Sėkmingai farmacijos kompanijai vadovaujanti Erin: atradau asmeninį vadovavimo stilių

 (6)
Pamačiusi Erin Gainer nuotrauką internete, neabejojau, kad pažinsiu pašnekovę iš ypatingo akių žvilgsnio. Vis dėlto nesitikėjau, kad ši moteris, per septynerius metus su moterų sveikatos priežiūra susijusių vaistų gamintoją prancūzų kompaniją „HRA Pharma“ pavertusi pasauline lydere ir visai neseniai įkūrusi labdaros fondą, padedantį moterims įgyti išsilavinimą ir skatinantį jų verslumą, tokia paprasta, šilta ir atvira.
© MOTERIS

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Erin, apie Jus, kaip apie sėkmingai dirbančią lyderę, informacijos nestinga, bet žinių apie asmeninį gyvenimą, šeimą mažai. Užpildykite, prašau, šią spragą.

Gimiau Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šiaurės Karolinoje. Ankstyvoje vaikystėje su šeima persikraustėme į Merilandą, augau supama žalumos, multikultūrinėje aplinkoje. Kai mokiausi mokykloje, dažnai buvo organizuojamos ekskursijos, lankydavomės Vašingtono muziejuose, teatruose, koncertuose. Taigi šia prasme mano vaikystė buvo turtinga.

Mano mama airė – labai drąsi moteris. Būdama vos 20-ies metų ji su keliais asmeniniais daiktais sėdo į laivą ir išplaukė į Ameriką. Tėvelis augo ūkiškoje Ohajo aplinkoje, labai anksti tapo veterinaru, vėliau pasuko mokslinių tyrinėjimų keliu. Tėvai susitiko 1950-aisiais Arkanzaso universitete, tėtis buvo profesorius. Tokia mūsų didelės šeimos istorija pradžia. Esu jauniausia iš 6 vaikų, turiu keturias seseris ir vieną brolį. Augdama 6 moterų šeimoje, turėdama labai stiprią mamą, visada jaučiau palaikymą ir tikėjimą mano sugebėjimais. Dabar suprantu, koks tai ypatingas turtas ir kaip tai man padėjo profesiniame kelyje.

Savo gyvenimą vadinate sveikatos priežiūros kelione. Kokie jos etapai?

Pamenu, vaikystėje, kai kitos šeimos vykdavo į spalvingas, egzotiškas vasaros atostogų keliones, aš su tėčiu traukdavau į unversitetus, į mokslines konferencijas. Ši nuolatinė intelektinė stimuliacija padėjo man suprasti išsilavinimo svarbą. Be to, noras keliauti, matyt, užkoduotas mano genuose. Nesibaigianti mano gyvenimo kelionė prasidėjo sulaukus aštuoniolikos: pirmiausia išvažiavau į Teksase esantį Rice‘o universitetą, paskui – į Airiją, čia pirmą kartą aplankiau gimtąsias mamos vietoves. Vėliau noras nuveikti ką nors prasminga atvedė mane į Taikos korpuso programą, norėjau prisidėti prie ekonominio ir socialinio vystymosi visame pasaulyje. Buvau paskirta dirbti mokytoja Pietų Afrikoje, Zimbabvėje, čia praleidau beveik dvejus metus. Lavinau pedagoginius gebėjimus, sutikau daugybę nepamirštamų žmonių, ugdžiau valią. Gyvenimas be elektros ir vandens iš krano skatina permąstyti, kas iš tikrųjų gyvenime yra svarbu.

Kas Jus paskatino domėtis su moters sveikata susijusia sritimi?

Buvau smalsi, augau akademinėje aplinkoje. Vis dėlto jau per pirmąsias praktikas laboratorijose supratau, kad mane domina, kaip mokslinius tyrimus pritaikyti žmonijos sveikatai gerinti. Rašydama daktaro disertaciją, nagrinėjau masines epidemijas. Ieškojimai atvedė mane iki Afrikos ir atvėrė akis. Tai buvo pati ŽIV viruso epidemijos padžia. Suvokimas, kokių pasekmių žmonijai gali turėti ši liga, apvertė mano pasaulėžiūrą. Galutinai įsitikinau, kad privalau pasukti į visuomenės sveikatos priežiūros sritį. Pradėjusi dirbti Paryžiuje, mažoje kompanijoje „HRA Pharma“ , kurios specializacija buvo retos endokrininės ligos ir moters sveikatos priežiūra, supratau, kad ji gali patenkinti mano domėjimosi šia sritimi ir verslumo poreikį. Tai labai motyvavo, o įgimtas atvirumas ir smalsumas padėjo tobulėti.

Svarbiausia vadovo savybė – tai žvilgsnis į kompaniją iš 30 000 pėdų aukščio ir tuo pat metu gebėjimas nerti į detales specifiniais klausimais.

Tuo metu kompanijoje dirbo vos penki žmonės, o reikėjo ne vien tyrimus atlikti, bet ir suprasti, kaip pozicionuoti produktus, kuriose šalyse ieškoti partnerių, rėmėjų, spręsti pasiekiamumo vartotojams klausimus. Aukštojoje mokykloje labai mėgau debatus (žinau, kad ir Vilniuje jie populiarūs), dievinu derybas, tad netrukau pagauti save derantis dėl kompanijos sutarčių, vaistų registravimo vaistų priežiūros institucijose. Derybų praktika netikėtai pakreipė mano profesinę karjerą iš grynojo mokslo į verslą. Klasikinio verslo išsilavinimo neturėjau, bet eiti į priekį padėjo turtinga jaunystės patirtis.

Sėkmingai farmacijos kompanijai vadovaujanti Erin: atradau asmeninį vadovavimo stilių
© MOTERIS

Esminiu savo karjeros pokyčiu laikau 2007 metus, kai kompanijos įkūrėjas Andre‘ė Ulmann‘as žengė žingsnį atgalios ir paklausė, gal norėčiau perimti vadovavimą. Tai buvo netikėta, lyg žaibas iš giedro dangaus, ir kartu tai buvo galimybė, kurios buvo neįmanoma praleisti. Aš nėriau į nežinomybę. Kompanijos augimą ir mano sėkmę joje lėmė daugybė aplinkybių ir tai, kad jas pajėgiau suvaldyti. Taip šis verslas atsidūrė tarp pirmaujančiųjų.

Ką laikote didžiausiais savo pasiekimais vadovavimo kompanijai metais?

Man atėjus į kompaniją „HRA Pharma“ naujos molekulės pagrindu buvo pradėtas kurti naujas vaistas, kuris turėjo sukelti revoliuciją moterų sveikatos priežiūros srityje. Iš tikrųjų atradus gimdos fibromą, sukeliančią nevaisingumą, kitus nemalonius negalavimus gydantį vaistą moterų gyvenimo kokybė pagerėjo. Tai padėjo išvengti iki tol vienintelio chirurginio gydymo būdo, moterims vėl atsivėrė galimybės susilaukti vaikų.

Kitas produktas, kurį sukūrėme tos pačios molekulės pagrindu, – skubiosios kontracepcijos piliulė. Būna, net ir besisaugojanti nėštumo moteris pastoja, jos naudojamos ar vartojamos priemonės nesuveikia, todėl labai svarbu turėti atsarginį variantą. Mes pristatėme labai veiksmingą ryte vartojamą tabletę ir darėme visus žingsnius, kad ji taptų prienama be recepto. Taigi didžiuojuosi naujausiomis technologijomis ir bendru supratimu, keičiančiais ir gerinančiais žmonių sveikatą.

Kokie, Jūsų manymu, didžausi XXI amžiaus iššūkiai sveikatos priežiūros srityje?

Vieną dalyką matau labai aiškiai – žmonija sensta, o mes gyvensime ilgiau už savo tėvus. Ilgėjanti gyvenimo trukmė ir lemia iššūkius, su kuriais mūsų protėviams neteko susidurti. Mano mama jau septynerius metus serga Parkinsono liga. Matau, kaip ji tampa vis mažiau mobilesnė, sąmoningesnė. Tokia yra daugelio šiuolaikinių žmonių realybė. Ir tam, kad jie nugyventų orų gyvenimą, skiriama nepakankamai dėmesio. Kitas dalykas – daugybė moterų aktyviau siekia karjeros ir pirmąjį vaikutį gimdyti ryžtasi sulaukusios 30-ies metų ir vėliau. Mokslininkų tikslas – padėti vyresnėms poroms susilaukti vaikų ir žengti dar toliau. Norima išrasti vaistą, kuris lyg užkonservuotų vaisingumą, – kad moters reprodukcinė būklė nepakistų, net jei ji kontraceptikus vartojo 10 ar daugiau metų, kad būtų tokia pati kaip ir tada, kol vaistų negėrė. Tai būtų didelis pasiekimas. Labai domėjausi pastarojo meto diskusijomis dėl pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimo Lietuvoje. Mano nuomone, turime leisti mokslui progresuoti ir pasitikėti gydytojais bei mokslininkais. Nereikia reguliuoti dalykų, kurie neturi būti reguliuojami.

Į Lietuvą mane atvedė meilė. Bandau mokytis lietuvių kalbos. Kol kas sekasi sunkiai, bet pastebėjau, kad niekas iš manęs nereikalauja tobulybės.

Jūsų vadovavimo laikotarpiu kompanijos „HRA Pharma“ pajamos padidėjo daugiau nei tris kartus, o pelnas šoktelėjo dešimt kartų. Koks Jūsų sėkmės receptas?

Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad svarbiausia suvokti, kodėl darai tai, ką darai. Bet kurio verslo tikslas yra pasiūlyti pasauliui ką nors nauja. Tikėjimas tuo, ką darai, padeda žengti į naują lygį, sulaukti rėmėjų, valdžios palaikymo, tapti varomąja kompanijos vystymo jėga. Aš visada sprendimus priimu vadovaudamasi dviem kriterijais: ar tai ekonomiškai naudinga kompanijai ir ar tai turės naudos moterų sveikatai.

Ar skiriasi vadovavimo stiliai įvairiose šalyse? Ką rodo Jūsų asmeninė patirtis?

Skiriasi priėmimo kodai. Tikimasi, kad kalbėsi ar elgsiesi pagal tose šalyse vyraujančias kultūros tradicijas. Bet tai – tik išorinis apvalkalas. Pagrindiniai dalykai – kas daro vadovą sėkmingą, kas motyvuoja kolektyvą siekti organizacijos tikslų – yra vienodi visame pasaulyje. Svarbiausia yra pasitikėti savimi.

Koks Jūsų asmeninis gero vadovo priemonių rinkinys?

Supratau atradusi savo asmeninį vadovavimo stilių. Tai didelio reiklumo ir empatiškumo derinys. Didžiausias atsidavimas, kokybė ir tobulumas mūsų versle yra būtina sąlyga. Mano vadovavimo skiriamasis bruožas – rūpestinga aplinka, patogi darbo vieta, lankstumas. Šiandien dirbti nuotoliniu būdu (taip dirbu ir aš) yra įprasta, o prieš 10–15 metų tai buvo naujovė. Žmonėms, aukojantiems darbui pusę ar dar daugiau paros laiko, privalo būti sudarytos geros sąlygos.

Sėkmingai farmacijos kompanijai vadovaujanti Erin: atradau asmeninį vadovavimo stilių
© MOTERIS

Svarbiausia vadovo savybė – tai žvilgsnis į kompaniją iš 30 000 pėdų aukščio ir tuo pat metu gebėjimas nerti į detales specifiniais klausimais. Nuolatinis judėjimas nuo bendro paveikslo prie konkrečių problemų ir atvirkščiai – tai išskiria gerą lyderį bet kurioje pasaulio šalyje.

Gimėte, augote ir studijavote JAV, vėliau persikėlėte į Prancūziją ir ten praleidote penkiolika metų. Kokie vėjai atpūtė į Lietuvą?

Į Lietuvą mane atvedė meilė. Bandau mokytis lietuvių kalbos. Kol kas sekasi sunkiai, bet pastebėjau, kad niekas iš manęs nereikalauja tobulybės. Tuo Lietuva labai skiriasi nuo Prancūzijos, jos gyventojai nesivargins su tavimi bendrauti tau suprantama kalba. Vilnius – labai kosmopolitiškas miestas, o Lietuva sudaro itin gyvybingos, energingos šalies įspūdį. Jaučiu tiek Vilniuje, tiek užsienyje sutiktų lietuvių pasididžiavimą, prieraišumą tėvynei, stiprią bendruomeninę dvasią. Tai nuostabu.

Norima išrasti vaistą, kuris lyg užkonservuotų vasingumą, – kad moters reprodukcinė būklė nepakistų, net jei ji kontraceptikus vartojo 10 ar daugiau metų.

Koks Jūsų įspūdis apie Lietuvos moteris? Lyčių lygybės srityje pas mus yra daug teigiamų pokyčių, vis dėlto moterys vis dar laikomos gražiąja lytimi, jų atlyginimai kur kas mažesni nei vyrų.

Mano įspūdis apie Lietuvos moteris dvejopas. Atrodo, kad jos atlieka svarbią funkciją ir šeimoje, ir visuomenėje. Jūsų prezidentė yra moteris, o tai nėra dažnas atvejis kitose šalyse. Lietuvoje iš moterų tikimasi profesinio tobulėjimo, negėdinga būti dirbančia mama. Tai, mano manymu, yra palankus ir daug žadantis kontekstas. Kalbant apie progresą lyderystės srityje, jaučiu tebetvyrantį mačistinės kultūros rūką. Jis, net ir neoficialiai, trukdo moterims perimti vadovavimą. Tereikia įveikti šiuos stereotipus, ir dirva vystytis moterų lyderystei bus puiki.

Kaip galėtumėte padrąsinti karjeros siekiančias moteris?

Svarbu sukurti ambicingų moterų palaikymo bendruomenę, pristatyti kitų bendraminčių sėkmės istorijas. Labai džiaugiuosi, kad esu pakviesta dalyvauti tarptautinėje moterų konferencijoje „Go Forward!“ gegužės mėnesį. Mano supratimu, būti autentiška moterimi ir vadovauti organizacijai yra labai stipru. Tik tikėdamas savimi gali palaikyti komandos narių savivertę ir vesti juos į didelius projektus. Man, moteriai, svarbu leisti sau tai, kas įkvepia emociškai. Tarkim, leisti sau nubraukti ašarą, kai pristatau kompanijos strategiją. Pasikartosiu, kad sėkmė ateina drauge su pasitikėjimu. Būkite savimi. Moterys yra sumanios ir jų indėlis neliks nepastebėtas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Meilė tik ekrane: realybėje vienas kito nemėgę aktoriai (1)

Kažin ar kam bus naujiena, kad įžymybių romanai iš ekranų neretai persikelia į realybę, tačiau kartais nutinka visiškai priešingai: žiūrovai nuoširdžiai tiki šiltais filmo herojų jausmais, nors aktorių, atliekančių vaidmenis, santykiai toli gražu ne tokie idealūs.

Liepos „Moters“ viršelio veidas Airinė Palšytė: kam svarbu, tas išlauks

Liepos mėnesio žurnalo „Moteris“ viršelio veidas – lengvaatletė Airinė Palšytė.

Programuotojas ir filosofas vakarais neria įspūdingus animacinių filmų herojus (4)

Niekada nepagalvotum, kad pernai filosofijos magistrantūrą baigęs programuotojas Gintaras Jasiulionis galėtų vakarais užsiimti gležnų animacinių herojų nėrimu. „Hario Poterio“ filme pamatytas šalikas pamėtėjo idėją nusimegzti ne tik jį, bet ir pačius veikėjus. Išmokęs nerti iš „Youtube“ Gintaras sukaupė pusšimčio žaislų kolekciją, kurią negailėdamas dovanoja draugams ar filmų gerbėjams.

Edita Mildažytė: ant naujo gyvenimo slenksčio (358)

Šiemet darbo televizijoje 30-metį švenčianti žurnalistė Edita Mildažytė (51 m.) atgal nesižvalgo. Ji prisipažįsta pradedanti naują savo gyvenimo etapą. Koks šis bus, televizijos laidų vedėja dar nežino, bet kaip tik ta nežinomybė ją labiausiai ir žavi.

Paroda baigėsi, o aš supratau, kad esu įsimylėjusi (3)

Esame pratę, kad apie savo kūrinius pasakoja menininkai. Arba – dailės kritikai. Tačiau yra ir dar vieni, retai kada pakalbinami pasakotojai – žmonės, kurie tuos kūrinius turi savo namuose. Nes kas kitas geriau papasakos apie paveikslą, kuris patiko tiek, kad nebuvo gaila mokėti apvalios sumos ir su kuriuo dalinamasi namų erdve, geriama kava ar vynas, sutinkami svečiai, leidžiamos nemigos valandos?

