Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis

Moteris, besikapstydama daržovių lysvėje, vis sudrausmina ant raudonų supynių besisupančius du vaikus. Šalia džiūsta skalbiniai, o už jų, ant teritoriją juosiančios spygliuotos tvoros, kabo užrašas „Draudžiama zona“. Daugybė žaislų išmėtyta ant žalios pievelės, kurią iš čia pat esančio bokštelio akylai stebi pataisos namų prižiūrėtojo akys.
© nanook.lt nuotr.

Trys šimtai. Vidutiniškai tiek moterų atlieka laisvės atėmimo bausmę už aukštos Panevėžio pataisos namų sienos. Nuteistųjų bendruomenė čia itin įvairialypė – pilnametės ir nepilnametės, taip pat motinos, auginančios vaikus iki trejų metų.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Esame išskirtiniame pataisos namų sektoriuje – čia laisvės atėmimo bausmę atlieka apie dešimt moterų su savo mažamečiais vaikais. Moterys su vaikais gyvena kambarėliuose po dvi. Sektoriuje yra bendros buities patalpos, virtuvė, du vaikų žaidimų kambariai, kiemas.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Ką reiškia trejus metus visą laiką leisti su savo vaiku vienoje erdvėje? Ar nuteistosioms lengviau atlikti bausmę kartu su savo atžala? Kaip po tokių artimų santykių įvyksta jų išsiskyrimas?

Visas moteris vadina mamomis

Pataisos namų psichologė A. Kiškytė pastebi, kad vaikui iki trejų metų formuojasi prieraišumo jausmas, todėl jam yra svarbu būti su mama, turėti su ja kontaktą, gauti dėmesio.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

„Manau, kad mamoms buvimas su savo vaikais yra teigiamas veiksnys. Juk kiekvienai motinai vaikas yra pats brangiausias turtas. Tačiau jei jam sueina treji metai, o mama lieka toliau atlikti bausmės, jo atskyrimas nuo mamos yra traumuojantis. Tokio amžiaus vaikas jau yra pakankamai didelis, kad suprastų, jog jo čia nebebus, jog yra išvežamas. Šis procesas yra lengvesnis, jei vaikas atiduodamas šeimos nariams – tėčiui, močiutėms. Tačiau jei nėra kam jo atiduoti, keliauja į vaikų namus. Tada labai sunku ir mamai, ir vaikui“, – nuteistųjų ir jų vaikų situaciją komentuoja pataisos namų psichologė.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Vaikai pataisos namuose auginami iki trejų metų. Po to mama gali pasirinkti – atiduoti vaiką auginti artimiesiems ar globėjams arba apgyvendinti Panevėžio miesto vaikų globos namuose.

Vaikai dienas leidžia bendrame žaidimų kambaryje. Kalbintos mamos juokauja, kad po kurio laiko pradeda painioti bendrose ankštose erdvėse lakstančius vaikus, o vaikai – visas moteris vadinti mamomis.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

„Kuomet lankiau manikiūrininkių kursus, mano mergaitė dvi kitas nuteistąsias pradėjo vadinti mamomis. Su jomis leisdavo daug laiko. Pradžioje buvo sunku, pavydėjau. Vis sakydavau: „Deimante, juk aš tavo mama.“ Bet paskui supratau, kad čia tiesiog tokia vieta“, – pasakoja Deimantės mama Irina.

Taip jau atsitiko, kad šiandien ji visą savo meilę skiria dukrai Deimantei ir sunkiai išgyvena nesimatydama su dar dviem dukromis, esančiomis laisvėje: „Visą laiką save raminu, kad nėra dėl ko verkti ir nervintis, nes turiu puikias mergaites, dėl kurių galiu stengtis ir gyventi.“

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Irina, paklausta, ar lengviau atlikti bausmę kartu su mylima dukra, susimąsto: „Kartais save kaltinu – kokia aš mama, jeigu mano vaikas turi augti čia su manimi.“

Dauguma kalbintų mamų pripažįsta, jog tos vienodos dienos slenka daug lengviau, kuomet rūpiniesi mylimu vaiku, tačiau nuogąstauja, kad dėl jų nusikaltimų sūnus ar dukra ankstyvąją vaikystę leidžia nelaisvėje.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Mama Audronė: esu tarsi juoda dėmė

Mamų ir vaikų sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atlieka ir Audronė. Vieno iš pokalbių metu sužinome, jog moteris moka anglų, lenkų, rusų, ispanų kalbas, nuo studijų laikų prisimena lotynų kalbą. Nepaisant savo išsilavinimo, ji į pataisos namus patenka jau ketvirtą kartą. Tai, kad kartu su sūnumi yra čia, Audronė kaltina save, savo būdą, vienatvę ir dėl šių priežasčių įgytą priklausomybę.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

„Labai sunku. Aš esu viena, tėvai jau seniai mirę. Seserys... Mes nebendraujam. Neturiu nieko. Kuomet pirmąkart čia papuoliau, nuo manęs nusisuko visa giminė. Esu tokia, taip sakant, juoda dėmė. Ir esu visiškai viena“, – atsiveria Audronė, ant kelių laikydama savo nenustygstantį sūnų Dovydą.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Mama mirė, kai Audronei buvo septyneri. Tėčio neteko būdama trylikos. Iš vaikų namų ji pateko pas globėjus, kurie leido ją į mokyklą. Ten paauglei puikiai sekėsi. Po mokyklos Audronė įstojo studijuoti medicinos.

„Sekėsi gerai, tačiau aš paniškai bijau lavonų, o antraisiais mokslo metais praktiką reikėjo atlikti morge. Labai bijojau, todėl pasiėmiau akademines atostogas, kad nutolinčiau šią kraupią akistatą, bet į studijas taip ir nebegrįžau“, – prisimena Audronė. Šiandien ji svarsto, kaip dabar atrodytų jos gyvenimas, jei tada būtų tęsusi medicinos mokslus.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Dabar ši mama, žiūrėdama į vaikų žaidimų salėje krykštaujantį Dovydą, vėl svajoja apie gyvenimą laisvėje. Moteris įsitikinusi, jog metai, praleisti pataisos namuose, būna tiesiog išbraukti iš gyvenimo.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

„Vieną kartą sėdau vasarą. Išėjau po dvejų metų, taip pat vasarą. Perėjau Laisvės alėją Kaune, o jausmas, kad nebuvau tik dvi savaites. Tikrai. Tie dveji metai prabėgo greitai ir tuščiai. Nes visos dienos čia vienodos. Aišku, juos prisimenu, bet tų metų praktiškai nelieka, jie išsitrina iš gyvenimo, nes tu nieko nenuveikei“, – mintimis dalijasi mama.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Nors oficialiai Audronė yra ištekėjusi, pas vyrą grįžti neketina.

„Viskas buvo gerai, kol vyras nepradėjo daryti nesąmonių. Bet pati esu kalta, jo nekaltinu. Juk galėjau kažkur išeiti, galėjau ieškoti pagalbos, bet bandžiau susitvarkyti pati ir man nepavyko. Niekam nieko nepasakojau, o vienam žmogui sunku. Ir man nepavyko…“ – išėjusi į laisvę Audronė norėtų išvažiuoti į užsienį, pradėti dirbti ir nutraukti visus ryšius su ją klampinančia aplinka.

Mama pripažįsta, kad seniau laisvės atėmimo bausmę išgyvendavo ne taip sunkiai. Dabar yra kitaip: „Dėl Dovydo labai noriu, kad šįkart viskas neužsitęstų, nes paskui bus sunku ir jam, ir man.“

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Sunkiausia – negalėti būti šalia

Vilma ir jos judrus sūnus Arijus – dar vieni šio sektoriaus gyventojai.

„Hiperaktyvus, išdykęs, sunkus ir labai prie manęs prisirišęs“, – taip savo sūnų apibūdina Vilma. Moters manymu, vaikas yra didžiausia dovana mamai, nesvarbu, kokioje vietoje su juo yra.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Vilma turi dar dvi dukras, gyvenančias laisvėje. Mama ir vaikai yra tai, ko moteriai labiausiai tūksta būnant pataisos namuose: „Daugiau ten kaip ir nieko nepalikau. Tik tai, kas brangiausia. Kai atsiduri čia, suvoki, ką prarandi, ko netenki.“

Pasimatymai yra vienas iš pagrindinių būdų palaikyti socialinius ryšius su laisvėje likusiais artimaisiais. Nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais artimais asmenimis pataisos namų tvarka įgyvendinama leidžiant trumpalaikius (iki 4 val.) ir ilgalaikius (iki 2 parų) pasimatymus.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Trumpalaikiai pasimatymai vyksta pataisos įstaigos atstovo akivaizdoje. Ilgalaikiai pasimatymai, suteikiant teisę kartu gyventi, leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimais giminaičiais.

