Specialistė: visa tiesa apie kokybišką aliejų – koks jis turi būti?

 (9)
Teisės magistrė Liana Davletšina (31 m.) dirbo advokatų kontoroje, o prieš pusketvirtų metų ėmėsi savo verslo – įsteigė ir vadovauja UAB „Itališko skonio gurmanai“, taip pat pirmajai Lietuvoje alyvuogių aliejaus mokyklai.
Specialistė: visa tiesa apie kokybišką aliejų – koks jis turi būti?
© Žurnalas "Moteris" (R. Mickevičiūtės nuotr.)

Kodėl nusprendėte Lietuvoje propaguoti italų virtuvę, pradėti savo verslą?

Savas verslas dažniausiai atsiranda iš pomėgio. Man labai patinka italų virtuvė, jų maistas itin skanus. Žavi ir paprastumas – iš kelių kokybiškų komponentų galima paruošti puikų sveiką, maistingą patiekalą. Taigi gaminau, turėjau daug draugų, tarp jų ir Vilniuje gyvenančių italų. Kad galėtume kokybiškiau bendrauti, išmokau italų kalbą. Norėdama sustiprinti Vilniuje, Italų kultūros institute, įgytas žinias, išvažiavau į Romą, ten užmezgiau įdomių ryšių. Tada ir kilo mintis kai ką nuveikti gastronomijos srityje.

Reikia drąsos pasukti savarankiško verslo keliu. Gal įsimylėjote italą?

Mano vyras ne italas! Jis yra teisininkas, advokatas. Trejais metais vyresnis. Kai įstojau mokytis teisės, jau buvo bebaigiąs studijas.

Pirmą kartą Italijoje viešėjau būdama dešimties – su tėveliais atostogavome. Didžiausią įspūdį tada padarė Vatikane esančios Šv. Petro bazilika ir aikštė. Į Italiją grįžau po devyniolikos metų. Dabar lankausi po kartą ar du per mėnesį.

Ar matėte, kad Vilniuje trūksta itališkiems patiekalams gaminti reikalingų produktų?

Jų buvo, bet norėjosi įvairovės, geresnės kokybės. Informaciją apie produktus, gamintojus rinkau atsižvelgdama į lietuvių rekomendacijas, nuomones, patarimus. Pirmuosius verslo žingsnius žengiau turėdama kelių ūkininkų kontaktus. Nuvykau pas juos, susipažinau. Iš nedidelio Verrigni šeimos atstovams priklausančio makaronų fabrikėlio parsivežiau 30 rūšių makaronų – ilgų, trumpų, garbanotų, spalvotų... Pajutau lietuvių smalsumą ir kartu supratau, kad parduotuvės siūlydama vieną produktą neišlaikysi. Tada pradėjau ieškoti padažų, užtepėlių, alyvuogių aliejaus. Apie pastarąjį produktą jau turėjau tam tikrų žinių, bet kai ėmiau prekiauti, supratau, kad jų trūksta. Pradėjau mokytis, skaičiau įvairias knygas, lankiau italų ūkius, stebėjau gamybos procesą, studijavau įvairias enciklopedijas, ieškojau mokyklų, paskaitų, seminarų. Šiuo metu mokausi Italijoje, seniausioje alyvuogių aliejaus mokykloje – O. N. A. O. O. (Organizzazione Nazionale Assaggiatori Olio di Oliva). Ji yra Ligūrijoje esančiame nedideliame Imperijos miestelyje, ant jūros kranto. Mokykloje rengiami profesionalūs alyvuogių aliejaus degustuotojai. Į ją priimami žmonės, jau turintys teorinių ir praktinių žinių. Tik tie, kurie išlaiko skonio, kvapo vertinimo testus, gali judėti toliau. Dar vadovaujuosi leidiniu „Pasaulinis aliejaus gidas“.

Turi įrodyti, kad esi teisingas žmogus. Jei užsitarnauji pagarbą, su tavimi nori dirbti visi.

Ką veikia profesionalus aliejaus degustuotojas?

Jis padeda nustatyti alyvuogių aliejaus kategoriją. Jei produktas aukščiausios kokybės, etiketėje bus parašyta ekstra virgin ar virgin. Vis dėlto yra kita medalio pusė – daugybės aliejų kategorija suklastota. Turinys neatitinka to, kas nurodyta etiketėje.

