Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis

Moteris, besikapstydama daržovių lysvėje, vis sudrausmina ant raudonų supynių besisupančius du vaikus. Šalia džiūsta skalbiniai, o už jų, ant teritoriją juosiančios spygliuotos tvoros, kabo užrašas „Draudžiama zona“. Daugybė žaislų išmėtyta ant žalios pievelės, kurią iš čia pat esančio bokštelio akylai stebi pataisos namų prižiūrėtojo akys.
© nanook.lt nuotr.

Trys šimtai. Vidutiniškai tiek moterų atlieka laisvės atėmimo bausmę už aukštos Panevėžio pataisos namų sienos. Nuteistųjų bendruomenė čia itin įvairialypė – pilnametės ir nepilnametės, taip pat motinos, auginančios vaikus iki trejų metų.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Esame išskirtiniame pataisos namų sektoriuje – čia laisvės atėmimo bausmę atlieka apie dešimt moterų su savo mažamečiais vaikais. Moterys su vaikais gyvena kambarėliuose po dvi. Sektoriuje yra bendros buities patalpos, virtuvė, du vaikų žaidimų kambariai, kiemas.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Ką reiškia trejus metus visą laiką leisti su savo vaiku vienoje erdvėje? Ar nuteistosioms lengviau atlikti bausmę kartu su savo atžala? Kaip po tokių artimų santykių įvyksta jų išsiskyrimas?

Visas moteris vadina mamomis

Pataisos namų psichologė A. Kiškytė pastebi, kad vaikui iki trejų metų formuojasi prieraišumo jausmas, todėl jam yra svarbu būti su mama, turėti su ja kontaktą, gauti dėmesio.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

„Manau, kad mamoms buvimas su savo vaikais yra teigiamas veiksnys. Juk kiekvienai motinai vaikas yra pats brangiausias turtas. Tačiau jei jam sueina treji metai, o mama lieka toliau atlikti bausmės, jo atskyrimas nuo mamos yra traumuojantis. Tokio amžiaus vaikas jau yra pakankamai didelis, kad suprastų, jog jo čia nebebus, jog yra išvežamas. Šis procesas yra lengvesnis, jei vaikas atiduodamas šeimos nariams – tėčiui, močiutėms. Tačiau jei nėra kam jo atiduoti, keliauja į vaikų namus. Tada labai sunku ir mamai, ir vaikui“, – nuteistųjų ir jų vaikų situaciją komentuoja pataisos namų psichologė.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Vaikai pataisos namuose auginami iki trejų metų. Po to mama gali pasirinkti – atiduoti vaiką auginti artimiesiems ar globėjams arba apgyvendinti Panevėžio miesto vaikų globos namuose.

Vaikai dienas leidžia bendrame žaidimų kambaryje. Kalbintos mamos juokauja, kad po kurio laiko pradeda painioti bendrose ankštose erdvėse lakstančius vaikus, o vaikai – visas moteris vadinti mamomis.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

„Kuomet lankiau manikiūrininkių kursus, mano mergaitė dvi kitas nuteistąsias pradėjo vadinti mamomis. Su jomis leisdavo daug laiko. Pradžioje buvo sunku, pavydėjau. Vis sakydavau: „Deimante, juk aš tavo mama.“ Bet paskui supratau, kad čia tiesiog tokia vieta“, – pasakoja Deimantės mama Irina.

Taip jau atsitiko, kad šiandien ji visą savo meilę skiria dukrai Deimantei ir sunkiai išgyvena nesimatydama su dar dviem dukromis, esančiomis laisvėje: „Visą laiką save raminu, kad nėra dėl ko verkti ir nervintis, nes turiu puikias mergaites, dėl kurių galiu stengtis ir gyventi.“

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Irina, paklausta, ar lengviau atlikti bausmę kartu su mylima dukra, susimąsto: „Kartais save kaltinu – kokia aš mama, jeigu mano vaikas turi augti čia su manimi.“

Dauguma kalbintų mamų pripažįsta, jog tos vienodos dienos slenka daug lengviau, kuomet rūpiniesi mylimu vaiku, tačiau nuogąstauja, kad dėl jų nusikaltimų sūnus ar dukra ankstyvąją vaikystę leidžia nelaisvėje.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Mama Audronė: esu tarsi juoda dėmė

Mamų ir vaikų sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atlieka ir Audronė. Vieno iš pokalbių metu sužinome, jog moteris moka anglų, lenkų, rusų, ispanų kalbas, nuo studijų laikų prisimena lotynų kalbą. Nepaisant savo išsilavinimo, ji į pataisos namus patenka jau ketvirtą kartą. Tai, kad kartu su sūnumi yra čia, Audronė kaltina save, savo būdą, vienatvę ir dėl šių priežasčių įgytą priklausomybę.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

„Labai sunku. Aš esu viena, tėvai jau seniai mirę. Seserys... Mes nebendraujam. Neturiu nieko. Kuomet pirmąkart čia papuoliau, nuo manęs nusisuko visa giminė. Esu tokia, taip sakant, juoda dėmė. Ir esu visiškai viena“, – atsiveria Audronė, ant kelių laikydama savo nenustygstantį sūnų Dovydą.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Mama mirė, kai Audronei buvo septyneri. Tėčio neteko būdama trylikos. Iš vaikų namų ji pateko pas globėjus, kurie leido ją į mokyklą. Ten paauglei puikiai sekėsi. Po mokyklos Audronė įstojo studijuoti medicinos.

„Sekėsi gerai, tačiau aš paniškai bijau lavonų, o antraisiais mokslo metais praktiką reikėjo atlikti morge. Labai bijojau, todėl pasiėmiau akademines atostogas, kad nutolinčiau šią kraupią akistatą, bet į studijas taip ir nebegrįžau“, – prisimena Audronė. Šiandien ji svarsto, kaip dabar atrodytų jos gyvenimas, jei tada būtų tęsusi medicinos mokslus.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Dabar ši mama, žiūrėdama į vaikų žaidimų salėje krykštaujantį Dovydą, vėl svajoja apie gyvenimą laisvėje. Moteris įsitikinusi, jog metai, praleisti pataisos namuose, būna tiesiog išbraukti iš gyvenimo.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

„Vieną kartą sėdau vasarą. Išėjau po dvejų metų, taip pat vasarą. Perėjau Laisvės alėją Kaune, o jausmas, kad nebuvau tik dvi savaites. Tikrai. Tie dveji metai prabėgo greitai ir tuščiai. Nes visos dienos čia vienodos. Aišku, juos prisimenu, bet tų metų praktiškai nelieka, jie išsitrina iš gyvenimo, nes tu nieko nenuveikei“, – mintimis dalijasi mama.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Nors oficialiai Audronė yra ištekėjusi, pas vyrą grįžti neketina.

„Viskas buvo gerai, kol vyras nepradėjo daryti nesąmonių. Bet pati esu kalta, jo nekaltinu. Juk galėjau kažkur išeiti, galėjau ieškoti pagalbos, bet bandžiau susitvarkyti pati ir man nepavyko. Niekam nieko nepasakojau, o vienam žmogui sunku. Ir man nepavyko…“ – išėjusi į laisvę Audronė norėtų išvažiuoti į užsienį, pradėti dirbti ir nutraukti visus ryšius su ją klampinančia aplinka.

Mama pripažįsta, kad seniau laisvės atėmimo bausmę išgyvendavo ne taip sunkiai. Dabar yra kitaip: „Dėl Dovydo labai noriu, kad šįkart viskas neužsitęstų, nes paskui bus sunku ir jam, ir man.“

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Sunkiausia – negalėti būti šalia

Vilma ir jos judrus sūnus Arijus – dar vieni šio sektoriaus gyventojai.

„Hiperaktyvus, išdykęs, sunkus ir labai prie manęs prisirišęs“, – taip savo sūnų apibūdina Vilma. Moters manymu, vaikas yra didžiausia dovana mamai, nesvarbu, kokioje vietoje su juo yra.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Vilma turi dar dvi dukras, gyvenančias laisvėje. Mama ir vaikai yra tai, ko moteriai labiausiai tūksta būnant pataisos namuose: „Daugiau ten kaip ir nieko nepalikau. Tik tai, kas brangiausia. Kai atsiduri čia, suvoki, ką prarandi, ko netenki.“

Pasimatymai yra vienas iš pagrindinių būdų palaikyti socialinius ryšius su laisvėje likusiais artimaisiais. Nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais artimais asmenimis pataisos namų tvarka įgyvendinama leidžiant trumpalaikius (iki 4 val.) ir ilgalaikius (iki 2 parų) pasimatymus.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje. Ilgalaikiai pasimatymai, suteikiant teisę kartu gyventi, leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimais giminaičiais.

„Kiekvienas susitikimas yra labai brangus. Bet tos dvi paros labai greitai praeina, jos labai trumpos, visuomet norisi, kad būtų daugiau“, – apsikabinimai, ilgi pokalbiai, sėdėjimas prie bendro stalo – taip praeina Vilmos laikas pasimatymuose.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Su savo trejų metų sūnumi Arijumi Vilma apie laisvės atėmimą dar nekalbėjo, tačiau neabejoja, kad berniukas prisimins su mama praleistą laiką Panevėžio pataisos namuose.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Vilma jaučia, kad dėl šio laisvės apribojimo santykiai su vyresniąja dukra kiek atšalo: „Ji paauglė ir kaltina visus, kas pasitaiko jos kelyje. Kažkiek nuo manes nutolo, dėl to man labai skaudu, todėl grįžusi stengsiuosi susigrąžinti jos pasitikėjimą ir meilę.“

