V. Povilionienė: švenčių neįsivaizduoju be šeimos

 (28)
Kai per šventes vėlyviems pusryčiams į namus suguža lietuvių liaudies dainininkės Veronikos Povilionienės vaikai su šeimomis, ant stalo būtinai garuoja mielinės bandelės, įdarytos varške, uogiene arba lašinukais.
Veronika Povilionienė
Veronika Povilionienė
© DELFI (O.Gurevičiaus nuotr.)

Šventiniai susibūrimai moteriai – tai pirmiausia šeimos šventės, neįsivaizduojamos be artimiausių žmonių. Šv. Velykos – ne išimtis.

Ant stalo sugula kiekvienos šeimos paruoštas maistas – dukra ir marčios patiekia savo skanėstus, anūkai pripildo margučių kolekciją. Dažniausiai pati V. Povilionienė juos skutinėja, o anūkai savuosius papuošia vašku, išbando kitokių marginimo būdų.

Dauguma tradicijų ir vertybių yra ugdomos ir puoselėjamos šeimoje, per giminės susibūrimus. Kai kurios ateina iš istorinės atminties, tautos šaknų.

„Mūsų tauta ne tik kad darbšti, bet ir labai talentinga,“ – mano lietuvių liaudies dainininkė. Senąją šalies kultūrą puoselėjančios moters įsitikinimu, esame ne maža, bet didelė tauta, turtinga savo kultūriniu paveldu.

V. Povilionienė: švenčių neįsivaizduoju be šeimos
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Vertybes puoselėjo moterys

„Savo turtingumu Lietuvos paveldas mane ir žavi. Labai daug tautų jo nebeturi, o mes jį išsaugojome. To galima tik pavydėti,“ – įsitikinusi V. Povilionienė.

Senolių palikimas turtingas ne tik tautosaka, bet ir vertybinėmis nuostatomis. Tikrosios vertybės, anot dainininkės, per laiką nesikeičia. Nuo seno lietuvių bendruomenėse buvo išvystytas pareigos jausmas. Be pareigingumo, anot jos, visų vertybių ant rankų pirštų neįmanoma būtų ir suskaičiuoti.

„Visi ateinam į pasaulį pliki, nuogi – vienodi. Ir lygiai taip pat išeinam nieko neišsinešdami. Tie užgyventi turtai niekam, netgi pačiam nebebus įdomūs. Yra kiti dalykai, kuriuos žmonės atsimins. Jų nereikėtų užmiršti,“ – mano dainininkė.

Daugumą visų šių vertybių, tarp jų – ir sąžiningumą, darbštumą – puoselėdavo būtent moterys.

„Neveltui sakoma, kad moterys tris namų kerčias laikė. Jos po 12–15 vaikų užaugindavo, turėdavo juos pamaitinti, prižiūrėti ir dar visus darbus nudirbti. Daugumą darbų, susietų su duona, maistu darydavo tik moterys. Pavyzdžiui, Dzūkijoje beveik iki II Pasaulinio karo pradžios rugius pjaudavo moteriškės. Tai būdavo sunkiausias darbas. Ne vieną prisiminimą esu užrašiusi. Būdavo sakoma: „Rugiapjūtė – tikra papjūtė“. Išeidavo būrys moterų į lauką. Kol viena pjauna savo barą, kita pasiilsėdama dainuoja. Kai ji pradeda darbą, daina poilsio minutę skaidrina kita moteris,“ – pasakoja etnologė.

Veronika Povilionienė
Veronika Povilionienė
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Darbas ir daina, kaip V. Povilionienei pasakojo viena liaudies dainininkė, būdavo pagrindiniai to meto moterų gyvenimo prioritetai. Jei nebūtų dirbusios, liaudies kalba tariant – būtų išdurnėjusios. Daina jas lydėjo visur ir visada.

Šiandien, anot V. Povilionienės, ji negalėtų darbo ir dainos įvardyti pagrindiniais savo gyvenimo prioritetais. Anot jos, dabar ir darbas kitoks, daug kas pasikeitė – sumodernėjo, tapo kompiuterizuota, kaimas priartėjo prie miesto, o miestas – prie kaimo.