„Kiekvienas susitikimas yra labai brangus. Bet tos dvi paros labai greitai praeina, jos labai trumpos, visuomet norisi, kad būtų daugiau“, – apsikabinimai, ilgi pokalbiai, sėdėjimas prie bendro stalo – taip praeina Vilmos laikas pasimatymuose.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Su savo trejų metų sūnumi Arijumi Vilma apie laisvės atėmimą dar nekalbėjo, tačiau neabejoja, kad berniukas prisimins su mama praleistą laiką Panevėžio pataisos namuose.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Vilma jaučia, kad dėl šio laisvės apribojimo santykiai su vyresniąja dukra kiek atšalo: „Ji paauglė ir kaltina visus, kas pasitaiko jos kelyje. Kažkiek nuo manes nutolo, dėl to man labai skaudu, todėl grįžusi stengsiuosi susigrąžinti jos pasitikėjimą ir meilę.“

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

„Vidurinioji mano dukrytė tai tokia jautruolė. Laukia, kada grįš mama. Jai sunku, bet nieko nepakeisi“, – Vilma priduria, kad sunkiausia, kai dukros susiduria su problemomis, o ji padėti ir būti šalia negali.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Bijoma išeiti į laisvę

Po ilgų metų išėjusios iš laisvės atėmimo vietos mamos dažnai patenka į nežinomybę – kaip joms seksis, iš ko gyvens, ką darys, kaip jas priims artimieji ir visuomenė? Anot A. Kiškytės, būtent ši nežinomybė sukelia didžiausią baimę: „Moteris, išėjusi iš įkalinimo įstaigos, yra pažeidžiamesnė tuo, kad visuomenė iš jos visada tikisi daugiau, tikisi geresnio elgesio, teistumas yra labai stigmatizuojamas. Teista moteris, neįsigilinant į aplinkybes, priežastis, pataisą, visuomenėje daug sunkiau priimama nei vyras, – teigia psichologė. – Iš moterų reikalaujama daugiau: ji turi būti gera mama, gera žmona, gera dukra. Ir jeigu taip nėra, pasiteisinimo taip pat negali būti.“
Kalinamų moterų skaičius yra žymiai mažesnis nei vyrų. Nuteistoji mūsų visuomenei yra mažai pažįstama.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Tai tik viena iš priežasčių, kodėl laisvės atėmimo bausmę atlikusioms moterims yra sunkiau grįžti į laisvę, tęsti profesinę veiklą ar susirasti darbą.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Nusikaltęs vyras – nieko stebėtino. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos jis gali lengviau integruotis į visuomenę, susirasti darbą, išlikti geru specialistu, o moters įvaizdis gretinamas su atsakinga mama, neklystančia žmona, paklusnia dukra, pareiginga darbuotoja ar santūria namų šeimininke. Ir patekusios už grotų, ir išėjusios į laisvę nuteistosios yra pažeidžiamesnės nei vyrai, dažnai nukenčia jų šeimyninis gyvenimas, pasikeičia santykiai su artimaisiais ir vaikais, jos sulaukia daugiau visuomenės smerkimo.

Be kaltės įkalinti vaikai visas moteris vadina mamomis
© nanook.lt nuotr.

Specialus nanook.lt projektas siekia supažindinti jus su nuteistomis moterimis ir jų atvirais pasakojimais. Pilną „Vienodos dienos“ pasakojimą galite rasti internete www.nanook.lt
„Vienodos dienos“ : http://nanook.lt/monotone-days/
Anonsas: https://vimeo.com/130041237

nanook.lt
Naujienų prenumerata

Veidai

Aktorė Elžbieta Latėnaitė: man ne vis tiek, kaip ir kur gyvenu, kas aplinkui mane

Aktorė Elžbieta Latėnaitė – apie vaidmenis, muziką ir valdančiųjų politiką, kuri primena režimą.

Skrydžių palydovė Dovilė: kur skrisime, kartais sužinome likus tik valandai iki lėktuvo pakilimo (2)

Artėjant vasarai kiekvienas iš mūsų vis dažniau pasvajojame apie saulėtas ir įspūdžių pilnas atostogas. Lietuviai dažnai renkasi atostogas šiltuose, egzotiškuose kraštuose. Kaip pasiruošti kelionei, bene geriausiai žino skrydžių palydovai, nuolat įvairiomis kryptimis naršantys po pasaulį.

Kunigas Algirdas Toliatas: mes dažnai neišnaudojame savo potencialo ir liekame tarsi neaktyvuoti kompiuteriai! (83)

Kūryba – tai gebėjimas džiaugtis tuo, kas jau nuveikta, toliau judėti į priekį ir ieškoti naujų galimybių. Juk stovintis vanduo anksčiau ar vėliau pradeda gesti. Kūryba – tai tarsi amžinos jaunystės eliksyras.

Rašytoja Vaiva Rykštaitė: tik dirbdama su savimi pasveikau nuo blogo vyro sindromo (46)

Vaivos Rykštaitės slapyvardžiu pasirašanti kūrėja Justė Winder (31 m.) tvirtina, kad rašytoja tapo iš laisvės, saviraiškos poreikio ir noro tėvams įrodyti, kad yra rašytoja, o ne rašinėtoja. Naujajame romane „Trisdešimt“ Havajuose gyvenanti menininkė stoja į akistatą su moteris ištinkančia trisdešimtmečio baime, kūrinyje atsispindi ir pačios autorės išgyvenimai bei patirtys.

Arūnas Sakalauskas: ta paslaptis gal ir laiko mus vieną prie kito (29)

Jis dėkoja jai už milžinišką kantrybę, ji jam – už pasaulių susidūrimą. Talentingų, kūrybiškai aistringų aktorių pora Jolanta Dapkūnaitė (51 m.) ir Arūnas Sakalauskas (55 m.) per 25-erius bendro gyvenimo metus patyrė rojaus, pragaro ir skaistyklos būsenų – visa, kuo apdovanoja ir baudžia meilė.

Modelis Edita Vilkevičiūtė: iš mamos išmokau gerumo, paprastumo

Gegužės „Moters“ viršelio veidas Edita Vilkevičiūtė: „Man šis viršelis svarbiausias, nes esu su pačiu svarbiausiu ir mylimiausiu žmogumi – savo Mamyte!“

Džordana Butkutė: jei ne jis, jau būčiau negyva

Pastaruosius šešerius Džordanos gyvenimo metus drąsiai galima vadinti auksiniais. Tačiau prieš dešimtmetį apie Džordaną spaudoje nebuvo nė vieno teigiamo straipsnio...

Dizainerė Aušra Žvirblienė-Haglund: kai darbe ar šeimoje man suriša rankas, išeinu (18)

Dizainerė Aušra Žvirblienė-Haglund vėl kraunasi lagaminus. Sako, kad kraustosi jau 28-ą kartą. Šįkart ji keliasi gyventi į savo kūrybos namus Užupyje. Dabar tai bus ne tik kūrybos, bet ir kūrėjos namai. Provokuojanti, maištaujanti, dievinanti laisvę ir spontaniškumą... Nenuostabu, kad taip save apibūdinančios dizainerės gyvenime netikėtumų netrūksta.

Kulinarijos metraštininkas: kaip jaučiasi amerikietis Paryžiuje ir kodėl prancūzės nestorėja (10)

Septynių kulinarinių knygų autorius amerikietis David'as Lebovitz'as pasakoja, ką reiškia būti vienam pirmųjų tinklaraštininkų Amerikoje, kaip atsirado Paryžiuje ir kodėl jam patinka prancūzės.

Fotografas Raimondas Paknys: paveldo objektus jaučiu per žmones – kažkada gyvenusius arba dabartinius

Leidėjas ir fotografas Raimondas Paknys (62 m.) moka derinti du kraštutinumus: gyvena greitai, bet fotografuoja – tik lėtai, su pasimėgavimu.

Julia Roberts – gražiausia 2017-ųjų metų moteris (64)

Žymiausias pasaulio įžymybes aprašantis žurnalas „People“ jau daugelį metų renka gražiausias planetos moteris. Šiemet pirmą vietą užėmė Holivudo aktorė Julia Roberts (49 m.).

Amber Heard ruošiasi tekėti už 6 vaikų tėvo

30-metė aktorė neslepia norinti šeimos ir vaikų.

Sėkmingai farmacijos kompanijai vadovaujanti Erin: atradau asmeninį vadovavimo stilių (5)

Pamačiusi Erin Gainer nuotrauką internete, neabejojau, kad pažinsiu pašnekovę iš ypatingo akių žvilgsnio. Vis dėlto nesitikėjau, kad ši moteris, per septynerius metus su moterų sveikatos priežiūra susijusių vaistų gamintoją prancūzų kompaniją „HRA Pharma“ pavertusi pasauline lydere ir visai neseniai įkūrusi labdaros fondą, padedantį moterims įgyti išsilavinimą ir skatinantį jų verslumą, tokia paprasta, šilta ir atvira.

R. Doveika: dėl sprendimo rinktis kunigystę verkė ir mama, ir tėtis (40)

Trys kūdikiai, gimę tą pačią dieną. Vienas iš jų taps žinomu kunigu Lietuvoje. Kiti – paprasti žmonės. Tačiau visų jų gyvenimo istorijos – ypatingos.

Reto stiliaus komiksų autorė – Ežiukas iš pajūrio miškų (2)

Iliustruotoja, komiksų autorė Viktorija Dambrauskaitė-Ežiukas (31. m.) atrodo atėjusi iš laisvamaniško vėjų, pušų ir sūraus jūros oro audžiamo Klaipėdos sapno. Ji neplepi, šilta, nugairintais skruostais, minkštą lovą lengvai iškeičianti į naktį po žvaigždėmis. Vasarą – gyvenimas jachtoje Klaipėdoje, žiemą – studija Nidoje. Jauna moteris tiesia savitą kūrybos, gyvenimo kelią ir yra pavyzdys, kad sekasi tiems, kurie drįsta būti savimi.