Specialistė: visa tiesa apie kokybišką aliejų – koks jis turi būti?
Parduotuvėje „Itališko skonio gurmanai“ siūloma per 600produktų iš daugiau kaip 40 Italijos ūkių
© Asmeninio albumo nuotr.

Kodėl nusprendėte įkurti Alyvuogių aliejaus mokyklą?

Pradėjusi prekiauti geru aliejumi, susidūriau su vartotojų pasipriešinimu. Tai lėmė ne kaina, o skonis ir kvapas. Kokybiškas aliejus yra kartus, pikantiškas, turi kvapą. Daugeliui tai buvo nepriimtina, pirkėjai norėdavo (dabar padėtis šiek tiek pasikeitusi) bekvapio ir beskonio. Nepardavinėjame katės maiše, siūlome pirkėjams pauostyti ir paragauti. Kai kuriems atrodydavo, kad kvapas per intensyvus, skonis per kartus, aštrus. Teko aiškinti, kad kvapo ir skonio neturi tik rafinuotas aliejus, tai yra apdorotas cheminiu būdu aukštoje temperatūroje. Išspaustas iš šviežių nesunokusių alyvuogių yra kartus ir pikantiškas, nes tose alyvuogėse yra daug antioksidantų – polifenolių, vitamino E. Tyras alyvuogių aliejus valo kraujagysles, stiprina širdį, gerina virškinimą, turi daugybę magiškų galių, tačiau mūsų žmonėms šios savybės buvo nepriimtinos, tad reikėjo pasakoti, kalbėti... Atsirado būtinybė įkurti mokyklą, pradėjome šviečiamąjį darbą. Mokykloje mokėsi prekybos tinklų specialistų, atsakingų už šį produktą. Mūsų durys atviros visiems – ir profesionalams, ir mėgėjams. Pati dėstau, vedu degustacijas, man nesunku nuvykti į tolimesnius regionus, organizuojame išvažiuojamąsias sesijas.

Ar Jus palaikė šeima, vyras?

Vilniaus universitete esu įgijusi teisės magistro diplomą, kurį laiką dirbau advokatų kontoroje. Mano tėtis – teisininkas, rinkausi šią specialybę per daug nesvarstydama, nes tuo metu ji buvo prestižinė, patraukli. Pradėjusi dirbti šia profesija nesižavėjau. Kai pasukau į savo verslą, tarp šeimos narių, giminių buvo visokių nuomonių, jutau skepticizmą, bet tai manęs nuo idėjos neatgrasė, net motyvavo. Galbūt kilo noras įrodyti, kad galiu? Esu Vėžio ženklo atstovė – kai ką padarau atbulai, priešingai, nei mano kiti. Mane nešte nešė didelis noras, tad visą energiją, laiką, lėšas kreipiau į tikslą. Verslui su svečios šalies atstovais pradėti reikia didelio užsispyrimo, atkaklumo, noro bendrauti, pažinti kitą kultūrą, žmones. Su visais savo partneriais gražiai sutariu, esame geri draugai, bičiuliai, bendraujame šiltai, nuoširdžiai.

Sakėte, kad lankotės senuose ūkiuose, kuriuose gamybos procesai perduodami iš kartos į kartą, naudojami burtažodžiai. Ar galima aliejų užkalbėti?

Jeigu trokšti pagaminti aukščiausios kokybės produktą, o ne bet ką, sėkmę lemia nuolatinės pastangos ir kai kas, kas yra aukščiau mūsų. Trejus metus bendradarbiauju su 400 metų gyvuojančia įmone „De Carlo“. Ji kasmet siekia pagaminti geriausią savo istorijoje alyvuogių aliejų. Ūkį valdantys žmonės stengiasi teisingai žengti tuos šimtus žingsnelių, kurių reikia, kad rezultatas būtų kokybiškas. Turi gebėti valdyti visą procesą, išmanyti, kaip auga medžiai, kiek drėgmės jiems suteikti, kaip genėti, kada skinti alyvuoges, kaip spausti, kokiomis mašinomis, kiek laiko maišyti. Alyvuogės sutraiškomos, maišant jas iki vientisos masės vyksta fermentacija, tada pradeda išsiskirti aliejus. Svarbu žinoti, kiek laiko ir kaip tą masę maišyti. Jei darysi tai per trumpai, aliejus gali būti kartus, neturėti aromato, jei per ilgai – gali neturėti jokio kartumo ir aromato. Taip pat reikia didžiulių investicijų, nes šiais laikais neišsiversi be modernių įrenginių. Jie padeda išvengti defektų – aliejus gali sudvisti, oksiduotis, atsirasti nuosėdų.

Jei produktą gamini su meile, tiki juo, jei nori skleisti gerą žinią pasauliui, visa tai juntama. Italai tėvai, seneliai ugdo, moko savo ūkio paveldėtojus, perėmėjus. Kol yra sveiki, dirba patys. Deja, keliaudama po Italiją girdžiu, kad daug jaunų žmonių nebenori perimti tėvų ūkių. Sunkus fizinis žemdirbio darbas daliai jaunimo nėra patrauklus, jie nori keliauti į didmiesčius, gyventi lengvabūdiškai. Tik maža dalis baigusiųjų mokslus ryžtasi grįžti namo, dirbti savo tėvų, senelių ūkiuose. Daugumai ūkių, su kuriais bendradarbiauju (per 40 ūkių tiekia daugiau kaip 600 produktų), vadovauja jauni, pozityviai mąstantys žmonės.

Specialistė: visa tiesa apie kokybišką aliejų – koks jis turi būti?
Kokybiškas alyvuogių aliejus turi būti kartokas
© Asmeninio albumo nuotr.

Įdomu, kad susižavėjote ne vynuogynais, o alyvmedžių giraitėmis.

Esu someljė mokyklos absolventė, dvejus metus gilinausi į vyno paslaptis. Vis dėlto šia sritimi domiuosi mėgėjiškai, mėgstu gerą, išskirtinį vyną, ir tiek.

Kokybiškas aliejus yra kartus, pikantiškas, turi kvapą.

Alyvmedžių giraičių pamačiau ir vaisių paragavau. Įspūdingi tūkstančio metų alyvmedžiai – storais išdžiuvusiais kamienais arba išsidaliję į tris atskirus medžius. Alyvmedis – ypatingas, mitologinėmis prasmėmis apipintas medis, įsimylėjėlių, ištikimybės, vaisingumo, taikos, geros valios, viso, kas yra šviesu, tauru, simbolis.

Praėjusių metų lapkritį Jūsų įmonė pasaulinio gido „Flos Olei“ pripažinta geriausia pasaulyje alyvuogių aliejaus importuotoja. Pasirodo, geriausia pasaulyje gali tapti ir mažos šalies, mažos rinkos atstovė.

Esu apdovanota už aktyvumą aliejaus srityje, begalinį mokymąsi, ūkių lankymą, už įkurtą aliejaus mokyklą, už tai, kad skleidžiame žinią apie specifinį kokybišką produktą. Džiugiausia, kad per iškilmingą apdovanojimo ceremoniją Metų importuotojai buvo suteikta ypatinga privilegija – pristatyti savo šalį ir įmonę. Taigi ūkininkams, importuotojams, ekspertams, žurnalistams, ambasadoriams ir kitiems garbingiems svečiams pasakojau ne tik apie savo įmonę, bet ir apie Lietuvą. Apie ją atstovai iš Honkongo, Tokijo, Niujorko, Toronto, Santjago, Brazilijos, kitų tolimesnių miestų ir šalių nežinojo nieko. Pristačiau Vilnių, mūsų kalbą, valiutą, verslo sąlygas. Pasibaigus oficialiai daliai, buvo degustuojamas alyvuogių aliejus iš 90 ūkių. Sulaukiau labai daug dėmesio, visų ūkių atstovai kvietė ragauti savo produktų. Šiandien alyvmedžiai auginami ir alyvuogių aliejus spaudžiamas 49 pasaulio valstybėse. Teko pabendrauti su importuotojais iš JAV, Danijos, Olandijos, jie norėjo pasidalyti savo patirtimi ir perimti mano. Mokomės vieni iš kitų.

Ar Italijoje Jūsų kartais nepalaiko itale?

Esu girdėjusi komentarų, kad aš – didesnė italė nei daugelis vietinių. Tai kelia šypseną. Per apdovanojimo ceremoniją buvau pristatyta kaip pavyzdys vietiniams prekybininkams. Man tai buvo netikėta.

Specialistė: visa tiesa apie kokybišką aliejų – koks jis turi būti?
Lina Devletšina (kairėje) pasakojo, kad Italijoje ūkininkai ją priima kaip lauktą šeimos narį
© Asmeninio albumo nuotr.

Gal ir šeima jau tiki?

Dabar jau tiki. Ir pati savimi stebiuosi. Pardavinėti gerą aliejų tikrai nelengva. Reikia kalbėti, ragauti, paneigti mitus, perlaužti pirkėjus, įteigti, kad kartu yra gerai, skanu, kad geras kvapas yra puiku. Kadangi pati tikiu aliejaus galiomis ir nauda, man užtenka kantrybės, ryžto. Įvertinimas pastūmėjo stengtis dar labiau. Pamačiau prasmę.

Padėkite nugalėti mitą, kad ypač tyras alyvuogių aliejus tinka tik salotoms gardinti, jo negalima naudoti kepti.

Kepti su aukščiausios kokybės (ekstra virgin) alyvuogių aliejumi būtina! Iš ūkių mums atsiųsti cheminių tyrimų duomenys rodo, kad ypač tyras aliejus yra žemo rūgštingumo. Šis parametras yra tiesiogiai susijęs su uogos sveikumu: kuo uoga sveikesnė, tuo mažesnis rūgštingumas. O aukštos kokybės ypač tyras alyvuogių aliejus pasižymi šešis ar aštuonis kartus mažesniu rūgštingumu (0,1–0,2 proc.), negu Europos Sąjungoje nustatyta maksimali norma (0,8 proc.). Vadinasi, galime kepti ir aukštesnėje temperatūroje, ir ilgiau.

Kokios yra Jūsų verslo taisyklės?

Svarbiausia – sąžininga verslo etika. Gerbti savo partnerius, vertinti jų darbą, laiku atsiskaityti.
Pasaulis yra didelis, bet išskirtinės kokybės produktus tiekiančių ūkių nėra daug. Jeigu su partneriais elgsiesi nederamai, anksčiau ar vėliau jų neliks. Žinia apie tave pasklis greitai, nes ūkininkai bendrauja. Džiugu, kad kokybiško aliejaus gamintojai – ne konkurentai, o draugai, bičiuliai, bendraminčiai. Jie, nors yra nedideli, stengiasi pakeisti pasaulį, padaryti šį sveikesnį, gražesnį, tad negali veikti po vieną, laikosi kartu. Matau, kaip gražiai bendrauja, geranoriškai vertina vieni kitų produktus. Džiaugiuosi, kad esu šio ypatingo klubo dalis. Pozityvūs žmonės, pozityvios mintys, sąžiningas elgesys... O kaip šiltai priima! Ūkininkams nesvarbu, kiek butelių aliejaus esi nupirkusi, jie priima tave kaip lauktą šeimos narį, kaip brangų žmogų, dalijasi viskuo, ką turi. Tai labai maloni mano darbo dalis. Turbūt galioja taisyklė – kaip pats elgiesi su žmogumi, taip ir jis su tavimi elgiasi. Jei tu arba tavo veiksmai bus nepriimtini, produkto negausi, nors ir siūlysi sumokėti iš anksto. Turi įrodyti, kad esi teisingas žmogus. Jei užsitarnauji pagarbą, su tavimi nori dirbti visi.

Jūsų parduotuvės asortimente yra sveikų produktų linija. Ar daug pirkėjų renkasi, pavyzdžiui, buivolių pieno mocarelą be laktozės?

Italams sūris, aliejus, duona – šventi produktai. Vis dėlto kai kurie žmonės netoleruoja laktozės, tad negali valgyti ypač skanaus šviežio sūrio. Peste veikianti mocarelos gamintoja „La Perla del Mediterraneo“, bendradarbiaudama su Neapolio universitetu, sukūrė sūrio be laktozės gamybos technologiją. Šios įmonės produkcijos patiekiama per oficialius pasaulio valstybių vadovų susitikimus. Mes taip pat prekiaujame šios įmonės sūriais. Visi žmonės turi turėti galimybę valgyti skaniai ir sveikai.

Ką darote, kai būna labai sunku?

Iš pradžių daug ką stengiausi nuveikti pati. Atrodė, tik aš galiu padaryti geriausiai, o mano laikas nekainuoja. Ilgainiui supratau, kad svarbu ir sveikata, ir laikas. Jį pradėjau planuoti racionaliau, stengiuosi paskirstyti darbus, numatyti prioritetus, nes dalyvauju ir įvairių organizacijų veikloje.
Sunku būti novatore, išradinėti dviratį, bet kartu ir įdomu.

Specialistė: visa tiesa apie kokybišką aliejų – koks jis turi būti?
© Asmeninio albumo nuotr.

