkabinėtomis vaisiais, riešutais, uždegtomis žvakutėmis, popierinėmis rožėmis, kiek vėliau – ir dažytais kiaušinių lukštais, sausainiais bei saldumynais. XIX amžiuje paprotys puošti Kalėdų medžius paplito visame pasaulyje.

Vokietijoje vaikai gruodžio 5 dieną gauna įvairių saldumynų, kuriuos valgyti galima tik kitą rytą – Šv. Nikolo dieną. Vokietijos pietuose, kur gyvena daugiausiai Romos katalikai, laikomasi tradicijos, kad dovanas vaikams Kūčių vakarą siunčia Kūdikėlis Kristus (vok. Christkind). Šiaurinėje Vokietijos dalyje, kurioje gyvena daugiausiai protestantai, dovanas neša Kalėdų senelis (vok. Weihnachtsmann). Vokietijoje namai dažnai puošiami ne tik lemputėmis, blizgučiais bei ornamentais apipintomis eglutėmis, bet ir aromatingais keksiukais, vadinamais Lebkuchen.

Shutterstock nuotr.

Norvegijoje aidi varpai

Suomijoje Kūčių vakarą visi skuba į kapines ir ant artimųjų kapų uždega žvakes – taip prisimenami mirusieji, išreiškiama meilė jiems ir noras, kad jie kartu dalyvautų gražiausioje metų šventėje.

Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje svarbus kalėdinis patiekalas yra ryžių pudingas su migdolais, vadinamas julgrot – žmonės įsitikinę, kad tam, kuris ras migdolą, gerai seksis visus ateinančius metus. Skandinavijos šalyse vaikai tiki, kad dovanas atneša Kalėdų senelio pasiuntinys – šmaikštus elfas, kurį danai ir norvegai vadina Julenissenu, o švedai – Jultomtenu.

Kalėdų šventės Švedijoje prasideda Šv. Liucijos dieną - gruodžio 13-ąją. Šios dienos rytą vyriausioji duktė apsirengia baltai, papuošia galvą vainiku su septyniomis uždegtomis žvakėmis ir neša pusryčius savo šeimai. Populiari Kalėdų tradicija Norvegijoje - kalėdinis skambinimas: lygiai 17 valandą Kūčių vakare visoje šalyje žmonės skambina varpais.

Shutterstock nuotr.

Italai išmeta baldus

Italijoje namai ir bažnyčios taip pat puošiami prakartėlėmis, kurios vadinamos presepio. Kūčių vakarą šeima meldžiasi, o mama ant stalo pastato statulėlę, vaizduojančią ėdžiose gulintį Kūdikį. Italai per kalėdinius pietus paprastai valgo ungurį bei specialią kalėdinę duoną su razinomis ir cukruotais vaisiais, vadinamą panettone. Italų vaikai dovanas gauna Trijų karalių išvakarėse nuo senos geros burtininkės, vardu La Befana. Beje, italai išsiskiria itin originaliu papročiu – metų pabaigoje jie išmeta senus ar nereikalingus baldus tiesiog per langus.

Pagal čekų tradicijas po kalėdinių pietų stalu būtina padėti česnako galvelę – jis apsaugos šeimos narius nuo visokio blogio. Prieš valgį šeimos galva pamirko duonos riekę meduje ir visiems padalina po gabalėlį. Pagrindinis Kalėdų patiekalas Čekijoje – užkeptas karpis.

Kalėdinių dovanų laukiantys mažieji prancūziukai priešais židinį pastato batus, kad Tėtis Kalėda (pranc. Pere Noel) pripildytų juos dovanų. Daugelis šeimų per Kalėdas lankosi vidurnakčio mišiose ir po to valgo šventinę vakarienę.

Per Naujuosius prancūzai turi ypatingą pramogą – loteriją, kurioje galima laimėti kalakutą, vištą ar paršelį. Pirmas šešias sausio dienas vyksta „kvailių puotos“. Viduramžiais Prancūzijos kaimuose ir miestuose pačiam kvailiausias žmogus tapdavo visų kalėdinių linksmybių vadu. Jo įsakymams tomis dienomis turėdavo paklusti visi.

Sausio 6 dieną švenčiama „Karalių puota“ – tą dieną visa šeima susirenka prie bendro stalo, ant kurio puikuojasi auksinio popieriaus karūna puoštas migdolų tortas su paslėpta pupa. Tas, kuriam ji atitenka, tampa dienos karaliumi ar karaliene.

Shutterstock nuotr.

Kalėdų senis su šortais

Australijoje per Kalėdas visus lanko Senis su maišu, kurio apranga pritaikyta prie karšto klimato: mėlynas nertinis, dukslūs šortai ir rudas galvos apdangalas. Visą Australijos žiemą vaikų numylėtinis padedamas ištikimo šunelio Dingo tvarko reikalus paslaptingoje Uluru uoloje. Atėjus Kalėdoms jis sėda i savo milžinišką keturratį vežimą ir lydimas raudonų dulkių kamuolio lekia skleisti kalėdinės dvasios bei dalinti dovanų.

Dauguma Australijos miestų įsikūrę ant vandenyno kranto, todėl visi stengiasi per Kalėdas atvykti į paplūdimį, kur žaidžiamas kriketas ar beisbolas. Kadangi per Kalėdas Australijos gyventojai kaip reikiant valgo, o prisivalgę eina maudytis, kartais tai baigiasi rimtais sveikatos sutrikimais, pasitaiko ir skendimo atvejų.

Shutterstock nuotr.

Spalvingos Kalėdos Amerikoje

JAV ir Kanadoje žmonės taip pat puošia namus eglutėmis, vainikais bei kitokiais papuošalais, skamba kalėdiniai varpeliai bei giesmės. Vaikams dovanas atneša Kalėdų senelis, ten vadinamas Santa Klausu, Kūčių vakarą atvykstantis elnio traukiamomis rogėmis, ir paliekantis dovanas po eglute bei vaikų kojinėse.

Žmonės sveikina vieni kitus, siųsdami kalėdines atvirutes, daugelis kompanijų savo darbuotojams teikia kalėdines dovanas. Šiose šalyse populiarūs giedotojai – jų grupelės vaikšto iš namų į namus ir gieda kalėdines giesmes, o žmonės juos apdalina smulkiais pinigais, dovanėlėmis arba pavaišina karštu gėrimu.

Pietų Amerikoje Kalėdų šventės švenčiamos labai triukšmingai ir linksmai, lydimos įvairių ceremonijų, vaidinimų, procesijų. Meksikoje per Kalėdų šventes vaikai daužo pinata – iš popieriaus ir klijų padarytą ir ryškiai išdažytą tuščiavidurę gyvūnėlio, elfo, žvaigždės ar kitokios formos figūrą, pripildytą saldumynų ir mažų dovanėlių. Ši figūra pakabinama, ir vaikai iš eilės tranko ją lazda tol, kol iš jos ant grindų pabyra saldainiai bei dovanėlės - tada mažieji skuba prisirinkti kuo daugiau gėrybių.

Venesueloje šeima po vidurnakčio mišių susirenka vėlyvai vakarienei, kurios svarbiausias patiekalas – iš kukurūzų miltų ir specialiai paruoštos įvairių gyvūnų mėsos padaryti pyragėliai, smarkiai pagardinti prieskoniais ir riešutais ir kepti susukus į bananų lapus.

Shutterstock nuotr.

Jungtinės Karalystės papročiai

Daugelis JAV ir Kanadoje populiarių kalėdinių papročių atkeliavo iš Jungtinės Karalystės, pavyzdžiui, kalėdinių atvirukų siuntimas arba žalios amalo šakelės kabinimas. Pasak tradicijos, jei su kuo nors atsidūrei po amalo šakele, turi teisę tą žmogų pabučiuoti.

Kalėdų išvakarėse vaikai pakabina savo kojines, kad Kalėdų senelis, čia vadinamas Father Christmas pripildytų jas dovanų. Tradiciniai angliški kalėdiniai pietūs neįsivaizduojami be mėsos pyrago ir slyvų pudingo.

Airijoje Kūčių vakarą žmonės lange pastato žvakę – tai svetingumo ženklas Marijai ir Juozapui. Velsiečiai kelias savaites iki Kalėdų varžosi giedojimo varžybose.

Kai kurios šeimos Škotijoje papuošia eglutę ir gieda giesmes, tačiau dauguma škotų pagrindine švente laiko Naujuosius metus. Škotijoje naminius gyvulius per Kalėdas šeria duona – taip tikimasi juos apsaugoti nuo ligų. Šioje šalyje iki šiol tikima, kad pirmasis Kalėdų rytą atvėręs duris bus laimingas visus ateinančius metus. Kai kur ant staltiese padengto stalo dedama duona ir sūris bei koks nors gėrimas. Kiekvienas užėjęs svečias privalo pasivaišinti, jei tai užmiršta – laikoma blogu ženklu.

Prietaringi škotai per Kalėdas ir Naujuosius, pirmą sausio pirmadienį ir gegužės 3 dieną jokiais būdais kaimynams neduos anglių, taip baimindamiesi kerų ir kitokio blogio. Šiaurės Škotijoje prekiautojai savo pirkėjams dovanoja specialias žvakes, kurias griežti papročių sergėtojai uždega ir leidžia visiškai sudegti arba kiek padeginę užgesina, o žvakigalį pasilieka kaip talismaną.

Shutterstock nuotr.

Originalių dovanų bei idėjų, kaip šventėms papuošti namus, ieškokite PC VCUP parduotuvėse. Daugiau informacijos: www.facebook.com/CentrasVCUP

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis