Vieno paveikslo istorija: maištingos vestuvės svetainėje

 (1)
Antroji vieno paveikslo privataus gyvenimo istorija skirta menininkės Laisvydės Šalčiūtės kūriniui „Mona Liza ir Mona Liza“. Beveik 4 metrų aukščio darbas šiuo metu dienas leidžia istorikės Ingridos Čaplikaitės ir IT specialisto Sauliaus Kvedaravičiaus namuose. Atrodo, jam čia patinka.
Ingrida Čaplikaitė ir Saulius Kvedaravičius
© MOTERIS / Agnė Gintalaitė

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Prieš pradedant kalbėti apie šį paveikslą teks grįžti į 2009-ųjų Lietuvą. Į šalį atėjo net trys didelės negandos – ekonominė krizė, skulptūra „Krantinės arka“ ir diskusijos dėl planuojamų pirmųjų LGBT eitynių sostinėje. Paveikslas „Mona Liza ir Mona Liza“ – pokalbio apie seksualines mažumas dalis, susijusi su dar vienu nedideliu skandalu.

Laisvydė Šalčiūtė, „Mona Liza ir Mona Liza“
Laisvydė Šalčiūtė, „Mona Liza ir Mona Liza“
© MOTERIS / Agnė Gintalaitė

2009 m. Žmogaus teisių stebėjimo institutas Užsienio reikalų ministerijoje inicijavo parodą Žmogaus teisių dienos proga, tačiau pasirodė, kad kūriniai homoseksualumo ar transseksualumo tema čia nepageidaujami. Tai sužinojusi kuratorė Laima Kreivytė pradėjo organizuoti alternatyvią parodą pavadinimu „Žmogaus teisės be cenzūros“. Rinkdamasi parodai kūrinius ji prisiminė 2008 m. Šiuolaikinio meno centre rodytą menininkės Laisvydės Šalčiūtės kūrinį „Monos Lizos fotosesija. Tai, kas verčia mus tikėti“. Tai buvo penkių segmentų, 23 metrų ilgio grafitis, tiksliau, trafaretinis grafitis (stencil graffiti) – per iš anksto paruoštą trafaretą ant sienos purškiamas piešinys. Apie moters įvaizdžio stereotipus ir tapatybių kūrimą kalbanti menininkė ant sienos išpurškė penkias mona lizas, kiekvieną – skirtingu amplua. Vienas iš segmentų vaizdavo dvi mona lizas kaip jaunavedžių porą. Būtent šį savo kuruojamoje parodoje norėjo matyti kuratorė, tačiau galerija nesutiko, kad ant sienų būtų purškiama. Menininkė pasinaudojo tuo pačiu trafaretu ir piešinį perkėlė ant didelio formato drobės, tik šį kartą ne purkšdama, o paviršių voleliu padengdama dažais. „Šį darbą galima vadinti grafičiu arba tapyba. Juk garsusis Banksy‘is savo trafaretus paskui taip pat spaudžia ant drobės, ir tai parduodama kaip tiražuojama tapyba“, – tikslina terminus autorė. (Beje, ant drobės tokiu pat būdu ji yra atspaudusi dar vieną šios serijos trafaretą – kažkur Vilniuje, privačiame poros miegamajame, kabo auksiniais rėmais įrėminta tokio pat dydžio nuoga Mona Liza su botagėliu, uch!).

Pirmasis pirkinys

Tuo metu, kai Laisvydė tepė savo mona lizas ant drobės, Ingrida ir Saulius net negalvojo apie tokį meną savo namuose. Nežinojo nei tokios menininkės, nei apie skandalą dėl cenzūruotos parodos. Namuose buvo keli Ingridos anksčiau nebrangiai įsigyti nedideli grafikos darbeliai, Sauliui draugų padovanota Paul‘o Klee paveikslo reprodukcija ir bendra draugų dovana – ryškus lietuvių dailininkės vidutinio formato grafikos darbas. Dar buvo daug baltų sienų, – tada jie jau gyveno lofte. Priminsiu, kalbame apie 2009 metus, kai loftai dar nebuvo madingi. Čia palengva kūrėsi menininkai, muzikantai ir kiti, kuriems reikėjo erdvės ir laisvės. Nebrangiai. „Galima sakyti, kad šiek tiek maištavome, juk įsikurti tokiose erdvėse suaugusiems žmonėms tuo metu buvo tikrai keistas sprendimas“, – sako pora prisimindama gamykliniais koridoriais į naujus namus vedamų draugų ir giminių žvilgsnius.

Kai žinai, kad gali kūrinį įpirkti, dingsta kažkokia nepasiekiamo šventumo aureolė.

„Tai ką, pradėjo erzinti baltos sienos?“ – klausiu mėgindama išsiaiškinti pirmojo paveikslo įsigijimo priežastis. Abu purto galvas: „Ne.“ „Į parodas kartais nueidavom, bet mintis, kad galime įsigyti paveikslą, buvo už suvokimo ribų. Įsivaizdavome, kad tai nepaprastai brangu“, – prisimena Ingrida. O tada pažįstama kuratorė L. Kreivytė pakvietė į parodos atidarymą, į šią jiedu ir nuėjo. Tiesą sakant, pasakodami man paveikslo atsiradimo namuose istoriją, Ingrida ir Saulius net neatsiminė, kad paroda buvo susijusi su skandalu ir žmogaus teisėmis. Bet prisiminė paveikslą. TĄ paveikslą. Kurioje galerijos salėje, ant kurios sienos ir kaip buvo pakabintas. „Įėjau, pamačiau ir labai aiškiai įsivaizdavau jį kabantį štai čia, mūsų namuose, būtent šioje vietoje, kur ir yra dabar. Tai, kad pavaizduotos dvi moterys Mona Lizos veidais, pastebėjau vėliau. Kuo daugiau detalių mačiau, tuo labiau paveikslas patiko“, – prisimena Saulius. Atėjo laikas pagalvoti ne tik apie meną, bet ir apie pinigus.

„Man menas visada kėlė ir kelia pagarbą kūrėjui. Žmogus kūrė ir sukūrė kažką ypatinga, o tu dabar ateini ir mėgini tai vertinti banaliais pinigais. Kita vertus, juk ir kūrėjams reikia iš kažko gyventi... Dabar sakyčiau taip: pinigai kiek „įžemina“ meno kūrinį. Kai žinai, kad gali kūrinį įpirkti, dingsta kažkokia nepasiekiamo šventumo aureolė. Nedingsta kūrinio įdomumas ir kokybė, tiesiog nusitrina šventumas, o su juo ir distancija“, – sako Saulius.

Kai jiedu pirko šį, patį pirmąjį, paveikslą, derybos ilgai netruko. Naujokai meno pirkėjai menininkės prašė tik viena – kad padėtų tą didžiulę drobę pakabinti. Taip sužinojo, kaip „sumontuojamas“ paveikslas. Į namus buvo įnešta suvyniota drobė ir atskirai – porėmiai. Tada, likusiai kompanijai nerūpestingai kažką gurkšnojant, Laisvydės vyras sukalė porėmius, užtempė ant jų drobę ir pakabino ant sienos.

Dabar paveikslas savininkams kelia vienintelį rūpestį – kas būtų, jei reiktų kraustytis į kitus, galbūt mažesnius, namus. Ir tikrai – jis atrodo it neatskiriama sienos dalis. Didžiulis formatas iš karto patraukia dėmesį, tačiau santūrus, kelių spalvų koloritas pernelyg neblaško. Čia pavaizduotos mona lizos taip pat neturi stipraus krūvio – juk bene geriausiai pasaulyje žinomas veidas neslepia jokios asmenybės. Jis taip pereikvotas, kad tapo beveik nematomas, bet akimirksniu atpažįstamas kaip koks kelio ženklas.

Paveikslas – kaip manifestas

Visai kitaip veikia vestuvių, juo labiau – dviejų tos pačios lyties žmonių vestuvių motyvas. Domiuosi, su kuo jiems siejasi šios vestuvės ant sienos, ar tai – laiminga pabaiga? Prapliumpa juoktis. „Tiesą sakant, oficialiai susituokėme jau įsigiję šį paveikslą, tai gal ir išpranašavo“, – kvatoja Ingrida. O štai Saulius laimingos pabaigos versiją griežtai neigia. „Mes jau nebe to amžiaus, kad tikėtume vestuvėmis kaip laiminga pabaiga, – sako jis. – Šis paveikslas tikrai nėra apie džiugią naujieną. Tai – kovos manifestas. Pažiūrėk į tą sugniaužtą kumštį, no pasaran! Tarsi sakoma: nesvarbu, ką visi galvoja, mes tai padarėme. Niekada šio paveikslo nevertinau kaip vestuvių vaizdinio. Jis provokuoja, tuo man dar labiau patinka.“ Tokią interpretaciją pagrindžia ir menininkės pasirinktas grafitis – protesto įkvėpto gatvės meno technika. Kita vertus, tai neagresyvi kova, laužanti tik stereotipus ir baimes. Šios mona lizos primena frazę: „Pirma jie tave ignoruoja, paskui iš tavęs juokiasi, paskui kovoja su tavimi, o tada tu laimi.“ Tik vaizdas, kitaip nei tekstas, gali vienu metu kalbėti įvairiomis kalbomis. Ir apie įvairias gyvenimo situacijas.

Į savo laiko aktualijas reaguojantis, provokuojantis kūrinys, be savo estetinės vertės, visada liks ir tyliu praeities aistrų liudininku. O jos laikui bėgant atrodo vis juokingesnės. Nepraėjo nė dešimt metų, o jau dairomės naujos ekonominės krizės, „Krantinės arka“ tapo vienu Vilniaus simbolių, tos pačios lyties asmenų santuokos Lietuvoje dar neįteisintos, tačiau LGBT eitynės sulaukia vis mažiau protestų. Įsigiję savo pirmą paveikslą, Ingrida ir Saulius vis smalsiau žvalgosi ir drąsiau derasi. Vis dėlto ši pora nėra kolekcininkai ir nesiruošia jais tapti. Negalvoja ir apie meną kaip investiciją. „Visi mūsų pirkiniai – gryna emocija“, – sako. Tiesa, kartelė iškelta gan aukštai – nebrangios reprodukcijos ar atspaudai ant drobės jau nebetinka. Ir gerai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Agnė Jagelavičiūtė: gal ne visada pavyksta gyventi labai harmoningai, bet visada galima pasistengti (4)

Agnė Jagelavičiūtė šiais metais pateko į įtakingiausių Lietuvos pramogų pasaulio žmonių dešimtuką, kuriame buvo vienintelė moteris. Ji populiari nuo dvidešimt vienerių, yra laimėjusi ne vieną televizijos projektą ir papuošusi tikriausiai visų įmanomų Lietuvos žurnalų viršelius.

Vytautas Šerėnas: mūsų namuose lėkštės niekada nedūžta, nes mano žmona yra suvalkietė (2)

Televizijos ekrane jį visi įpratę matyti šmaikštų ir nestokojantį gero humoro. Tačiau koks garsusis „dviratininkas“ Vytautas Šerėnas yra užsivėrus namų durims?

7 vaikų mama tinklaraštininkė Sabina Daukantaitė pristatė netradicinio žanro knygą

Antradienio vakarą, Vilniaus Antakalnio bendruomenės namuose „Miesto laboratorija“, populiari tinklaraštininkė, komunikacijos specialistė, 7 vaikų mama, 2016-asiais išrinkta veikliausia Lietuvos moteris Sabina Daukantaitė pristatė debiutinę savo knygą „Vandeninės moterys“.

Ingrida Šimonytė: humoro jausmas man padeda nesusireikšminti (79)

Ekonomistė Ingrida Šimonytė (42 m.) – vienas unikalesnių reiškinių Lietuvos politikos padangėje. Net tai, kad, dirbdama finansų ministre per krizę, pritarė diržų veržimo politikai, jos populiarumo nesumažino. Netgi atvirkščiai – ne vienas prisipažįsta norintis šią moterį matyti ir Prezidento poste.

Aktorius Marius Repšys: mirties aš nebijau. Bijau prarasti savo šeimą (7)

M. Repšys pasakoja apie sunkumus šeimoje: santykiai buvo ties skyrybų riba.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė rašytoja D. Kalinauskaitė: kam esu dėkinga už rašymo meistrystę (1)

Rašytoja Danutė Kalinauskaitė – šiųmetės Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. Spaudiname interviu su rašytoja, kurį MOTERIS publikavo 2016-aisiais.

Filmo „Stebuklas“ premjerai – didžiulis žiūrovų dėmesys (3)

Penktadienio vakarą į kino teatrą sugūžėjo kino mėgėjai – jie šventė Eglės Vertelytės tragikomedijos „Stebuklas“ premjerą didžiuosiuose Lietuvos ekranuose.

Ekstravagantiškiausios žvaigždžių dovanos siekia ir kelis milijonus (1)

Pinigai gali nupirkti viską, išskyrus laimę. Prabangios kalėdinės dovanos negarantuoja nei šeimyninės laimės, nei tvarios meilės. Vis dėlto smalsu žvilgtelėti, kaip savo buvusius ar esamus mylimuosius švenčių proga stebina jų antrosios pusės.

Knygoje “Lyderiai” - 16 lyderystės ir įkvėpimo istorijų

Unikalios skirtingų Lietuvos lyderių patirtys sugulė į ką tik lentynas pasiekusią knygą “Lyderiai”. Joje - ne tik įkvepiančios istorijos, bet ir vertingi vadovavimo, lyderystės, asmeninio augimo patarimai. Šiandien knyga pristatyta galerijoje “Vartai”.

Paslaptingas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno žmonos gyvenimas (14)

Mažai žinoma apie Ri Sol Ju, kuri 2012 m. buvo atskleista kaip Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno žmona.