Vieno paveikslo istorija. Netikėtas susidūrimas su tetos portretu

„Ji nebuvo graži“, – prisimena portrete vaizduojamą savo tetą ponia Kristina Mekšrūnienė. „Ji nebuvo graži“, – sako portreto autorė Elena Nona Zavadskienė. Ir abi šypsodamosi priduria: „Bet...“
© MOTERIS / Reda Mickevičiūtė

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kristinai pasiūlius pasikalbėti apie jos turimą portretą apsidžiaugiau – juk šioje rubrikoje portreto istorijos dar nėra buvusios. O juk kiek šimtmečių portretai buvo neatsiejama asmeninių erdvių dalis. Juos kūrė dešimtys tūkstančių menininkų. Rafinuotus ir paprastučius, didingus ir kiek juokingus. Tapė ant drobės ar lengva linija brėžė popieriuje.

Į kai kuriuos jų įdėmiai žvelgiame ir šiandien mėgindami prakalbinti vaizduojamą asmenį, kurio net vardas jau seniai pasimetė laiko šabakštynuose. Gražūs, bauginantys, puošnūs, švelnūs, valdingi, išmintingi, juokingi iš įrėmintų drobių žvelgiantys veidai vėliau vis dėlto užleido vietą fotografijai.

Tiesa, jau girdisi balsų, kad tapytų ar pieštų portretų mada grįžta. Išmokus fotografija tobulai meluoti, atsiranda objektyvumo net nežadančios, subjektyvios tapybinės tiesos ilgesys. Bet mes ne apie madas. Juo labiau kad Kristina nėra turimo portreto užsakovė. Galima sakyti, į jos gyvenimą ir namus jis atėjo pats.

Liko darbai, prisiminimai ir portretas

Laikau rankose seną nespalvotą keramikės Marijos Bankauskaitės (1933–1992 m.) fotografiją. Natūraliu judesiu sustingusi šalia savo kūrinių – ramus veidas, lygūs plaukai, savadarbis pakabutis ant paprasto tamsaus megztinio. Niekada nebuvo nei meno lauko, nei bohemos vakarėlių žvaigždė. Nuolat dirbo. Dėstė, ilgai dirbo dailininke „Dailės“ kombinato Keramikos ceche. Kūrė indus ir jų komplektus, papuošalus, keramines lauko ir interjero skulptūras – tai, kas tuo metu buvo vadinama taikomąja daile.

Girdėjau pasakojant, kad prieš didesnius darbus eidavusi melstis Aušros vartų Madonai. Jautriai ir kantriai ieškodavusi reikiamos formos, o ją pagaliau įgavusį molį jautriai trindavusi bičių vašku. Žinoma, buvo ir parodų, konkursų. Bene svarbiausias oficialus įvertinimas – 1970 m. Faensoje (Italija) vykusiame tarptautiniame keramikos konkurse menininkė laimėjo aukso medalį. Kartais slėpdavo jį po megztiniu. Mirė gan anksti, paliko kūrinių muziejams, draugams, giminėms. Ir prisiminimų ją pažinojusiesiems.

„Gyvenome Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose. Teta Marija buvo giminės pažiba – daug pasiekusi menininkė, iš Kauno persikrausčiusi gyventi į Vilnių. Bent kartą per metus atvykdavo į svečius. Ji man, vaikui, atrodė tarsi iš kito pasaulio – kitokia ir labai ypatinga. Niekada nesipuikuodavo, visada atvažiuodavo su dovana – prisimenu pas mamą sekcijoje stovinčią man dovanotą rožinę keraminę baleriną.

Vadinome Mariją švelniai – teta Lelia. Nes ir buvo labai švelni. Labai rami. Kai šypsodavosi, šiltai nušvisdavo visas veidas. Ir juokas jos buvo mielas. Bet visada jusdavai, kad ji – rimtas žmogus“, – vaikystės prisiminimais dalijasi Kristina, senokai mirusios tetos portretą parodoje pamačiusi visiškai atsitiktinai.

