Renata Šakalytė-Jakovleva: apie Kėdainius galiu papasakoti daug

 (44)
Nevėžio slėnį Kėdainių rajone iš šio krašto kilęs Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas poetiškai yra apibūdinęs kaip vietovę, kuri, „matyt, pelnytai laikoma Lietuvos širdimi ir gražiausia jos vieta“. Su tuo visiškai sutinka Kėdainiuose užaugusi televizijos laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva.
Renata Šakalytė-Jakovleva, S.Baniulio nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kėdainiai – nuo XIV a. pabaigos savo istoriją skaičiuojantis miestas, visais laikais garsėjęs kultūrų įvairove, savitu architektūriniu stiliumi. Čia išlikęs vienas iš septynių senamiesčių Lietuvoje, kuriame – vingiuojančios senosios gatvelės, prekybos aikštė, XVI–XIX a. statyti unikalūs pastatai.

Kėdainiai iš paukščio skrydžio


A.Ufarto nuotr.

Kėdainių senamiestis

K.Pansevič nuotr.

„Kėdainiuose gyveno didinga Radvilų giminė, kitos garsios istorinės asmenybės, įvairių tautybių atstovai: žydai, lenkai, rusai, gudai, net škotų būta. Ir visi jie kažką Kėdainiams paliko. Šiame mieste stovi kone visų didžiųjų religijų maldos namai – mūrinė Šv. Jurgio ir medinė Šv. Juozapo katalikų bažnyčios, cerkvė, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčios.

Taip pat dvi didžiulės sinagogos Senojoje Rinkos aikštėje, kurios, deja, sovietiniais laikais buvo paverstos sandėliais. Ir, žinoma, vienas iš dviejų Lietuvoje esančių minaretų, – pasakoja Renata. – Kėdainių minaretas stovi parke. Legenda byloja, kad grafas Eduardas Totlebenas jį pastatęs savo meilužės turkės garbei ir auštant jos vėlė pasirodo minareto balkone.

Labai paslaptinga vieta. Kai ten apsilankau, mane iki šiol apima keistas jausmas, lyg būčiau persikėlusi šimtus metų į praeitį... Šalia teka Dotnuvėlės upė ir dėl to minaretas atrodo dar labiau atskirtas nuo pasaulio.“

Paminklas Jonušui Radvilai

K.Pansevič nuotr.

Renata priduria, kad Kėdainiai – labai jaukus ir žalias miestas. Per jį teka Nevėžis, o į šį įteka daug mažų upelių.

„Šalia vieno iš jų – Smilgos – aš ir gyvenau. Pavasarį jis taip patvindavo, kad kartą vanduo beveik buvo pasiekęs mūsų daugiabutį, – prisimena televizijos laidų vedėja. – Labai mėgau eiti pasivaikščioti palei Smilgą. Upelio pakrantės man buvo tikra ramybės oazė – dabar ten įkurtas nedidelis, bet labai gražus parkas su žibintais, suoleliais, medinėmis skulptūromis.“

Į Kėdainius aplankyti mamos, klasės auklėtojos ir mokyklos sugrįžtanti Renata sako, kad visada gera pasivaikščioti po senamiestį, Nevėžio pakrante, pailsėti miesto parke ir užsukti į jaukią kavinukę išgerti kavos.

Dėl nuo seno klestinčios daržininkystės, o ypač – agurkų auginimo, Kėdainiai dažnai šmaikščiai vadinami „agurkų sostine“. Pasak Renatos, šios daržovės – vienas iš tų produktų, be kurių Kėdainių kraštas neįsivaizduojamas.

„Kėdainiuose net vyksta tradicinė Agurkų šventė! Šias daržoves auginantys žmonės žino daugybę marinavimo, rauginimo ir kitokių agurkų konservavimo būdų bei receptų. Buvusi kolegė yra užkietėjusi agurkų marinavimo asė – jos dėka pirmąkart ragavau su garstyčiomis ir gelsvėmis marinuotų agurkų. Įspūdingo skonio yra medaus ir kalendrų sėklų marinatas“, – tikina ji.

Gardūs ir kėdainiškių virtinukai. Renata pasakoja, kad vienoje kavinėje, įsikūrusioje Kėdainių rajone, Sirutiškyje, galima paskanauti net 15 rūšių rankų darbo virtinukų, įdarytų įvairiausiais įdarais: varškės, kiaulienos, elnienos ir net šamo.

Žinomiausias šio krašto patiekalas, ko gero, yra Kėdainių blynai.

„Pirmąkart jų paragavau savo mokyklos valgykloje. Iki tol buvau valgiusi tik paprastų bulvinių blynų ir apie jokius Kėdainių blynus net nebuvau girdėjusi. Patiko! Todėl jau netrukus juos pradėjau kepti namie. Visgi dariau viską taip, kaip ir paprastiems bulviniams blynams, tik maltos kiaulienos į vidų dėdavau. Tačiau po kiek laiko iš vienos senutės sužinojau neva tikrąjį Kėdainių blynų receptą. Juo ir pasidalysiu su jumis“, – sako Renata.

Kėdainių blynai

Tarkiams reikės:

- bulvių;
- 1 svogūno;
- 1 kiaušinio;
- pusės šaukšto miltų;
- pusės šaukšto grietinės;
- druskos, šiek tiek pipirų ir šlakelio aliejaus.

Įdarui reikės:

- poros šimtų gramų maltos kiaulienos;
- poros šimtų gramų maltos jautienos;
- 1 svogūno;
- druskos, pipirų ir žiupsnelio mėgstamų prieskonių;
- kiaulienos taukų mėsai apkepti.

Bulves ir svogūnus sutarkuokite, į tarkius sudėkite visus likusius produktus (be riebalų) ir gerai išmaišykite. Jei yra daug skysčio, nusemkite.

Įdarą ruoškite taip: imkite dalį maltos kiaulienos ir dalį jautienos. Sumaišykite su druska, prieskoniais, smulkiai sukapotu svogūnu. Pusę mėsos pakepinkite keptuvėje su šaukštu kiaulienos taukų ir paskui sumaišykite su likusia žalia mėsa.

Į įkaitintą aliejų keptuvėje dėkite šaukštą tarkių, ant jų mėsos įdaro ir ant viršaus - dar vieną šaukštą tarkių. Gerai apkepkite iš abiejų pusių. Galima valgyti ir tik keptuvėje iškeptus blynus. Tačiau dar skaniau, jei juos kelioms minutėms pašausite į 180 °C temperatūros orkaitę arba krosnį.

Blynus galima valgyti su grietine, bet ypač skanu – su šviežių miško grybų padažu arba dažiniu iš varškės, krapų, grietinės, kelių šaukštų kefyro ir druskos.

Dar daugiau įdomios informacijos apie nuostabias Lietuvos vietoves, skanų, tam kraštui būdingą maistą, patiekalų receptus, nuoširdžių ir atvirų žymių žmonių pasakojimų apie savo gimtinę rasite knygoje „Kulinarinės kelionės“ www.virtuvesknyga.lt

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Dovilės Bilkštienės vieno paveikslo paroda daugeliui atėmė žadą

Dovilės paveikslas iššaukė ne tik karštus meno gerbėjų, bet ir socialinės erdvės tyrinėtojų, filosofų ginčus.

Buvusių profesionalių sportininkių posūkiai: sraigių verslas ir gimnastikos treniruotės moterims

Buvusios kolegės dėstytojos Natalija Pronckienė (65 m.) ir Saulina Jegelevičienė (60 m.) beveik visą gyvenimą praleido Vilniuje ir nė įsivaizduoti negalėjo, kad sulaukusios brandaus amžiaus apsigyvens vienkiemyje ir augins sraiges. Dabar jos tai vadina geriausiu savo sprendimu.

Po filmo „Šventasis“ premjeros – neįprasti vertinimai

Lietuvių kino akademijos apdovanojimuose geriausiu metų filmu pripažintas filmas „Šventasis“, apkeliavęs keliolika užsienio festivalių, rugsėjo 19 d. pristatytas ir Lietuvos žiūrovams.

Režisierė R. Rakauskaitė: dokumentinio kino variklis – žmonių istorijos

Režisierės Ramunės Rakauskaitės dėmesį traukia tie, kurie skiriasi iš minios.

Dėl filmo režisierius laidotuvių biure atliko "stažuotę": ką jis ten pamatė?

Į darbo ir migracijos temas filmo "Kalabrija” režisieriaus Pierre‘as-François Sauteras žvelgia laidotuvių, o tiksliau - repatriacijos kontekste. Jis ilgai ieškojo gyvų bei mirusių filmo herojų ir, galima sakyti, laidotuvių biure atliko tam tikrą stažuotę. Apie kamerų valdymą gulint greta karsto, žmogaus vienatvės klausimą ir romų dainas - netrumpoje filmo kūrimo istorijoje.

Vytautas Ališauskas: turiu savo versiją to, kas iš tiesų pavaizduota šiame kūrinyje

Henriko Natalevičiaus paveikslas „Iškyla į gamtą“ – neįkyrus, tačiau labai įdomus pašnekovas. Ne veltui jau daugiau nei dešimt metų jis užima pagrindinę vietą ant sienos diplomato, filosofo, istoriko Vytauto Ališausko namuose.

Kunigas Ričardas Doveika: taip, aš mylėjau moterį (9)

Andrius Mamontovas, Džordana Butkutė, Ričardas Doveika ir kiti atskleis, kaip tapti pačiais geriausiais ir kokia visuotinio pripažinimo kaina.

Neįtikėtinai atvira aktoriaus M. Repšio išpažintis: daug mąsčiau apie mirtį (15)

„Aš nemiegojau dešimt metų. Aš nieko nedariau, nes maniau, kad visiems taip yra. Juk mano darbe daug streso ir įtampos. Tada pradėjo į galvą lįsti blogos mintys,“ – atvirai prisipažįsta žinomas aktorius Marius Repšys.

Plastikos chirurgas Darius Radzevičius: žmona yra mano sąžinė (7)

Plastinės chirurgijos chirurgas m. dr. Darius Radzevičius (49 m.) įsitikinęs, kad geriausia grožio operacija yra ta, kurios nesimato.

Kodėl Vytautas Didysis pas žmoną skubėdavo lyg akis išdegęs? (64)

Lietuvos didžiojo kunigaikščio pirmoji žmona Ona suvaidino svarbų vaidmenį Vytauto gyvenimo istorijoje. Labiausiai pagarsėjo Lietuvos metraščiuose užfiksuotas pasakojimas, kaip jos pagalba Vytautas 1382 m. pabėgo iš Jogailos nelaisvės.