Renata Šakalytė-Jakovleva: apie Kėdainius galiu papasakoti daug

 (44)
Nevėžio slėnį Kėdainių rajone iš šio krašto kilęs Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas poetiškai yra apibūdinęs kaip vietovę, kuri, „matyt, pelnytai laikoma Lietuvos širdimi ir gražiausia jos vieta“. Su tuo visiškai sutinka Kėdainiuose užaugusi televizijos laidų vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva.
Renata Šakalytė-Jakovleva, S.Baniulio nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kėdainiai – nuo XIV a. pabaigos savo istoriją skaičiuojantis miestas, visais laikais garsėjęs kultūrų įvairove, savitu architektūriniu stiliumi. Čia išlikęs vienas iš septynių senamiesčių Lietuvoje, kuriame – vingiuojančios senosios gatvelės, prekybos aikštė, XVI–XIX a. statyti unikalūs pastatai.

Kėdainiai iš paukščio skrydžio


A.Ufarto nuotr.

Kėdainių senamiestis

K.Pansevič nuotr.

„Kėdainiuose gyveno didinga Radvilų giminė, kitos garsios istorinės asmenybės, įvairių tautybių atstovai: žydai, lenkai, rusai, gudai, net škotų būta. Ir visi jie kažką Kėdainiams paliko. Šiame mieste stovi kone visų didžiųjų religijų maldos namai – mūrinė Šv. Jurgio ir medinė Šv. Juozapo katalikų bažnyčios, cerkvė, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčios.

Taip pat dvi didžiulės sinagogos Senojoje Rinkos aikštėje, kurios, deja, sovietiniais laikais buvo paverstos sandėliais. Ir, žinoma, vienas iš dviejų Lietuvoje esančių minaretų, – pasakoja Renata. – Kėdainių minaretas stovi parke. Legenda byloja, kad grafas Eduardas Totlebenas jį pastatęs savo meilužės turkės garbei ir auštant jos vėlė pasirodo minareto balkone.

Labai paslaptinga vieta. Kai ten apsilankau, mane iki šiol apima keistas jausmas, lyg būčiau persikėlusi šimtus metų į praeitį... Šalia teka Dotnuvėlės upė ir dėl to minaretas atrodo dar labiau atskirtas nuo pasaulio.“

Paminklas Jonušui Radvilai

K.Pansevič nuotr.

Renata priduria, kad Kėdainiai – labai jaukus ir žalias miestas. Per jį teka Nevėžis, o į šį įteka daug mažų upelių.

„Šalia vieno iš jų – Smilgos – aš ir gyvenau. Pavasarį jis taip patvindavo, kad kartą vanduo beveik buvo pasiekęs mūsų daugiabutį, – prisimena televizijos laidų vedėja. – Labai mėgau eiti pasivaikščioti palei Smilgą. Upelio pakrantės man buvo tikra ramybės oazė – dabar ten įkurtas nedidelis, bet labai gražus parkas su žibintais, suoleliais, medinėmis skulptūromis.“

Į Kėdainius aplankyti mamos, klasės auklėtojos ir mokyklos sugrįžtanti Renata sako, kad visada gera pasivaikščioti po senamiestį, Nevėžio pakrante, pailsėti miesto parke ir užsukti į jaukią kavinukę išgerti kavos.

Dėl nuo seno klestinčios daržininkystės, o ypač – agurkų auginimo, Kėdainiai dažnai šmaikščiai vadinami „agurkų sostine“. Pasak Renatos, šios daržovės – vienas iš tų produktų, be kurių Kėdainių kraštas neįsivaizduojamas.

„Kėdainiuose net vyksta tradicinė Agurkų šventė! Šias daržoves auginantys žmonės žino daugybę marinavimo, rauginimo ir kitokių agurkų konservavimo būdų bei receptų. Buvusi kolegė yra užkietėjusi agurkų marinavimo asė – jos dėka pirmąkart ragavau su garstyčiomis ir gelsvėmis marinuotų agurkų. Įspūdingo skonio yra medaus ir kalendrų sėklų marinatas“, – tikina ji.

Gardūs ir kėdainiškių virtinukai. Renata pasakoja, kad vienoje kavinėje, įsikūrusioje Kėdainių rajone, Sirutiškyje, galima paskanauti net 15 rūšių rankų darbo virtinukų, įdarytų įvairiausiais įdarais: varškės, kiaulienos, elnienos ir net šamo.

Žinomiausias šio krašto patiekalas, ko gero, yra Kėdainių blynai.

„Pirmąkart jų paragavau savo mokyklos valgykloje. Iki tol buvau valgiusi tik paprastų bulvinių blynų ir apie jokius Kėdainių blynus net nebuvau girdėjusi. Patiko! Todėl jau netrukus juos pradėjau kepti namie. Visgi dariau viską taip, kaip ir paprastiems bulviniams blynams, tik maltos kiaulienos į vidų dėdavau. Tačiau po kiek laiko iš vienos senutės sužinojau neva tikrąjį Kėdainių blynų receptą. Juo ir pasidalysiu su jumis“, – sako Renata.

Kėdainių blynai

Tarkiams reikės:

- bulvių;
- 1 svogūno;
- 1 kiaušinio;
- pusės šaukšto miltų;
- pusės šaukšto grietinės;
- druskos, šiek tiek pipirų ir šlakelio aliejaus.

Įdarui reikės:

- poros šimtų gramų maltos kiaulienos;
- poros šimtų gramų maltos jautienos;
- 1 svogūno;
- druskos, pipirų ir žiupsnelio mėgstamų prieskonių;
- kiaulienos taukų mėsai apkepti.