Netikėtas susitikimas parodoje

„Esu parodų lankytoja, tai man labai padėjo gyvenime. Kai 2003 metais atvykau gyventi į Vilnių, apsiprasti buvo nelengva. Miestą, jo žmones pamažu prisijaukinau vaikščiodama po parodas. Labai patiko ir patinka atidarymai – pamatai kūrinių autorių, žmonių, išgirsti daug įdomių dalykų“, – pasakoja moteris.

Po kelerių metų ji jau orientavosi meno pasaulyje, tačiau apie menininkę, į kurios parodos atidarymą ėjo tą rugsėjo vakarą, nebuvo nieko girdėjusi.
Elena Nona Zavadskienė (g. 1943) bene žinomiausia kaip portretistė.

Dailininkai, teatro ir kino aktoriai, režisieriai – menininkė sukūrusi didelę kultūros žmonių portretų galeriją. Nė vienas jų neatsirado iš nuotraukos ar galvos. Portretuojamuosius ji įkalba bent trumpam papozuoti, – galime tik įsivaizduoti, kaip tai nelengva. Kiekvienam parenka savitą techniką – tušą, temperą, akrilą, anglį.

1977 m. sukurtas M. Bankauskaitės portretas atliktas švelnia, subtilia pastele. Matyt, neatsitiktinai. Menininkė puikiai prisimena savo gerą draugę. Kaip ir jos portretą. Pasakoja apie ramų Marijos orumą, šilumą ir kartu vienišumą.

Jai tarsi pritaria ir į portretą kiekvieną dieną žvelgianti Kristina: „Žiūrint į šį portretą apima didelis švelnumo ir ramybės jausmas. Jis sukelia apmąstymus apie gyvenimo trapumą, apie tai, kad žmogus gyvenime būtinai turi padaryti tai, ką nori. Net jei gyvenimas ir nėra ilgas...“ Atidžiau pažiūrėjus į portretą, nereikia ir biografinio pasakojimo – viskas justi ir be jo.

Žiūrėdama į šį paveikslą galvojau apie draugystę – pagarbią, įsiklausomą, švelnią.

Dailėtyrininkė Jurga Ludavičienė apie E. N. Zavadskienės portretus rašė: „Tai ne anatominės, o charakterinės studijos. Juose stengiamasi atskleisti atpažinimo džiaugsmą, drauge iki grotesko išryškinant susikaupimą, ramybę, abejonę ar nerimą portretuojamojo veide.”

Kurdama Marijos paveikslą menininkė nesistengė dailinti draugės veido bruožų. Net priešingai – juos išryškino. Nekeitė ir aprangos – paprasto šilto megztinio ir tuo metu įprasto aksesuaro – rudos beretės. Tačiau modiljaniškas, kiek pailgintas siluetas leidžia pajusti trapų vidinį pasaulį, o švelniai skambus fonas kalba apie portretuojamosios šilumą.

Tokia portretų lemtis: pažįstantiems jie primena konkrečias portretuojamųjų būdo ar charakterio savybes. Visiems kitiems jie šneka abstrakčiau: galbūt primena vieną ar kitą asmenį, galbūt – tik jausmą. Žiūrėdama į šį paveikslą galvojau apie draugystę – pagarbią, įsiklausomą, švelnią. O štai Kristina jame kiekvieną kartą mato savo tetą. Visai kaip pirmą kartą išvydusi šį kūrinį.

Tačiau grįžkime į tą vieną rugsėjo vakarą prieš penkerius metus, kai Kristina nuėjo į jai nežinomos menininkės parodos atidarymą. Ir šiandien už tai dėkinga ją pakvietusiai menotyrininkei Ramutei Rachlevičiūtei. Ši, nors ir žinojo apie būsimą Kristinos susitikimą su tetos portretu, iš anksto nieko nesakė – paliko tai kaip staigmeną.

Tad moteris tetos portretą pamatė netikėtai. Atpažino iš karto. Kadangi buvo viena, vos susitvardė nesušukusi garsiai: „Tai juk mano teta!“ Kiek praėjus jauduliui, priėjo prie menininkės ir pasidomėjo, galbūt sutiktų portretą parduoti. Atsakymas buvo „ne“. Autorė buvo numačiusi šį ir kitus jai brangius menininkų portretus padovanoti muziejui.

