Saldumynus valgyti galima!

Kiekviena knyga turi savo istoriją. Knygynuose ką tik pasirodžiusi Ingos Krasuckienės ir Katerinos Buldakovos knyga „Kepiniai be glitimo“ irgi atskleidžia daugiau nei skaniausių kepinių receptus.

„Šią knygą sumaniau iš bėdos“, - prisipažįsta Inga Krasuckienė. Priversta laikytis beglitiminės dietos, moteris rinko kepinių, kuriuos būtų galima iškepti be miltų, receptus. Pagaminti juos padėjo viena geriausių Lietuvos konditerių Katerina Buldakova.

„Mūsų sumanymas buvo sukurti aiškų ir paprastą receptų rinkinį, kurį visuomet norėtųsi turėti po ranka, ar keptum blynus savo vaikams, ar gamintumei šventinį tortą, - sako Katerina Buldakova, saldumynų mėgėjams puikiai pažįstama iš televizijos laidos „Gardu Gardu“, kurią vedė drauge su dar vienu gardumynu meistru Ali Gadžijevu. – Iki pažinties su Inga nebuvau susidūrusi su glitimo netoleravimo problema. Kai ji man pasiūlė imtis projekto, ieškojau motyvacijos. Ar tai iš tiesų reikalinga žmonėms? Svarstymus išsklaidė Ingos frazė: nuvažiuok į vaikų ligoninę, į gastroenterologijos skyrių, abejonių neliks“.

M. Penkutės nuotr.

Inga Krasuckienė puikiai žino, kaip labai tokia knyga yra reikalinga žmonėms, turintiems glitimo netoleravimo bėdų. Pati praėjo ilgą kelią, kol suprato, kas buvo jos blogos savijautos priežastis: „Kai gimė trečias mano vaikas, pašlijo sveikata. Gydytojai traukė pečiais, homeopatija ir alternatyvus gydymas negelbėjo. Atrodė, visiškai priėjau liepto galą, galvos skausmas tęsdavosi savaitėmis. Nusprendžiau stebėti, ką valgau. Savijauta iškart pablogėdavo, kai suvalgydavau kepinių. Pasakiau apie tai gydytojui, jis skyrė papildomus tyrimus. Paaiškėjo, kad turiu NCGS sutrikimą – neceliakinį jautrumą glitimui“.

Visi žinome – sumaišę miltus su vandeniu gausime lipnią, klijus primenančią masę. Tokią konsistenciją ir sukuria glitimas. Glitimas yra organinė baltymų molekulė, būdinga kai kuriems grūdiniams augalams. Molekulę sudaro du mažesni baltymai: gliuteninas ir gliadinas. Elastinė medžiaga suformuoja orą arba anglies dvideginį sulaikančią struktūrą. Būtent tai kepiniams suteikia putlią tekstūrą ir formą.

M. Penkutės nuotr.

„Kai pradėjau daugiau domėtis, sužinojau, kad tokių kaip aš, netoleruojančių glitimo arba turinčių alergiją kitiems kviečių baltymams, yra daugiau, nei galėjau įsivaizduoti, - sako Inga. – Mums visiems reikia vengti bet kokio maisto produkto, pagaminto iš rugių, kviečių ar miežių. Tokios dietos, jei tik norime gerai jaustis, teks laikytis visą gyvenimą. Mintis atsakyti kepinių iš pradžių netgi džiugino. Pamaniau: puiki dieta, susidraugausiu su išaugtais džinsais. Tačiau ilgainiui ėmė erzinti, kad gamindama šeimai maistą, negaliu jo paragauti. Supratau ir tai, kad gimtadienis be torto – man visai ne šventė“.

Kaip tik tuo nusivylimo periodu Inga susidraugavo su maisto gaminimo technologijų mokytoja Daiva Kovzan. Ji paaiškino, kad įmanoma iškepti saldumynų, kurie jai leidžiami valgyti. “Taip pradėjau rinkti receptus ir gaminti“, - sako Inga, vėliau savo receptais mielai dalijusis su kitais žmonėmis, turinčiais tą pačią glitimo netoleravimo problemą.

Kai receptų krūvelė išaugo į krūvą, moteris nusprendė, kad juos reiktų sudėti į knygą. „Nepasikuklinau, paskambinau geriausiai mano žinomai konditerijos technologei Katerinai Buldakovai. Kaip apsidžiaugiau, kai ji sutiko bendradarbiauti. Tik baisoka buvo nešti savo šedevrus jos teismui. Laimei, ji buvo taktiška ir miela, visus receptus patikrino, o kai kuriuos šiek tiek pakoregavo“, - bendradarbiavimo pradžią prisimena Inga.

M. Penkutės nuotr.

Knygą „Kepiniai be glitimo“ jos kūrė dviese. Kepinius fotografavo fotografė Monika Penkutė, dizainą kūrė Eglė Ažubalytė.

M. Penkutės nuotr.

„Buvo be galo įdomu kurti kepinių, kuriems reikia miltų be glitimo, receptus, - sako Katerina. – Mano namuose jau spėjo prigyti keletas receptų iš šios knygos. Jie visi labai paprasti, dauguma gal net tikrai žinomi, bet visi – be miltų su glitimu arba netgi visai be miltų“.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis