„Ilga kelionė per kopas“ (1980)
Šis filmas tapo tokia neatsiejama Baltijos respublikų dalimi, kaip ir Raimondo Paulo dainos, Jurmalos paplūdimiai ir „Rygos balzamas“. Režisieriaus Aloizo Brenčo ir Lilitos Ozolinos darbas seriale „Ilga kelionė per kopas“ išgarsino abu.
Filmo veiksmas vyksta Latvijoje nuo 1939 m. iki aštunto dešimtmečio vidurio. To meto įvykiai įvairiai paveikė herojų likimus, tačiau visus per gyvenimą vedė meilė – išmėtydavo ir sušaukdavo, vertė skaudžiai kentėti, padarydavo laimingiausiais žmonėmis pasaulyje.
Filme Lilitos Ozolinos-Martos meile tapo Juozas Kisielius – neturtingas žvejys Artūras. Jis teisingas, nepalenkiamas. Tačiau žiūrovai labiau simpatizavo jo varžovui – Martos vyrui kine fabrikantui Richardui. Jį suvaidino 29 m. amžiaus lietuvis Romas Ramanauskas.
Per televizorių dar rodė paskutines serijas, o į Rygos kino studiją jau ėmė plūsti laiškai aktorei. Jai pavyko įkūnyti ne tik dramatišką savo herojės, bet ir visos tautos likimą.
Kur filmo „Ilga kelionė per kopas“ paslaptis?
„Kiekvienas, jį žiūrėjęs, rado sąskambių su savo gyvenimu. Režisierius Aloizas Brenčas man sakė: „Lilita, daryk taip, kaip jauti. Tu geriau už mane žinai, kaip buvo.“ Taip, iš tėvų pasakojimų tikrai žinojau, kaip buvo. Mano tėvą lakūną represavo. Mama važiavo pas jį į tremtį, viename iš traukinių žuvo mano vyresnioji sesuo Vija – sušalo. Vaikystėje girdėjau tėvų pasakojimus apie tuos laikus, man tai skambėjo kaip pasaka, kartais - žiauri. Taigi vaidinimas šiame filme – duoklė tėvams. Kai suvaidinau keliose scenose, supratau – tai filmas apie mus visus,“ - pasakoja Lilita.
Filme Martą įsimyli du vyrai – Richardas Lozbergas, kurį suvaidino Romas Ramanauskas ir Artūras Banga, kurį vaidino velionis Juozas Kisielius. Įdomu, kuris aktorius gyvenime asistavo Lilitai?
„Susitikite su Romu, paklauskite jo. Man niekada nepatikdavo gražūs vyrai. Man patikdavo negražūs vyrai, su paslaptimi. Toks buvo Juozas Kisielius. Viešpatie, jis mirė toks jaunas, jam nebuvo nė 41-erių. Man pasakojo, kad jam sutriko širdies veikla, pas jį atėjo gydytoja. O jis negalėdavo sėdėti, kai prieš jį stovi moteris, tad jis staigiai atsistojo, o širdis ir neatlaikė. Bėgant metams supratau, kad šeimyniniam gyvenimui reikia rinktis niekada neišduodančius Richardus. Su Romu ir dabar susitinkame, tiesa, retai“, - pasakoja L. Ozolina.
Sunkiai įsivaizduojama šlovė
Iš karto po premjeros Lilitos laukė visasąjunginė šlovė. Ją, tremtinio dukterį, net išleido į užsienį. Laikraščiai apie ją rašė, vadino Latvijos saule. Niekas nesitikėjo, kad filmas sulauks šitokio pasisekimo, kritikų pagyrų, valstybinės premijos.
Praėjo daugiau nei 35 metai po filmo premjeros, o Lilitą dar ir dabar dažnai pavadina Marta. Žmonės iki šiol atsimena narsią filmo veikėją. Štai ką pasakoja aktorė: „Atvykau į kažkokią peržiūrą, po filmavimo vėlai vakare laukiu stotyje traukinio į Rygą. Buvo žiema, siaubingai šalta ir vėjuota. Stoviu laukiamajame. Prieina valytoja: „Sveiki, Martočka. Sušalote? Norite arbatos? Eime, Martočka, išgersime.“ Užeiname į tokį sandėliuką, kur šluotos, mazgotės sukrautos. Sėdime, arbatą geriame, riestainius valgome. Ji ir sako man: „Na, kaip Richardas gyvena? Kaip sūnus? Jau eina į mokyklą?“ Galvoju: „Dievuli, jei pasakysiu, kad aš – tik aktorė, viską jai sugriausiu, ir ji mane išvarys į tą šaltį, nebeduos arbatos.“ Sėdėjau ten ir kūriau įvairiausias biografijas.“
Kiti vaidmenys
Po sėkmės aktorė sulaukė daugybės pasiūlymų. Bet Lilita renkasi tik įdomias, kūrybingas užduotis. Ji nusifilmavo Raimondo Paulo miuzikle „Trumpas meilės vadovas“, liūdnoje komedijoje „Asmeninis senelio šalčio gyvenimas“, politiniame A. Brenčo detektyve „Dvigubi spąstai“. V. Sokolovo filme „Susitikime prie metro“ aktorė vaidina rusę moterį Natašą, nugyvena mūsų akyse visą epochą – nuo prieškarinių laikų iki šešto dešimtmečio vidurio. Filmavosi S. Kolosovo filme „Annos Firling“ keliai pagal B. Brechto pjesę.