Vienais svarbiausių dalykų, kuriems atiduoda daugiausiai savo laiko, šiuo metu ji išskiria aštuonis anūkus, apie kuriuos tikina galinti kalbėti ir kalbėti.

„Tiesą pasakius, gyvenimo tempas dabar aplėtėjęs. Stengiuos kiek įmanoma nuo visko atsiplėšt. Ateina toks laikas, kai nori atsisėst vienas ir pabūt. Kiek gi galima bėgt? Pavargsti nuo visko,“ – prisipažįsta moteris, bet priduria, kad darbų yra ir bus – jų turi užsibrėžusi tiek, kad vargu ar viską ir suspės įgyvendinti.

Veronika Povilionienė, A.Taluntytės nuotr.
Veronika Povilionienė, A.Taluntytės nuotr.

Liaudies dainų neatkartosi

Kaip tikrą lietuvę dainos V. Povilionienę lydi visur ir visados. Jos skambėdavo ne tik pačios, bet ir jos trijų atžalų – dukros ir sūnų – vaikystėje.

„Jokių pasakų nebūdavo, reikėdavo dainuot. Turėjo kiekvienas po savo mylimą dainą, nesvarbu, kad jau šimtąkart girdėtą. Griežtai būdavo: prieš miegą reikėdavo kiekvienam atskirai ir vieną bendrą dainą padainuot. Kadangi dėl darbų manęs dažnai nebūdavo namie, tuomet vyras (Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Vidmantas Povilionis, - aut. past.) likdavo su vaikais ir jiems dainuodavo. Aš pripratus dzūkiškai dainuot, su visais išraitymais, tai vaikai, žinot, paskui man sakydavo: „Mama, tėvelis geriau dainuoja“,“ – prisimena V. Povilionienė.

Veronika Povilionienė ir Algirdas Kaušpėdas
Veronika Povilionienė ir Algirdas Kaušpėdas
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Vieni šilčiausių moters prisiminimų, susijusių su šeima ir daina – tai kelionės po Lietuvą, kitas Baltijos šalis. Anot jos, kai tik rasdavo laisvą minutę, visi sėsdavo į automobilį ir važinėdavo po Lietuvą, o keliaudami visą laiką dainuodavo.

Liaudies dainų, V. Povilionienės teigimu, negalima įsprausti į jokį ritmą – jos turi savo ritmiką, kurioje nėra griežtai nustatytų normų. Tai, anot jos, toks džiazas, kurio nepakartosi. Todėl, moters nuomone, vienos aranžuotės suteikia dainoms tam tikrą prieskonį, bet kitos – jas sugadina.

„Kartą vienas mano pažįstamas chorvedys paprašė atlikti porą dainų aranžuotei. Dėl geros įrašo kokybės teko keliskart jas įdainuoti. Po vieno įrašo jis man sako: „Veronika, ne taip dainuoji“. Tada supratau: juk, kai klausaisi ir senųjų liaudies dainininkių, jos vienodai kaskart nepadainuoja. Tie vingiai, užsukimai, dar kas nors... Jie visuomet skiriasi, nes liaudies dainos atlikimas – tai improvizacija, kurios negali įspraust į jokius rėmus. Priešingu atveju daina payra ir pasidaro nuobodi,“ – įsitikinusi dainininkė.

V. Povilionienė: švenčių neįsivaizduoju be šeimos
© DELFI
moteris.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Veidai

Edgaras Lubys: kitiems žmonėms būtų sunku maitintis taip, kaip aš maitinuosi + RECEPTAS (167)

Muzikantas, sveikos mitybos propaguotojas ir sporto entuziastas Edgaras Lubys dalijasi mintimis apie savo patirtį, kaip gyventi sveikai, bet nepamesti dėl to galvos.

Dizainerė L. Kalinauskaitė: emigracijoje pasiilgdavau žiemos, lietaus, pilko oro (3)

Interjero dizaino namų „Retroforma“ įkūrėja dizainerė, keturiolikmetės Emilės ir dešimties metų Sofijos mama Lina Kalinauskaitė (42 m.) kelerius metus su šeima blaškėsi po pasaulį ir pagaliau grįžo namo.