Klausiate, koks mano credo? Mėgautis gyvenimu; rytas už vakarą protingesnis; ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. Aš labai mėgstu keliauti, bendrauti, ir taip išėjo, kad susikūriau idealią darbo vietą, pareigas. Dabar mano kelionės yra ne tik hobis, bet ir darbas.

O ar lieka laiko namams, šeimai?

Vaikų kol kas neturime. Vyras taip pat labai daug dirba, šiuo požiūriu esame panašūs. Beje, jis labai pamėgo tyrą alyvuogių aliejų. Draugai sako, kad karo atveju būtų galima išgyventi turint vien gero aliejaus ir duonos. Man smagu matyti ant savo stalo šviežią, burnoje tirpstantį sūrį, pasišlakstyti jį aliejumi, malonu suvokti, kad visos tos gėrybės yra pačios išragautos, išieškotos ir atvežtos. Mudu su vyru valgome daug įvairių produktų iš mūsų parduotuvės, tačiau nevengiame ir kitokio maisto. Vis dėlto mūsų mitybos pagrindas yra alyvuogių aliejus. Juo gardiname bet kokį patiekalą. Labiausiai mėgstu lengvai ir iš nedaug sudėtinių dalių gaminamą maistą. Svarbu, kad būtų sveikas, maistingas, kokybiškas. Tai – ir makaronai, orkaitėje keptos žuvys, ant grotelių kepta mėsa su šlakeliu ypač tyro alyvuogių aliejaus – kartaus ir pikantiško.

Žurnalas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Veidai

Atskleista, kaip princesė Diana sužinojo apie vyro romaną su Camilla (39)

Princesės Dianos karališkosios apsaugos darbuotojas Kenas Wharfe’as stebėjo, kaip ji augina du savo sūnus ir sprendžia santuokoje su princu Charlesu kylančius nesklandumus. Po princesės Dianos žūties praėjus kone 20 metų jis parašė itin atvirą knygą apie visas karališkas paslaptis.

Kas iš tiesų buvo Barbora Radvilaitė: ištvirkėlė ar meilės kankinė? (34)

Lietuvos visuomenės istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė (apie 1522–1551) tebėra geriausiai žinoma visų laikų Lietuvos istorinė moteris. Jos asmenybės žavesys, sudėtingas ir tragiškas gyvenimas, trumpai patirtas karūnacijos triumfas įsirėžė ne vien į mūsų valstybės, bet ir į kitų LDK istorinį palikimą perėmusių šalių istorinę kultūrą. Baltarusijos, Ukrainos ar Lenkijos istorinėje publicistikoje, grožinėje literatūroje, kine, teatro ir operos scenose Barbora pristatoma kaip žymiausia ir gražiausia, tik jau šių šalių moteris...

Miunhauzenas: tikrai egzistavo ir nugyveno neįtikėtiną gyvenimą (8)

Miunhauzenas – žinomas literatūrinis personažas, išgarsėjęs anekdotiniais pasakojimais apie neįtikėtinus nuotykius ir fantastiškas keliones. vardas jau seniai tapo bendriniu, apibūdinantis žmogų, kuris pasakoja pramanytas istorijas. Bet ko gero ne visi žino, kad visi šie pramanai pagrįsti realia istorija – Miunhauzenas iš tiesų egzistavo.

Sukrečianti menininko R. Šarknicko istorija: ilgas laiškas mamai... (164)

Jis buvo atiduotas į kūdikių namus vos gimęs, patyrė marias skausmo, pažeminimo, sielos ir kūno žaizdų. Kiekvieną minutę ilgėjosi motinos, o ji savo vaiko taip ir neaplankė. Dvi vyresnės seserys ir du broliai po keturiolikos metų jaunėlį sutiko Obelių internate. Teatro ir kino aktorius, režisierius, rašytojas Robertas Šarknickas (41 m.) savo sukrečiamą istoriją papasakojo knygoje „Šarkos sielos šauksmas“.

Kas pasiuntė Napoleoną Bonapartą į kapus: vėžys, nuodai ar hormonų sutrikimas, pamažu vertęs jį moterimi (39)

1821 m. gegužės 5 d. tremtyje, mažoje Atlanto vandenyne esančioje saloje mirė Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas. Napoleono gyvenimas buvo kupinas pergalių, visam laikui išliksiančių Prancūzijos istorijoje. Nors karčių nesėkmių buvo mažiau, jos tapo tikromis legendomis.

Aktorius Mykolas Vildžiūnas: meilė svarbi tiek realiame gyvenime, tiek televizijos ekrane

Netrukus antrą kartą tėvu tapsiantis M. Vildžiūnas: „Šeima yra svarbiausia, ką žmogus savo gyvenime gali puoselėti“.

Dešimt dalykų, kurių nežinojome apie Kastytį Kerbedį (20)

Šį šeštadienį, rugpjūčio 6 dieną Klaipėdos vasaros koncertų estradoje sproginės emocijos: į savo mylimą miestą atvykstantis dainininkas Kastytis Kerbedis žada karštą programą, kurioje – publikos mėgstamiausios dainos. Nors atrodo, kad K. Kerbedį, kuris scenoje – jau daugiau nei 35 metus, pažįsta visi, bet vis dėlto ir staigmenų iš šio žmogaus-uragano laukti verta.

R. Rastauskas: namisėdos visada pergali klajūnus (4)

Užkibus ant nepataisomo gyvenimo pinklių ir mizanscenų rezgėjo, sakinio meistro, eseistikos klasiko Rolando Rastausko (61 m.) kabliuko – esė ir kitų tekstų knygos „Trečias tomas“ (leidykla „Apostrofa“), imi tikėti, kad būtis yra tarsi paties Dievo sukurtas įdomiausių spalvų ir garsų spektaklis.

Išskirtinius papuošalus kurianti juvelyrė: nebuvau ta mergaitė, kuri mėgsta puoštis (8)

Išskirtinio braižo juvelyrė Augusta Sofija Rudzikaitė (24 m.) titaną, nerūdijantį plieną – papuošalams kurti netradicines medžiagas – paverčia stulbinamais meno kūriniais. Jie verčia stebėtis net viską mačiusius pasaulio juvelyrikos meistrus.

Po Norvegijoje patirtos sunkios ligos: skyrybos, nauja veikla, grįžimas į Lietuvą (37)

Aštuonerius metus Norvegijoje praleidusi tinklalapio nomnom.lt įkūrėja dietistė Toma Eroglu (29 m.) augalinę mitybą atrado po sunkios ligos. „Gaila, kad keisti gyvenimą paprastai ryžtamės tik pajutę riziką jo netekti“, – sako moteris.

M. Levickis: noriu, kad žmonės grotų ne tik „Ko liūdi, berželi“ (1)

Edukacinio meno centro „accoAkademija“ vadovas pasaulinio garso akordeono virtuozas Martynas Levickis (26 m.) neseniai pripažintas asocijuotuoju Londono karališkosios muzikos akademijos nariu.

Rašytoja Ugnė Barauskaitė: neturėjau laimės gyventi su mylimu žmogumi (78)

Rašytoją, radijo laidų vedėją Ugnę Barauskaitę (40 m.) aptikau oro uoste – pakeliui į Beirutą. Buvau ką tik perskaičiusi jos naują knygą „Vieno žmogaus bohema“, norėjosi pasidalyti karštais įspūdžiais. Taip prasidėjo mūsų virtualus pokalbis.

Indrė Launikonytė: geriausiai pailsiu miške + FIRMINIS RECEPTAS (8)

Energinga raudonplaukė atlikėja Indrė Launikonkytė neslėpė, kad šią vasarą jai, deja, neteks atostogauti, nes su kūrybine komanda stato roko miuziklą „Rent“, kurio premjera numatoma jau rugsėjį.

N. Marčėnaitė apie atostogas su draugėmis: mergaičių pokalbiai yra patys smagiausi – tai juokiamės, tai verkiame... (13)

Net jei turi šeimą, nebūtina kaskart atostogauti tik su ja. Kartais verta ištrūkti kur nors su draugėmis, pailsėti nuo šeimynykščių, o jiems leisti pailsėti nuo tavęs.

Monikos Dirsytės išpažintis: galiu kalbėti apie bet ką (21)

Pernai geriausios menininkės įvertinimą pelniusi 26-erių Monika Dirsytė šiemet šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius'16“ performansu „Kompleksas“ ryžosi dešimties valandų išpažinčiai.
Kt rgp. 25d.
11°...23°
Pn rgp. 26d.
14°...25°
Št rgp. 27d.
16°...26°
Sk rgp. 28d.
11°...24°
Pr rgp. 29d.
15°...27°