„Nusiminiau. Bet ką padarysi. Guodžiau save, kad bent žinosiu, kur jis bus“, – prisimena Kristina. Nutikimą papasakojo savo dukroms, o šios sugebėjo įkalbinti menininkę, ir gimtadienio proga mama gavo labai netikėtą dovaną – tetos portretą.

„Galvoju – juk ir aš kada nors vėliau galėsiu šį paveikslą padovanoti muziejui“, – šypsosi pašnekovė ir dar kartą žvilgteri į paveikslą. Atrodo, portretas dar kurį laiką pabus Kristinos namuose.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Iš karališkų rūmų – ilgai lauktos žinios (atnaujinta)

Prasidėjus sąrėmiams, britų hercogienė Kate ryte nuvyko į ligoninę.

Meghan Markle netikras brolis kaltina seserį vaidyba: ji tapo kitu žmogumi

Netikras brolis neslepia nusivylimo savo seserimi Meghan.

Amerikietis rašytojas lietuviška pavarde: mano tėtis apie Lietuvą visiškai nieko nežinojo

Dar neseniai amerikietis rašytojas Kenas Ilgunas (34 m.), galvodamas apie savo šaknis, įsivaizdavo tik kiltus, dūdmaišius ir aukštikalnes. Neseniai išdygo Lietuva. „Gali būti, kad didingos praeities, bet daug kentėjusių valstybių aidas ir yra mano pagarbos kovojantiesiems su už save galingesnėmis jėgomis priežastis“, – teigia amerikietis.

Įsimylėjusi aktorė Valda Bičkutė: praėjusi savo pragarą, išmokau vertinti dviejų žmonių ryšį

37-erių aktorė ir ketveriais metais vyresnis poetas, dramaturgas Mindaugas Valiukas susipažino prieš gerus du dešimtmečius.

Isabella Rossellini: 43-ejų buvo per sena, 63-ejų – tobula

Sulaukusi 43-ejų Isabella Rossellini dėl savo amžiaus neteko modelio darbo, o 63-ejų ji tos pačios ją atleidusios kompanijos buvo netikėtai pakviesta sugrįžti. Štai kaip į septintąją dešimtį įkopusi aktorė ir modelis iš naujo užkariavo grožio industriją.

Mirė buvusi pirmoji JAV dama Barbara Bush

Mirė buvusi pirmoji JAV dama Barbara Bush. Buvusio prezidento George'o H. W. Busho žmona ir vėlesnio prezidento George'o W. Busho motina užgeso antradienį būdama 92 metų, pranešė šeimos biuras.

Maisto tinklaraštininkė Kristina: baigusi universitetą, pagal specialybę nedirbau nė dienos

Maisto tinklaraštininkė Kristina Pišniukaitė (27 m.) išskirtinė ne tik tuo, kad turi nepaprastai daug sekėjų, bet ir tuo, kad siūlo gana neįprastus receptus – be glitimo, kiaušinių ir pieno produktų. Pasirodo, valgis be šių ingredientų gali būti ne tik sveikas, bet ir skanus.

Gintarė Songailė apie tai, kaip viską spėja: mane įkvėpė mamos pavyzdys (5)

Rinkodaros direktorė Gintarė Songailė (27) – pavyzdys moterims, sukančioms galvas, kaip suderinti karjerą ir motinystę. Kartu su krepšinio treneriu Dariumi Songaila augindama tris vaikus ji suspėja ne tik pasirūpini šeima, prižiūrėti verslą, aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime, bet ir atrasti laiko pomėgiams.

Agnė Jagelavičiūtė turi patarimą moterims, kurios nori išsaugoti bebyrančius santykius (3)

Itin moteriška, su ilgų plaukų šukuosena – tokią Agnę Jagelavičiūtę galima sutikti šiomis dienomis. 37-erių Agnė neslepia, kad išvaizdos pokyčiai – neatsitiktiniai, bėgant metams ji ima jaustis moteriška ir seksuali.

Vieno paveikslo istorija. Netikėtas susidūrimas su tetos portretu

„Ji nebuvo graži“, – prisimena portrete vaizduojamą savo tetą ponia Kristina Mekšrūnienė. „Ji nebuvo graži“, – sako portreto autorė Elena Nona Zavadskienė. Ir abi šypsodamosi priduria: „Bet...“