Teatro grimuotoja apie scenos legendas: kas buvo diplomatas, o kas kaprizus mėgo rodyti (9)

Niekada nesakyk „niekada“. Kai Vilniaus mažojo teatro grimuotoja dailininkė Dalia Žakytė-Bučienė pažeidė šią taisyklė, jos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Kas tada nutiko ir kodėl tuo patenkinta jau trisdešimt metų?

Aktorė Elžbieta Latėnaitė: negali likti abejingas, kai planetai – šakės (1)

Birželio mėnesio žurnalo „Moteris“* viršelio veidas – aktorė Elžbieta Latėnaitė.

Žoržo Danteso likimas po dvikovos su Puškinu – kaip žiauriai lemtis jam atkeršijo (70)

1837 metų sausio 22 dieną Sankt Peterburge tuokėsi jauna pora. Deja, ši santuoka buvo tik priedanga tikroms intrigoms. Prancūzų karininkas Žoržas Dantesas (Georges-Charles d'Anthès) vedė Jekateriną Gončarovą, kad galėtų be kliūčių merginti jos seserį. Deja, ši santuoka neilgam atidėjo lemtingąją Danteso dvikovą su Aleksandru Puškinu.

Kurėną atkūrę tėvas ir sūnus: čia kita savijauta, čia vorai gyvena

Romaldas ir Romualdas Adomavičiai – klaipėdiečiai tėvas ir sūnus kartu ne tik prie to paties darbo stalo Lietuvos jūrų muziejuje, bet ir kovose su bangų stichija.

Muzikų šeimos išpažintis: emigravę tapome it kumštis (33)

Vokietijoje gyvenantis Vilniuje gimęs ir užaugęs pasaulinio garso violončelininkas, dirigentas profesorius Davidas Geringas (69 m.) prisipažįsta nesitikėjęs, kad į jo žmonos fortepijono meistrės profesorės Tatjanos Geringas (70 m.) knygos „Kelyje. Impresijos“ pristatymą Vilniuje susirinks tiek daug jo bendraklasių, jaunystės draugų ir kūrybos gerbėjų. D. Geringas birželio mėn. 5 d. koncertuos Vilniaus festivalyje.

Už milijardieriaus ištekėjusi lietuvė laimės nesurado (3)

38-erių Rūta Banionytė - moteris, kurios gyvenimas vertas filmo scenarijaus.

100 % asmenine patirtimi paremta L. Šurnaitės knyga – kvietimas dideliems asmeniniams pokyčiams (5)

Lavija Šurnaitė, ne kartą vadinta viena gražiausių Lietuvos moterų, naujoje savo knygoje atskleidžia savo grožio ir sveikos gyvensenos paslaptis.

Gyvenimas po pergalės „Eurovizijoje“: kam – turtai, kam – užmarštis, o kas tapo visų laikų populiariausiu atlikėju (25)

Ar pergalė „Eurovizijoje“ užtikrina sėkmę ateityje? Kaip sekėsi šio grandiozinio konkurso nugalėtojams, kaip susiklostė jų likimas?

Asmik Grigorian – tarptautinių operos „Oskarų“ laureatė (1)

Vakar vakare (gegužės 15 d.) Savoy teatre Londone vyko ketvirtoji tarptautinių operos apdovanojimų ceremonija. Operos Oskarais praminti įvertinimai kasmet pasiekia klasikinės muzikos pasaulio geriausius.

Gediminas Nemanis: mašinos ateity skraidys, ir aš prie to prisidėsiu

Gediminas Nemanis – kaip pats sako, stebuklingos dėžutės, galinčios bet kurį dviratį akimirksniu paversti elektriniu, išradėjas.

Vakarėlio svečiai tapo paveikslo iš maisto kūrėjais (5)

Susirinkusieji kūrė Salvadoro Dali portretą.
An geg. 31d.
17°...28°
Tr bir. 01d.
17°...27°
Kt bir. 02d.
15°...25°
Pn bir. 03d.
14°...24°
Št bir. 04d.
13°...24°