Bulves ir svogūnus sutarkuokite, į tarkius sudėkite visus likusius produktus (be riebalų) ir gerai išmaišykite. Jei yra daug skysčio, nusemkite.

Įdarą ruoškite taip: imkite dalį maltos kiaulienos ir dalį jautienos. Sumaišykite su druska, prieskoniais, smulkiai sukapotu svogūnu. Pusę mėsos pakepinkite keptuvėje su šaukštu kiaulienos taukų ir paskui sumaišykite su likusia žalia mėsa.

Į įkaitintą aliejų keptuvėje dėkite šaukštą tarkių, ant jų mėsos įdaro ir ant viršaus - dar vieną šaukštą tarkių. Gerai apkepkite iš abiejų pusių. Galima valgyti ir tik keptuvėje iškeptus blynus. Tačiau dar skaniau, jei juos kelioms minutėms pašausite į 180 °C temperatūros orkaitę arba krosnį.

Blynus galima valgyti su grietine, bet ypač skanu – su šviežių miško grybų padažu arba dažiniu iš varškės, krapų, grietinės, kelių šaukštų kefyro ir druskos.

Dar daugiau įdomios informacijos apie nuostabias Lietuvos vietoves, skanų, tam kraštui būdingą maistą, patiekalų receptus, nuoširdžių ir atvirų žymių žmonių pasakojimų apie savo gimtinę rasite knygoje „Kulinarinės kelionės“ www.virtuvesknyga.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Aktorė Jūratė Onaitytė: scenoje negali nepamilti partnerio + VIDEO

O taip reta teatre moterų aktorių, kurios jaustųsi laimingos savo karjera.

Lina Anušauskienė apie santuoką: dvi stiprios asmenybės vienuose namuose negalėtų gyventi

Seimo nario Arvydo Anušausko ir kone 27 metais jaunesnės jo žmonos Linos meilės istorija visuomenėje sukėlė daug prieštaringų reakcijų.

Aktorė ir režisierė Ieva Jackevičiūtė: ir aš likau visai viena su savo vaikais

Ieva Jackevičiūtė prieš šešerius metus buvo visur: vedė TV laidas, dalyvavo šokio projektuose, vaidino ir šoko didžiosiose Lietuvos teatro scenose, užsiėmė edukologine veikla. Šiandien, augindama 5,5 m. dukrą ir 2,5 m. sūnų, Ieva dalinasi savo motinystės patirtimi ir išgyvenimais, padėjusiais atrasti balansą tarp profesinės savirealizacijos ir namų gerovės.

Aktorė Eglė Gabrėnaitė: apie ilgesį ir didelę didelę boružę (1)

Vilniaus mažasis teatras švenčia – Lietuvos šimtmečio išvakarėse aktorė Eglė Gabrėnaitė apdovanojama Nacionaline kultūros ir meno premija.

Detektyvu virtusi meilės drama atskleidžia kitą mūsų istorijos pusę

Literatūroje išaukštinta Barboros Radvilaitės ir didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilė nepalieka lietuvių sąmonėje vietos jokiai kitai Renesanso laikų meilės istorijai. Bet gyvenimas vyko ne vien karalių ir didikų rūmuose.

Jurgita Jurkutė-Širvaitė: pertraukos gyvenime labai reikalingos ir naudingos (3)

Viena ryškiausių ir mylimiausių televizijos laidų vedėjų Jurgita Jurkutė-Širvaitė kurį laiką buvo pasitraukusi iš viešumos. Dukrelę auginanti moteris sako, kad tai buvo trumpas jos profesinis atsikvėpimas, po kurio ji vėl žengia į eterį.

Karininkė Lina Jieznienė: linkėčiau kariuomenėje patarnauti visiems trims savo vaikams

Lietuvos kariuomenės kapitonė Lina Jieznienė (31 m.) viena iš nedaugelio moterų mūsų šalyje išdrįso vadovauti karių būriui ir netgi kuopai. Dar nuostabiau yra tai, kad pelnyti karių pagarbą jai pavyksta nekeliant balso ir neprarandant šypsenos.

Karolis Vyšniauskas: siekiame padėti žmonėms lengviau išgyventi šiandieniame pasaulyje

Tinklalaidės NYLA autorius ir vedėjas Karolis Vyšniauskas (28 m.) 2017 metų rudenį kartu su šiuolaikinių medijų agentūros „Nanook“ žurnalistų komanda pradėjo rengti pokalbius, kurių galima klausytis internetu arba mobiliuoju telefonu. Apie šį naują projektą kalbasi žurnalistė Virginija Majorovienė.

A. Kumža: mano knyga – apie žmones, kurie kankinosi, buvo beveik dugne, bet šiandien vėl džiaugiasi gyvenimu

Ambasadorius Algirdas Kumža teigia, kad Vakarų pasaulio žmonės be reikalo ignoruoja senąją Rytų išmintį.

Vaikus globojanti Kristina: žinojau nuo pat vaikystės, ką reiškia būti vienišam ir paliktam (2)

Dar visai neseniai Kristina Svitojienė (38 m.) su vyru buvo palaidoję viltį susilaukti antro vaiko, nes gydytojai moteriai diagnozavo ankstyvąją menopauzę. Dabar šeima čiūčiuoja 1,4 metų biologinę dukrą ir globojamą kūdikį. Gali būti, kad pastarųjų bus ne vienas, mat Kristina dirba socialine globėja.