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

„Vidurinioji mano dukrytė tai tokia jautruolė. Laukia, kada grįš mama. Jai sunku, bet nieko nepakeisi“, – Vilma priduria, kad sunkiausia, kai dukros susiduria su problemomis, o ji padėti ir būti šalia negali.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Bijoma išeiti į laisvę

Po ilgų metų išėjusios iš laisvės atėmimo vietos mamos dažnai patenka į nežinomybę – kaip joms seksis, iš ko gyvens, ką darys, kaip jas priims artimieji ir visuomenė? Anot A. Kiškytės, būtent ši nežinomybė sukelia didžiausią baimę: „Moteris, išėjusi iš įkalinimo įstaigos, yra pažeidžiamesnė tuo, kad visuomenė iš jos visada tikisi daugiau, tikisi geresnio elgesio, teistumas yra labai stigmatizuojamas. Teista moteris, neįsigilinant į aplinkybes, priežastis, pataisą, visuomenėje daug sunkiau priimama nei vyras, – teigia psichologė. – Iš moterų reikalaujama daugiau: ji turi būti gera mama, gera žmona, gera dukra. Ir jeigu taip nėra, pasiteisinimo taip pat negali būti.“
Kalinamų moterų skaičius yra žymiai mažesnis nei vyrų. Nuteistoji mūsų visuomenei yra mažai pažįstama.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Tai tik viena iš priežasčių, kodėl laisvės atėmimo bausmę atlikusioms moterims yra sunkiau grįžti į laisvę, tęsti profesinę veiklą ar susirasti darbą.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Nusikaltęs vyras – nieko stebėtino. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos jis gali lengviau integruotis į visuomenę, susirasti darbą, išlikti geru specialistu, o moters įvaizdis gretinamas su atsakinga mama, neklystančia žmona, paklusnia dukra, pareiginga darbuotoja ar santūria namų šeimininke. Ir patekusios už grotų, ir išėjusios į laisvę nuteistosios yra pažeidžiamesnės nei vyrai, dažnai nukenčia jų šeimyninis gyvenimas, pasikeičia santykiai su artimaisiais ir vaikais, jos sulaukia daugiau visuomenės smerkimo.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Specialus nanook.lt projektas siekia supažindinti jus su nuteistomis moterimis ir jų atvirais pasakojimais. Pilną „Vienodos dienos“ pasakojimą galite rasti internete www.nanook.lt
„Vienodos dienos“ : http://nanook.lt/monotone-days/
Anonsas: https://vimeo.com/130041237

nanook.lt
Naujienų prenumerata

Veidai

Daugybė C. Bruni veidų: modelis, dainininkė, mūza, buvusi pirmoji Prancūzijos ponia

Carla Bruni-Sarkozy (49 m.) yra žinoma nuo pat ankstyvos jaunystės. Pirmiausiai kaip supermodelis, po to – kaip dainininkė, dar vėliau – kaip pirmoji Prancūzijos ponia. Nors kiekvienas gyvenimo laikotarpis moterį spraudė į tam tikrus rėmus, kėlė visuomenės susidomėjimą, ji išliko savimi – laisva siela, spindinčia vidine elegancija.

Dramaturgė V. Rimkaitė: gyvenimas yra įdomesnis, kai nėra patogus

„Jeigu tu nevartoji, suvartos tave“ – tokia yra pagrindinė talentingos dramaturgės Virginijos Rimkaitės (25 m.) pjesės „Virimo temperatūra 5425“ mintis. Kūrinys, kuriame dabartinio žmogaus problemos analizuojamos Kafkai būdingu stiliumi, nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ pripažintas geriausiu.

Balandžio mėnesio „Moteryje“ – apie vyrų ir moterų savivertę

Balandžio mėnesio žurnalo „Moteris“ viršelio veidai – aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Arūnas Sakalauskas. Viršelis – iš žurnalo „Moteris“ archyvo (nuotrauka – Monikos Požerskytės („Pix studija“), stilius – Justės Kubilinskaitės, makiažas, grimas ir šukuosenos – Tanios Popovos).

Žavinga prancūzė juvelyrė Charlotte: šis pasaulis magiškas, – jei įbrendi į šią upę, išlipti iš jos neįmanoma

Yra žmonių, kurie gimsta po laiminga žvaigžde, atsiduria tinkamoje vietoje tinkamu laiku ir be didelių pastangų įgyvendina savo svajones bei siekius. Vienas tokių – žavinga prancūzė juvelyrė Charlotte Chesnais (32 m.). Ji dirbo „Balenciaga“ mados namuose, tuomet jiems pradėjo kurti juvelyriką, o dabar sėkmingai vysto savo vardo juvelyrikos ženklą.

Didžioji legendinio Prince'o svajonė taip ir neišsipildė (3)

Likus vos kelioms savaitėms iki muzikos žvaigždės Prince mirties metinių, jo buvusi žmona Mayte Garcia išleido savo atsiminimų knygą „The Most Beautiful: My Life with Prince“, kurioje atvirai pasakoja apie jųdviejų santuoką ir skausmingą patirtį netekus sūnaus.

Batų kūrėja: kokių avalynės tendencijų galime tikėtis šiais metais (3)

„Kartais man atrodo, kad aš tik piešiu batus“, – prasitaria latvių avalynės kūrėja Elīna Dobele (36 m.). Prieš kelerius metus ši moteris iškeitė architektūrą į batus ir dabar jaučiasi laiminga projektuodama namus pėdoms.

Debiutuojanti režisierė Elžbieta: labai savotiškas jausmas susitikti tėvą po ilgų metų – mudu buvome visai kiti žmonės (7)

Režisierė Elžbieta Noemi Josadė (26 m.) pirmąjį dokumentinį filmą „Dialogas su Josefu“ sukūrė apie savo tėvą ir jo tapatybės paieškas. Pasak Elžbietos, suvokti, kas ir kodėl esi, svarbu kiekvienam žmogui. Gal todėl jaunosios režisierės debiutas buvo puikiai įvertintas Lietuvos ir užsienio festivaliuose.

Karalienė Letizia – moderni monarchė, karjerą iškeitusi į karūną (9)

Ispanijos karalienė Letizia (44 m.) yra viena populiariausių Europos monarchių. Vis dėlto, ji nėra tradicinė karalienė: yra kilusi iš darbininkų klasės šeimos, kartą išsiskyrusi, o prieš santuoką aktyviai kopė karjeros laiptais. Dabar ji, kartu su vyru, karaliumi Filipe'u, keliauja po pasaulį, rūpinasi labdaringomis iniciatyvomis ir stebina elegantišku stiliaus pojūčiu.

3 vaikus namie pagimdžiusi Jūratė: kartu priimdama naują narį, šeima tvirtėja (10)

Prieš 20 metų gimdymas namie sukeldavo itin daug audringų reakcijų, bet dabar tai nieko nestebina. Destigmatizuoti jį padėjo garsių moterų pasakojimai apie šią patirtį. Vis dėlto diskusijos, ar tai turėtų būti legalizuota, nerimsta.

Sau pažadėjau: niekada neatleisiu mamai (17)

Man buvo treji, kai mama į išnuomotą mašiną įsimetė mane, vienerių metų sesę ir dvi nedideles kartonines dėžes. Ji mus išvežė į kalnus už Filadelfijos ir paliko našlaičių namuose.

Operos solistė Jurgita Adamonytė: dukra man sako „mama, per garsiai rėki“ (3)

Atrodytų, jau mažai kam į galvą gali šauti, jog šiandienos operos solistės vis dar vaikšto pasidabinusios prabangiomis suknelėmis, paskui jas seka ne tik gerbėjų, bet ir išskirtinių kvepalų bei mistikos šleifas, o jų persirengimo kambariai – perpildyti gėlių puokščių.

Prancūziškame vakare – grožio, mados naujienos ir dovanos (3)

Kaip ir kasmet vieną ankstyvo pavasario vakarą „Kristiana“ sukvietė savo klientes į VIP vakarą viliojančia tema „Paryžius“.

Kas sužlugdė sėkmingus J. Y. Cousteau planus įkurti gyvenvietę vandenyno dugne (16)

Jacques'as Yves'as Cousteau tikrai buvo genijus. Pirmiausia jis padovanojo pasauliui akvalangą, paskui pašventė savo gyvenimą jūrai, jo dėka vandenynų tyrinėjimai pasiekė naują lygį. Tačiau jam neužteko tiesiog plaukioti ir filmuoti jūrų gyvūniją.

Kas pakeis Angeliną? Bradas Pittas jau nebe vienišas (10)

Holivude vis garsiau kalbama apie naują romaną ir aktorių Brado Pitto bei Kate Hudson besiskleidžiančius jausmus. Pora neskubina įvykių ir nekomentuoja savo santykių, tačiau jiems artimi šaltiniai teigia, kad aktoriai tampa vis artimesni.

Biochemikė dr. U. Neniškytė: mokslinių tyrimų rezultatai paskatino vaikus auginti Vilniuje, o ne Londone (94)

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biochemikė dr. Urtė Neniškytė (33 m.) interviu prisipažįsta, kad yra racionali, užsispyrusi ir darboholikė. Dabar šios neuromokslininkės karjeroje pauzė – jos dieną organizuoja kelių mėnesių dukrytė Ūla. „Esu pasiruošusi jai atsiduoti tuos kelerius metus“, – sako pašnekovė.