Vis tik galvoju, kad jam tikrai dar ne vėlu. Ne vien dėl to, jog pas daugelį rastume šviežio moliūgo, bet ir todėl, kad, tikriausiai, ne viena šeimininkė spėjo pasidaryti moliūgų tyrės. O būtent jos čia ir reikia.
Jei pirksite šviežią moliūgą ir nė velnio nežinote kaip tą moliūgų tyrę pasidaryti, tai žinokit, kad viskas labai paprasta. Tiesiog supjaustykite moliūgą dideliais kubeliais ir pašaukite į karštą orkaitę. Kepkit, kol suminkštės, o tada sutrinkite iki purios masės. Viskas.
Mano skoniui, šis keksas tiesiog pasaka. Vienas geriausių, o gal net pats geriausias moliūginis kepinys, kokį tik bandžiau. Tikrai kepsiu dar ne kartą. Artimiausiu metu būtinai kartosiu!
Recepte, pagal kurį kepiau, buvo parašyta, kad tai moliūgų duona, bet duonelės aš nenorėjau, norėjosi drėgno minkštučio pyrago. Dėl to - pamažinau miltų kiekį. Manau, kad ir vienas, ir kitas variantas būtų labai super. Bet aš liksiu prie savo drėgnojo. Jei Jums pasirodys, kad tešla skystoka, ar norėsite tokio… tankesnio varianto, laisvai galite pridėti dar kelis šaukštus miltų.
Reikės:
2,5 puodelio miltų;
1a.š. malto imbiero;
1a.š. malto cinamono;
0,5a.š. smulkios druskos;
1a.š. kepimo miltelių;
1a.š. nugesintos sodos;
1,5 puodelio cukraus;
1 puodelio kambario temperatūros sviesto;
4 kiaušinių;
2 puodelių moliūgų tyrės.
Gaminame
* Miltus sumaišome su druska, imbieru, cinamonu, kepimo milteliais.
* Atskirame dubenyje sviestą išsukame su cukrumi, po vieną įplakame kiaušinius. Įmaišome nugesintą sodą, moliūgų tyrę ir miltų mišinį. Gautą masę suverčiame į kekso formą, išklotą kepimo popieriumi.
* Kepame 180 laipsnių karštumo orkaitėje, kol keksas iškils, o į vidurį įsmeigtas medinis pagaliukas, jį ištraukus, liks sausas, neapsivėlęs žalia tešla.
Mano puodelis = 236ml
