Sraigių kelionė

Sraigių kelionė%
"Corbis" nuotrauka

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ar teko ragauti sraigių? Jei ir ne, tai veikiausiai žinote, kad jos valgomos. Grafikė Audronė Klimienė, jos namuose šįkart svečiuojamės, siūlo įsivaizduoti pirmuosius nepriklausomybės metus, kai į draugų vakarėlį vieni atsinešdavo kokios nors mišrainės, kiti - keptos mėsos, o treti - sraigių užkepėlę. „Kai kurie bijojo ragauti, - prisimena tada sraigių valgymo ir gaminimo aistrai atsidavusi pašnekovė. - Tačiau nebuvo nė vieno, kuris gailėtųsi valgęs."

„Kažkada ant mūsų stalo buvo kotletų, mišrainių, vėliau atsirado sraigių. Dabar nebe naujiena nei viena, nei antra, nei trečia, tačiau ne tai svarbiausia. Svarbiausia - meilė... Jei myli žmogų - myli gyvenimą", - tvirtina grafikė Audronė Klimienė, jau beveik trisdešimt metų Amūro strėles leidžianti į savo vyrą - Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros profesorių Audrių Klimą. Baigusi filosofuoti, žavi balzakiško amžiaus moteris pakviečia mus paragauti šio rafinuotos prancūzų virtuvės patiekalo.

Sraigių rinkimo sezonas - jau praeitis. Jis trunka porą mėnesių, o baigiasi liepos pirmąją. Ponai Klimai vaišina mus sraigėmis, dar vasarą paruoštomis pagal burgundišką receptą ir užšaldytomis. "Receptą sužinojome prieš daugiau kaip dešimtį metų iš čia dirbusio ir gyvenusio Prancūzijos kultūros atašė Frederico Jugeau", - sako menininkė ir su nostalgija prisimena šią pažintį. Jaunas kultūros atašė ir jo žmona mėgdavo rengti vakarėlius, vakarienes, pasikviesdavo vietos menininkų, šiaip įdomių žmonių. Pirmaisiais nepriklausomybės metais mūsų restoranų, kavinių valgiaraščiuose europietiškų patiekalų buvo maža, o namuose delikatesų, galima sakyti, niekas negamino. Daugelis tik žinojo, kad rafinuotieji prancūzai labai mėgsta varlių kojeles ir sraiges.

Ir štai vieną vakarą Fredericas susirinkusius svečius šokiravo patiekdamas keptą stebuklą "Escargot Bourguignonne" iš sraigių. Atrodė intriguojamai, magėjo paragauti. Žinoma, kai kurie bijojo dėtis į burną, tačiau nebuvo nė vieno, kuris gailėjosi paragavęs. Tada ir į mūsų draugų namus atpūtė prancūzų virtuvės vėjai. Dažniausiai gamindavome visi kartu: vieni gnaibydavo jau išvalytų sraigių uodegėles, kiti plaudavo kriaukles, treti virdavo, ruošdavo sviestą... Pradėdavome ryte, gamindami ir gurkšnodami vyną sulaukdavome vakaro, o tada jau puotaudavome.

Tiesa, iš pradžių buvo ir kuriozų. Pamenu, pirmą kartą sudėjome sraiges į kartoninę dėžę ir palikome vaikų kambaryje. Ryte dukra rado jas ant sienų, lubų, grindų... Atrodė tarsi siaubo filme. Pasirodo, šis nekaltas padarėlis per naktį popierių laisvai pragraužia." Ponas Audrius teigia, kad sraiges gaminti nėra pats maloniausias užsiėmimas, ypač nepratusiam žmogui, tačiau su gera kompanija ir, pasidalijus darbus, visai nieko.

Anksčiau ponia Audronė su drauge pagamindavo jų net iki tūkstančio. Tai net buvo šioks toks verslas: sraiges supirkdavo, paruošdavo, kad tiktų valgyti, ir tiekdavo restoranams, parduotuvėms. Pasak moters, ši kelerius metus trukusi avantiūra buvo smagi, tačiau tapti verslininke menininkė nesusigundė. Poniai Audronei mieliau iliustruoti knygas, dirbti dizainere, maketuoti leidinius. Tiesa, grafikės specialybę turinti pašnekovė apgailestauja, kad ją pasiglemžė darbas kompiuteriu ir dėl to ji užmetė pomėgį piešti moteris. Beje, naujausias ir šiuo metu svarbiausias ponios Audronės hobis - bendrauti su anūke, vyresnėlės dukros (ši dirba ir su vyru gyvena Olandijoje) atžala. "Kai tik turiu keletą laisvesnių dienų - šmaukšt į Hagą... Niekada nemaniau, kad taip malonu būti močiute." Jaunėlė Klimų dukra dizainerė kol kas gyvena su tėvais. Trijų asmenų šeima valgį gamina gana stichiškai. Norėdama palepinti mylimą vyrą, ponia Audronė gamina charčio. "Dedu negailėdama: ir šoninės, ir jautienos, ir agurkų, ir bulvių." Ponas Audrius priduria: „Išeina lyg ir nelabai sveika, bet skani ir soti sriuba." O profesorius, norėdamas pamaloninti mylimą žmoną, gamina moliuskus vyno ir grietinėlės padaže. Ir vis dažniau susimąsto apie sveiką mitybą. Jo partnerė sveikuole kol kas tapti neketina - gal dėl to, kad jaučiasi sveika. Ir prisipažįsta, kad slapčia nuo šeimos mėgaujasi itin nesveiku patiekalu: vištos odele apvynioja bulvę, pabarsto druska, pipirais, smulkintais česnakais ir... į orkaitę. Labai skanu su raugintais agurkais.

"Aš - blogas maitinimosi pavyzdys. Man skaniausia ant laužo kepta traški šoninė. Tiesa, nevalgau jokių saldumynų, geriausias desertas - silkė arba kepta kiauliena. Ir gaminu dažniausiai tik tai, ką mėgstu pati. Nei tortas "Napoleonas", nei didžkukuliai man nepavyksta." Pašnekovės racioną sudaro ne tik mėsa - ji valgo nemažai daržovių, vaisių, geria jų sultis. O štai papildus vertina skeptiškai, nes mano, kad geriausia yra lietuviška morka ar rauginti kopūstai. Ir su didžiausiu malonumu šviežius vaisius, daržoves perka iš bobučių. Ponia Audronė tikisi, kad higienos specialistai neims taip „rūpintis" mūsų sveikata, kad išguis šias ekologiškų produktų tiekėjas.

Vadinamieji sraigių baliai jau seniai nebevyksta. "Bet einame vieni pas kitus, ką nors skanaus vis pasigaminame. Nes restoranai dažnai nuvilia: mažai tokių, kuriuose galėtum paragauti su meile ir skaniai pagaminto maisto, net ir brangaus. Geriausias - mūsų draugo skulptoriaus Romo Kvinto namuose. Bet kokį jo patiekalą galima vadinti gurmanų svajone."

Bet joks maisto receptas, primena ponia Audronė, neprilygsta ilgalaikės meilės receptui.

„Mokėmės viename Dailės instituto kurse. Audrius ir jo brolis dvynys (beje, Audronė taip pat turi seserį dvynę) man atrodė kaip karalaičiai: šviesiais garbanotais plaukais, žydromis akimis. Pagalvojau: nesvarbu, kuris... Netrukus svajonė išsipildė. Vienas iš dvynių (kitas susirado merginą) pradėjo asistuoti. Ir ta meilė tęsiasi jau beveik trisdešimt metų. Nežinau, gal jam atsibodo, bet man - dar ne. Šis jausmas - visam gyvenimui. Po tiek metų Audrius mane myli kaip mažą mergaitę, o aš glostau jam galvą taip, kaip nė vienam vyrui negalėčiau." Besišnekučiuojant apie sraigių ir meilės receptus, pasklinda gardus kvapas: česnako, žolelių ir kepinto sviesto. Šiuo užpilame prancūziško batono riekelę, ištraukiame sraigę ir... niam niam. Užgeriame baltuoju vynu.

Escargot Bourguignonne" receptas

Gaminimas. Pasirinkime vynuoginių sraigių (šie moliuskai taip vadinami todėl, kad jų sudėti kiaušinėliai panašūs į vynuogių kekę - tai, beje, taip pat didelis delikatesas). Jos turi būti ne mažesnės nei trijų centimetrų. Geriausia rinkti po lietaus - tada sraigės išlenda iš savo namelių ir eina pasivaikščioti. Derlių sudėkime į plastmasinę ar metalinę dėžę (ar indą), tik jokiu būdu - ne popierinę. Ją, kad sraigės neišsibėgiotų, bet galėtų kvėpuoti, reikėtų uždengti grotelėmis. Į vidų įberkime miltų ir palikime keturias penkias dienas. Kai sraigės išsivalys (jau tuštinsis miltais), užberkime druskos ir pašlakstykime actu. Vienam kibirui sraigių reikia dviejų saujų druskos ir butelio acto. (Anot ponios Audronės, užpilti gyvius actu nėra pati maloniausia proceso dalis, jautriems žmonėms to geriau nematyti.)

Taip užplikytą derlių palaikykime porą valandų ir gerai nuplaukime tekančiu vandeniu. Užvirinkime puodą vandens, suberkime sraiges ir keletą minučių pavirkime. Tada dvišake šakute užkabinkime minkštą šio moliusko dalį ir sukdami ištraukime iš kiauto. Jei uodegėlė nutrūksta ir lieka kiaute, jį reikia išmesti - toks nebetinkamas. Sraigės padą - šliaužiamąją dalį - atskirkime nuo žarnyno, šis būna jos namelyje. Tai galima daryti ir peiliu, tačiau geriau nuplėšti - tada lieka tik tai, kas reikalinga. Gerąją dalį dar kartą nuplaukime, į puodą įpilkime baltojo vyno (galima atskiesti vandeniu), įberkime prieskonių: lauro lapų, pipirų, krapų, petražolių, druskos, ir ant silpnos ugnies virkime apie tris valandas.

Per tą laiką pasigaminkime sviestą su žalumynais. Smulkiai supjaustykime krapus, petražoles, česnakus, įberkime druskos ir viską išmaišykime su sviestu. Kriaukles gerai išplaukime (galima pavirinti) ir išdžiovinkime. Į vidų dėkime truputį paruošto sviesto, įsprauskime sraigę ir vėl užtepkime sviesto. Orkaitėje kepkime kelias minutes, kol sviestas pradės burbuliuoti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Virtuvė

Vyniotinis su obuoliais

Labai džiugus ir skanus kepinys. Atrodo gražiai, pagaminti paprasta ir skanu.

Saldi ir šildanti moliūgų sriuba

Šildanti, saldi, skani moliūgų sriuba.

Bulvių plokštainis, pagardintas sūriu (4)

Jeigu norėsite sotesnio ir aromatingesnio plokštainio, šis variantas kaip tik tai ko ieškote.

Minkštos mielinės spurgos

Tokias amerikietiškas spurgas jau labai seniai norėjau išbandyti. Išmėginau keletą receptų, o kepiau gal keturis ar penkis kartus, kol gavosi daugmaž, kaip norėjau.

Netradicinis ir labai skanus obuolių pyragas (13)

Šį kartą išbandžiau kitokį obuolių pyragą! Rekomenduoju - labai netradicinis ir skanus kepinys!

Sūrio užtepėlė su saulėje džiovintais pomidorais

Šiandien norėčiau pasidalinti iš ties labai skanios sūrio ir saulėje džiovintų pomidorų užtepėlės receptu. Receptas labai paprastas, laiko užima nedaug, tad jei sulauksite netikėtų svečių, užtepėlėi pagaminti sugaišite tik kelias minutes!

Pyragas „Angelo ašaros“

„Ašarėlė nuriedėjo, nieks tavęs taip nemylėjo, jeigu nori kitą pabučiuok, bet mylėti manęs nenustok.“ Tikiuosi gausiai verks tik jūsų pyragai, bet ne Jūs! Ir kodėl išvis aš čia kalbu apie ašaras?! Ogi todėl.

Ypatingasis spanguolių džemas

Jis puikiai dera su puskiečiais ir naminiais varškės sūriais, paukštienos kepsniais, su mielinėmis bandelėmis ir sluoksniuotos tešlos obuolių pyragu.

Kaip išvirti skanų ir tvirtą obuolių sūrį (6)

Kai sunokę antaniniai obuoliai iš sodo atnešami į namus, šeimininkės iš jų ruošia sūrį. Tiesa, tai trunka ilgai ir reikalauja kantrybės, tačiau dėl tokio skanėsto verta pasistengti.

Naminiai varškės sūreliai – vos per pusvalandį (3)

Mano 1,8 metų dukra labai mėgsta kaulyti sūrelių. Kadangi aš pati mėgstu juos su visokiais priedais, truputį graužė sąžinė, kad vaikas valgo sūrelius su įvairiais kvapikliais ir stiprikliais. Tad ilgai besiruošusi tiesiog padariau jai naminių sūrelių ir rezultatas nenuvylė nei jos, nei manęs.