Rinkodaros specialistė po darbo kuria papuošalus

Įprasta, kad ieškodami atsipalaidavimo, renkamės poilsį gamtoje ar keliaujame atostogauti į kitus kraštus. Tačiau rinkodaros srityje dirbančiai Vikai Paknytei-Trečiokienei atgauti jėgas po įtemptos dienos padeda susikaupimo ir kruopštumo reikalaujanti veikla, kurios rezultatai džiugina ne tik ją pačią, bet ir kitus. Po darbų Vika lekia į galeriją, kurioje gamina papuošalus, pulsuojančius jaukumu ir šiluma. „Man juvelyrika yra pomėgis, savotiška joga“, – sako papuošalų kūrėja.

Prieš kurį laiką V. Paknytė-Trečiokienė „D'Arijaus galerijoje“ atidarė savo kurtų papuošalų parodą. Čia pristatė per bemieges naktis pagamintus žiedus, auskarus, pakabukus ir kitas puošmenas, kurios žavi netikėtais dizaino sprendimais ir jautrumu. Rodos, kiekviename papuošale slypi savita simbolinė reikšmė, nuo inkrustuotų akmenėlių, jų kiekio ir vietos, iki žiedo ar segės paviršiaus.

Kaip priartėjai prie profesionalios juvelyrikos?

Papuošalai domino nuo ankstyvų dienų, žiūrinėdavau mamos, močiutės puošmenas. Vaikystėje piešiau, lankiau keramikos būrelį. Mokykloje pagalvodavau apie juvelyriką, bet išgirdusi, kad turiu gerai išmanyti chemiją ir fiziką, mintis apie juvelyriką atidėjau, nes su šiais mokslais nedraugavau. Vėliau atsirado galimybė verti karoliukus ir vėl grįžo svajonės apie rimtesnį papuošalų kūrimą. Sužinojau, kad yra galerija, kurioje priimama mokytis juvelyrikos pagrindų. Atsimenu, nuėjau į Darijaus galeriją ir paklausiau, ar priimtų, atsakė, kad yra daug norinčių – reikės palaukti, turiu ateiti po mėnesio. Grįžau po mėnesio, o sužinojusi, kad priima mokytis, buvau laimingiausia pasaulyje, atrodė, kad išlaikiau 10 egzaminų. Pradėjau vaikščioti į kursus ir susirgau juvelyrikos liga. Dar ir dabar mane sunku iškrapštyti iš galerijos, turbūt galėčiau sėdėti kiaurą parą ir kažką gaminti. Papuošalus kuriu jau apie 5 metus. Man tai yra pomėgis, savotiška joga po įtemptos darbo dienos.

Skaitomiausi straipsniai:
Skaitytoja Indrė: per pusmetį numečiau 40 kg.(FOTO: prieš ir po)
Romantiškos R. Kalinkino idėjos vasariškam įvaizdžiui (FOTO)
Būdama 17-kos sužinojo, kad neturi vaginos (FOTO)
Architektas: greitai suręsti statiniai greitai ir sensta
Iš senelių paveldėti receptai – unikaliausias turtas. RECEPTAI

V. Paknytės-Trečiokienės kurti papuošalai, Gedimino Trečioko nuotr.

Ar įsisukus į juvelyriką nekilo mintis mesti šio užsiėmimo? Juk tai begalinio kruopštumo reikalaujanti veikla, net šiek tiek vyriška.

Ne, jokiu būdu. Man juvelyrika yra atsipalaidavimas. Lituodamas ir kaldamas turi taip susikoncentruoti, kad visa įtampa po darbo pranyksta. Sutinku, kad juvelyrikoje reikia begalinio kruopštumo, kantrybės, kurios, deja, kažkodėl pritrūksta kitais gyvenimo atvejais. Jei užsiėmimas malonus, o noras kurti ir dirbti eina iš vidaus, tada ir vyriškesnė veikla nekelia kliūčių.

Akimirkos iš V. Paknytės-Trečiokienės papuošalų parodos, Gedimino Trečioko nuotr.

Kokius papuošalus kurti maloniausia?

Vienareikšmiškai žiedus. Turiu tiek, kad galėčiau užsidėti ant visų rankų ir kojų pirštų.

V. Paknytės-Trečiokienės kurti žiedai, Gedimino Trečioko nuotr.

Kaip pavyksta suderinti kūrybą ir įprastą darbą?

Esu įsisukusį į veiklos ratą, daug kas manęs klausia, kaip viską spėju, bet turbūt kuo daugiau darai, tuo labiau sukasi vidinis motoriukas. Prieš parodą buvo dienų, kai dirbdavau po 14–15 valandų per parą. Po darbo keliaudavau į galeriją arba pas kolegą ir dirbdavau toliau, bet kadangi užsiimdavau kūryba, tai tapdavo atsipalaidavimu. Būna, kad dėl darbų nuvažiuoja stogas, kaip sako mano vyras, jei jau Vika neina į galeriją, tai tikrai pavargo.

Kaip atsiranda būsimų papuošalų vizijos?

Eskizų nedarau, visi jie yra mano galvoje, būna – vairuoji automobilį ir šauna kokia nors idėja. Gauni kokį įdomų akmenuką, užsimerki ir jau matosi papuošalas. Vaikštai pajūriu, mėtai akmenukus ir matai, kaip gamta ir jūra juos nugludina. Mano darbai nėra idealių formų, man patinka, jei kažkas truputį kreiviau, aptakiau, tarsi atkartoja gamtos natūralumą.

Akimirka iš V. Paknytės-Trečiokienės papuošalų parodos, Gedimino Trečioko nuotr.

V. Paknytės-Trečiokienės kurti žiedai, Gedimino Trečioko nuotr.

Kokiais Lietuvos ar užsienio kūrėjais žaviesi?

Deja, į užsienyje vykstančias juvelyrikos parodas nuvažiuoti dar neteko, nelengva suderinti laiką su įprastu darbu. Tačiau parodose, kurios vyksta Lietuvoje, apsilankau. Mano guru yra Aleksandras Šepkus. Jo darbai skleidžia kažkokią magiją, gal todėl, kad irgi nėra nupoliruoto paviršiaus, turi tarytum baltų genčių motyvų.

Galbūt yra minčių ateityje atsiduoti tik kūrybai?

Pagalvoju apie tai, viliuosi kada nors taip ir bus. Kai tokia veikla yra ne verslas, o pomėgis, tuomet nesi įspraustas į jokius rėmus, o rėmai skatina kūrybinę krizę. Dabar yra taip: jei pavargstu, galiu nieko nedaryti ir tiek. Nėra taip, kad kuriu papuošalus, nes reikia išlaikyti šeimą.

Kaip šeima reaguoja į tavo pomėgį?

Mano šeima yra auksinė. Vyras mane labai palaiko ir skatina, juk jis ir yra tas žmogus, kuris padovanojo man mano darbų portfolio – „Cosy Silver“ internetinį puslapį. Slapta sufotografavo darbus, sugalvojo logotipą ir visa kita. Mano maži berniukai yra mano kurtų papuošalų vertintojai, kai kažką padarau jie pažiūri, pasimatuoja ir pradeda įdomiai komentuoti, pavyzdžiui, vieną kartą vyresnėlis tarė „mama, tu padarei pasaulį“ ir iš tiesų papuošale pamačiau ir žemę, ir vandenyną. Tikrai labai dėkoju jiems už kantrybę, palaikymą, už mano vyro bemieges naktis, kai suguldę vaikus fotografuojame darbus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis