Saulius Urbonavičius-Samas: Panevėžys turi kažką tokio, ko žodžiais nenusakysi

 (2)
Prie Nevėžio ir Skaistakalnio parke jaunas dienas leidęs TV laidų prodiuseris, grupės „Bix“ siela Saulius Urbonavičius-Samas prisipažįsta, kad jo gimtasis Panevėžys – neatpažįstamai pasikeitęs. Atsikračius sovietinio palikimo šiandien jame daugiau spalvų, tvarkos ir grožio, bet miesto ateitis priklauso nuo daug didesnių dalykų.
Saulius Urbonavičius – Samas
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Miesto ateitis priklauso ne vien nuo gražėjančio miesto grindinio, sutvarkytų parkų ar renovuotų pastatų. Jo rytdiena priklauso vaikams, nes jie – ateities kūrėjai ir miesto istorijos tesėjai, tad jų Panevėžiui linkėčiau labiausiai“, – sako žinomas pramogų pasaulio atstovas.

Samai, kaip trimis žodžiais apibūdintumėte savo gimtinę?

Visų pirma, Panevėžys man neabejotinai asocijuojasi su teatru. Kai ten gyvenau, Juozo Miltinio teatras buvo ryškus kultūros centras, į jį suvažiuodavo žmonės iš visos tuometinės Tarybų Sąjungos. Manyčiau, kad Panevėžys dar ir gilus, mąslus miestelis. Kalbu poetiškai, kaip iš Maironio eilių, tačiau Nevėžio upė ir miestas turi kažką tokio, ko žodžiais nenusakysi.

Trys vietos, kurias būtinai rekomenduotumėte aplankyti Panevėžyje?

Neabejotinai rekomenduoju apsilankyti Juozo Miltinio teatre, nes tai - miesto legenda, turinti savą ir turtingą istoriją. Nueikite į atsinaujinusį Skaistakalnio parką, kuris yra seniausias, bet pats gražiausias parkas mieste. Ir dar...buvęs konservų fabrikas šalia Senvagės šlaito. Jeigu jis prabiltų, galėtų daug istorijų papasakoti. Ten nereali architektūra, būtinai ją turite pamatyti.

Kur Jūsų jaunystės metais Panevėžyje rinkdavosi jaunimas? Kokia ši vieta šiandien?

Jaunimas mėgdavo centrinę miesto aikštę, kuri dabar labai pasikeitusi. Visų pirma, nebeliko Lenino paminklo, o tai jau didelis pokytis. Kiek žinau, dabar aikštę ruošiamasi už Europos investicijų lėšas atnaujinti ir modernizuoti, pritaikyti erdves laisvalaikiui, poilsiui ir renginiams.

Kuri Panevėžio vieta kelia šilčiausius prisiminimus?

Be jokios abejonės – Skaistakalnis, nes prie jo esu užaugęs. Dabar parkas kitoks, modernesnis, spalvotas, pasikeitęs, pritaikytas poilsiui. Matau pasikeitusias erdves, kurių mano laiku nebuvo. Tikiu, kad pokyčių tikrai dar bus.

Kaip Panevėžys atrodė prieš 10 metų ir dabar?

Panevėžys iš pilko provincialaus miestelio tapo spalvotu miestu. Matosi, kad Europos lėšos „pridėjo savo ranką“, jame atsirado daugiau spalvų ir tvarkos. Pamažu nusiplauna tas sovietinis palikimas ir tai mane labai džiugina.

Ar įmanoma ir ko reikėtų, kad sugrįžtumėte gyventi į Panevėžį?

Čia pritrenkiantis klausimas, į kurį neįmanoma atsakyti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Primabalerina Haruka Ohno: Lietuvoje pasijutau reikalinga

„Nesu apdovanota išskirtiniu talentu, viskas, ką pasiekiau, – sunkaus darbo rezultatas“, – su japonams įprastu kuklumu sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Haruka Ohno (27 m.). Klausydamasi nejučiomis imi gėrėtis šios moters iki svajonės išsipildymo atvedusia tvirto charakterio ir trapaus grakštaus kūno derme.

Ką karališkosios šeimos nariai vilkėjo į princo Louiso krikštynas?

Karališkoji šeima susirinko švęsti savo naujausio nario – mažojo princo Louiso.

Saulius Urbonavičius-Samas: Panevėžys turi kažką tokio, ko žodžiais nenusakysi (2)

Prie Nevėžio ir Skaistakalnio parke jaunas dienas leidęs TV laidų prodiuseris, grupės „Bix“ siela Saulius Urbonavičius-Samas prisipažįsta, kad jo gimtasis Panevėžys – neatpažįstamai pasikeitęs. Atsikračius sovietinio palikimo šiandien jame daugiau spalvų, tvarkos ir grožio, bet miesto ateitis priklauso nuo daug didesnių dalykų.

10 keistų taisyklių, kurių turi laikytis Meghan Markle (3)

Kai priklausai britų monarchijai, neabejotinai tenka laikytis tam tikrų taisyklių. Kai kurios jų yra griežtos, kai kurios – neįprastos, o kitos – tiesiog neįtikėtinos.

Indrė Trakimaitė: tėčio situacija man parodė, kad negalima atidėlioti gyvenimo

Visi žino, kad ekologiškiausia yra keliauti po savo šalį. Vietinio turizmo entuziastė ir aktyvi skatintoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė (40 m.) nemažai prisidėjo prie to, kad kasmet vis daugiau lietuvių savo šalį atranda iš naujo. Beje, atradimų netrūksta ir pačiai Indrei.

Kodėl po Mindaugo daugiau karalių nebebuvo?

Lietuvos karalystė egzistavo tik 10 metų: nuo Mindaugo vainikavimo 1253 m. liepą iki jo nužudymo 1263 metais. Vėliau žinomi dar du mėginimai sukurti Lietuvos karalystę.

Karalius Mindaugas: iš pradžių pamirštas, vėliau – nevertintas

1413 metais ginčo dėl Žemaitijos tarp Vytauto ir Jogailos bei Vokiečių ordino įkarštyje lietuvių oponentai priminė vieną epizodą iš tolimos Lietuvos praeities. Ordino atstovai tarpininko teismui pateikė „lietuvių karaliaus“ Mindaugo (~1200–1263 m.) dokumentus, pagal kuriuos šis perleidęs Ordinui Žemaitijos žemes ir kitas teritorijas. Lietuvos valdovų atsakymas buvo netikėtas, esą nėra žinoma, ar toks karalius apskritai kada nors gyveno.

Jonas Mekas: man nerūpi, kad ir Vakaruose būčiau pripažintas

Jonas Mekas (95 m.) mažiausiai nori kalbėti apie praeitį. „Mano požiūris į gyvenimą – kaip kameros objektyvo. Noriu fiksuoti tik tai, kas vyksta dabar prieš mano akis. Man įdomu tik dabartis“, – sako pasaulyje bene geriausiai žinomas Lietuvos menininkas, kai susitinkame Londono knygų mugėje. Sulig šiais žodžiais jis išsitraukia iš kišenės kamerą ir pradeda mus filmuoti.

Kaune įvyko iškilmingas Dainų šventės atidarymas (FOTO)

Paskutinę birželio dieną į Kauną susirinkę Lietuvos meno kolektyvai iš Lietuvos ir kitų šalių paliudijo, kad Dainų švenčių gyvybė neblėsta, veikiau - „dega mūsų širdyse“. Pagal neseną tradiciją, pirmas Dainų šventės renginys, kaip ir ankstesniais metais, įvyko Kaune.

Rygoje gimusi Dainų dienos Kaune režisierė V. Streiča: Latvijoje tos šventės – kitokios

Senųjų ąžuolų apsuptame Dainų slėnyje šeštadienio rytą vyks nacionalinės Lietuvos šimtmečio Dainų šventės renginio, skirto Kaunui, - Dainų dienos - generalinė repeticija.