Simona Burbaitė: moteriai neturėti artimos draugės yra pavojinga

Mados ir sveikos gyvensenos tinklaraštininkė, manekenė, grožio konkursų dalyvė S. Burbaitė (25 m.) ėmėsi visiškai naujos veiklos – ji pristatė pirmąją savo knygą. Pasak autorės, knyga gimė kaip būdas kompensuoti geriausios draugės trūkumą.

Caterina Sforza – kilminga moteris, kuri bandė nunuodyti popiežių (1)

Ši moteris drąsiai naudojosi savo politine, karine ir seksualine galia, tad tapo savo laikų legenda.

„Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose triumfavo kino ekranų dar nepasiekęs filmas (10)

Antradienio vakarą lietuvių kino bendruomenė ir svečiai rinkosi Vilniaus Kongresų rūmuose, kuriuose vyko jubiliejinė, 10-oji, kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonija.

Tarp dviejų miestų gyvenantis muzikinio teatro vadovas J. Sakalauskas: Klaipėda žiemą ir vasarą – du skirtingi miestai (1)

Operos solistas Jonas Sakalauskas (35 m.) jau metus vadovauja Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui. Jauno vilniečio atėjimas į šį postą sukėlė nemenkus raibulius teatre. Pačiam J. Sakalauskui vadovo pareigos tapo išbandymu – kaip padalyti gyvenimą tarp sostinės ir pajūrio, laiką šeimai ir darbui, kaip neapleisti kūrybos.

Inesa Paliulytė: aktorystė yra kryžiaus nešimas, jeigu šią profesiją priimi kaip misiją (23)

„Labai nejučia atėjo 60 metų“, – šypsosi aktorė, režisierė, dramaturgė, teatro mokyklėlės „Mano teatras“ pedagogė Inesa Paliulytė. Menininkė augo intelektualų – išraiškos šokio pradininkės Lietuvoje Kiros Katerinos Daujotaitės ir Kauno muzikinio teatro choro artisto Petro Paliulio – šeimoje, užaugino talentingą dukterį – scenografę ir kostiumų dailininkę Kotryną Daujotaitę.

A. Grigaliūnienė - apie pokyčius ir gyvenimo pamokas (29)

Nieko nekeisti nei profesiniame, nei asmeniniame gyvenime gali būti patogu, tačiau gyvename laikais, kai prisitaikyti prie pokyčių, o kartais juos inicijuoti patiems tampa ne tik naudinga, bet ir būtina sąlyga laimingesniam gyvenimui.

Garsenybės šėlo itališko stiliaus vakarėlyje (18)

Į itališka dvasia alsuojantį „Portofino party“, vykusį „Relais & Chateaux Stikliai“ kiemelyje sužėjo visas būrys garsenybių.

Kai V.Todorovskis žinute pasiūlė lietuvių balerinai pagrindinį vaidmenį, ji palaikė tai pokštu

„Pirmą kartą gyvenime man nereikėjo sunkiai dirbti, kad gaučiau vaidmenį“, – juokiasi Margarita Simonova, šiuo metu Varšuvos didžiajame teatre šokanti lietuvių balerina, atlikusi pagrindinį vaidmenį V. Todorovskio filme „Didysis baletas“.

Garsiausias Lietuvos modelis Edita Vilkevičiūtė: niekada nedarau to, kas man nepatinka (22)

Pasaulio mados elito atstovė, žinomiausias Lietuvos modelis Edita Vilkevičiūtė (28 m.) sako, kad ramioji, geroji mama Regina Vilkevičienė (53 m.) jai suteikia taip reikalingą saugumo jausmą. Edita svajoja apie šeimą, rengiasi svarbiems gyvenimo pokyčiams, o Regina jau norėtų sūpuoti anūkus...

Clooney šeimoje jau krykštauja dvynukai! (1)

Pagaliau tai įvyko – vakar garsusis aktorius George'as Clooney ir jo žmona advokatė Amal susilaukė dvynukų.