Žlugus Sovietų sąjungai, neliko Rygos kino studijos, neliko darbo kine, bet liko teatras. Aktorė vaidino Latvijos nacionaliniame teatre ir Rygos rusų dramos teatre.
Studija
Prieš kelerius metus L. Ozolina Rygoje atidarė savo studiją. Į ją gali ateiti visi, norintys pažinti save. Studijoje dirba daug įvairių krypčių dėstytojų – kalbos, asmenybės psichologijos, vadovavimo psichologijos, dirba mokytojai, gydytojai, politikos veikėjai. Kaip sako aktorė, „studijoje žmones moko būti situacijos režisieriumi, moko, kaip bendrauti su didele grupe žmonių arba su vienu žmogumi.“ Vaikų grupėse moko kalbos meno, muzikos, judėti, kaip elgtis prie stalo ir pan.
Asmeninis gyvenimas
Buvo santuokų. Susitikimų, išsiskyrimų, atsitikdavo taip, kad Lilita likdavo su krūva problemų. Bet kiekvienas laikotarpis nuostabus, nė vienas neišbraukiamas iš gyvenimo.
„Su buvusiais vyrais santykiai – nuostabūs. Jaučiu jiems šiltus jausmus. Kiekvieną mylėjau stipriai, nuoširdžiai. Tekėjau svajodama... Bėda tik aš pati, ji – manyje, mano griaunanti vidinė jėga. Gal baisiai skamba, bet aš tokia. Matyt, tuo išsiskiriu iš kitų.“
Lilita mano, kad aktoriaus profesija egoistiška. Aktorius ir ego – aktorystės sėkmės sudedamosios dalys, todėl visada kyla klausimas: „Mylėti ar būti mylimai?“ Lilita renkasi pirmą variantą.
„Taip, man labai svarbu mylėti. Tada viskas keičiasi – požiūris į gyvenimą, į žmones... Meilė, o ne likimas, kaip anksčiau galvojau, viską sprendžia.“
Nusišypsojusi priduria: „Gal po savaitės pakeisiu savo požiūrį, bet dabar sakau visiškai nuoširdžiai. Meilė – didžiulė jėga. Jokia brangiausia kosmetika nesukurs to, ką gali sukurti meilė. Joks gydytojas nepadarys to, ką daro meilė. Klimatas keičiasi, kai esi įsimylėjęs. Nebelieka pilkų, niūrių spalvų. Jos dingsta. Kai esu įsimylėjusi, visiškai kitaip atrodau su suknele ir aplinkiniai kitaip mane vertina.“
Duktė
L. Ozolina užaugino dukterį Lilianą, kuriai dabar per 30 metų. Ji baigė žurnalistikos fakultetą, užsiima reklamos verslu, dėsto mamos studijoje. Štai ką sako aktorė apie savo pašaukimą: „Nuo tos akimirkos, kai gimė duktė, galiu pasakyti, kad turiu teisę vaikščioti šia žeme. Kinas, teatras – niekas. Garbė, pripažinimas, vaidmeniu daugiau, vaidmeniu mažiau... Moters paskirtis – palikti žmogų. Užauginti jį tikru žmogumi, kad nebūtų gėda. Tai suformulavau, kai laukiausi. Nuo tada nė karto tuo nesuabejojau.“
Aktorė nenoriai dalijasi asmeninio gyvenimo detalėmis. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad visą laiką ji skiria darbui, studijoje ją netgi vadina geležine ledi. Bet iš tiesų ji buvo ir yra graži, žavi moteris, kurios gyvenime toli gražu ne paskutinę vietą užima meilė.
Grožio paslaptis. Kokia ji?
„Norite, kad būčiau kaip atversta knyga? Niekam neatskleidžiu savo paslapčių. Tik pasakysiu, kad turiu kelis treniruoklius, savo pratimų kompleksą, bet mankštos rytais nedarau, nes anksti keliuosi. Tiesiog siekiu harmonijos su savimi. Šio to jau pasiekiau – išmokau kantrybės, susitvardymo. Jaunystėje dėl visko verkdavau, dabar taip nebūna. Stengiuosi neskaudinti kitų žmonių, daryti gera, ir tai man sugrįžta. Pagal horoskopą esu Skorpionas, o šis vabzdys – vienintelis ženklas, kuris gali susinaikinti.“
Fotogalerija:
