Šių dienų skaitomiausi:
- Juvelyrė E. Tamošiūnaitė: sovietmečiu buvęs populiarus raudonasis auksas nebemadingas
- Rudens ir žiemos mada išraiškingesnių formų moterims
- Insultas: jo pavojaus ignoruoti negali net ir turintieji žemą spaudimą
- Kaip grožį puoselėja legendinė Monica Bellucci (FOTO)
- Naminiai guminukai
Sovietų Sąjungoje vadų žmonos tarsi neegzistavo: Stalino žmonos dažnas būtų nepažinęs, o jai nusižudžius niekas nedrįso jos nė minėti, Leonido Brežnevo žmoną žinojo tik pagal vardą ir tėvavardį, kitų sutuoktines liaudis pamatė tik per laidotuves. Vienintelė išimtis – Raisa Gorbačiova. Elegantiška ir išsilavinusi sutuoktinė nevengė viešumos ir visur lydėjo savo sutuoktinį Michailą Gorbačiovą. Deja, sovietinė liaudis jos nekentė, nuolat skleidė paskalas, o Vakaruose buvo mylima – 1987 metais net pelnė britų žurnalo „Woman's Own“ Metų moters titulą.
Raisa Maksimovna Titarenko gimė ukrainiečio inžinieriaus ir Sibiro valstietės šeimoje 1932 metais. Nors šeima nuolat kraustėsi vis į kitą miestą ir teko šešis kartus pakeisti mokyklą, stropi mergaitė ją baigė su pagyrimu ir be stojamųjų egzaminų buvo priimta į Maskvos valstybinį universitetą. Filosofijos studentė gyveno tipišką studijuojančių jaunuolių gyvenimą: tramvajumi važinėdavo be bilieto, bendrabučio kambaryje gyveno penkiese ir dalijosi drabužiais su draugėmis.
Studentų šokiuose Raisa sutiko savo būsimą vyrą Michailą Gorbačiovą. Drovus, studijuojantis teisę vaikinas merginai iš pradžių įspūdžio nepadarė – buvo ne itin išvaizdus, nors ir mandagus, o ji ką tik išsiskyrusi su savo simpatija. Tačiau atkaklus ir nuoširdus Michailo dėmesys davė rezultatų – netruku jis ir Raisa buvo žmona ir vyras.
1953 metų rugsėjo 25 d. įvyko vestuvės, bet gyventi kartu pradėjo tik po kelių savaičių, kai gavo kambarį studentų bendrabutyje. Michailas Gorbačiovas savo knygoje „Likti vienam“ atskleidžia, kad pirmą kartą jiedu pasimylėjo praėjus porai savaičių nuo vestuvių – anksčiau nebuvo kur. Tada pasitaikė vakaras, kai Raisos kambario draugės buvo išvykusios kasti bulvių.
Abortas ir sėkminga karjera
Netrukus po vestuvių Raisa pastojo. Nors abu sutuoktiniai norėjo vaikų, gydytojai jaunai moteriai gimdyti uždraudė dėl sveikatos būklės. Prieš metus Raisa buvo persirgusi sunkia reumatizmo forma, o jos gydymas gerokai nusilpnino širdį. Gydytojai grasino, kad moteris mirs, jei nuspręs gimdyti. Michailas savo knygoje prisimena, kad jo žmona prieš ir po aborto ištisas dienas verkdavusi, tačiau pora šį išbandymą išlaikė kartu. Po kelerių metų Raisos sveikata pagerėjo ir jiems gimė dukra Irina.
Po universiteto baigimo šeima keliavo ten, kur paskyrimą gaudavo Michailas. Tačiau Raisa taip pat nesėdėjo rankų sudėjusi – ji pradėjo skaityti paskaitas bendrijoje „Žinios“, dėstytojavo ir rašė disertaciją, kurią sėkmingai apsigynė. 1978 metais, vyrui tapus SSRS CK nariu, šeima grįžo į Maskvą. Čia Raisa ėmė dėstyti marksizmą-leninizmą Maskvos valstybiniame universitete.
Mėgstamą darbą moteris paliko sutuoktiniui tapus generaliniu sekretoriumi. Ji visada palaikė savo vyrą ir rūpinosi pirmiausia jo karjera. Kitaip nei buvusių Sovietų Sąjungos vadų žmonos ji nevengė viešumos ir visur lydėdavo Michailą. Šis savo žmona besąlygiškai pasitikėjo ir dažnai kreipdavosi patarimo. Tačiau Raisa buvo ne tik „pirmąja ponia“, bet ir ėmėsi aktyvios visuomeninės veiklos: rūpinosi vaikais, sergančiais kraujo vėžiu, išgyvenusiais Černobilio atominės elektrinės katastrofą, jos dėka duris atvėrė dešimtys muziejų, ji kuravo cerkvių atstatymus.
Sovietinę stiliaus ikoną palaužė vėžys
Elegantiška ir veikli Raisa nepatiko ne tik artimai Michailo politinei aplinkai, bet ir rusų liaudžiai. Ji buvo nuolat pasitempusi, kalbėjo pabrėžtinai taisyklingai ir nuolat buvo šalia Michailo. Kaip prezidentų žmonos „supuvusiuose Vakaruose“. Ji net buvo kaltinama dėl antialkoholinės kampanijos. Sklido kalbos, kad Raisa ją sugalvojo, o „vyras po padu“ bijojo jai prieštarauti. Jos nemėgo ir dėl išvaizdos – moteris vilkėjo elegantiškus kostiumėlius, puošėsi juvelyriniais dirbiniais ir nė iš tolo nepriminė pilkos sovietinės darbininkės.
Gražiai rengtis Raisa mėgo nuo jaunystės. Michailas Gorbačiovas savo knygoje prisimena, kad nė karto žmonos ryte nėra matęs susitaršiusios ar nenusipraususios, tačiau lūpas pradėjo dažyti tik įkopusi į ketvirtą dešimtį. Raisos stiliaus ir elegancijos pojūtis neliko nepastebėtas ir liaudyje. Sklido legendos, kad jai drabužius kurdavo pats Yvesas Saintas Laurentas, kuris atskrisdavo į Maskvą vos jai pareikalavus, o prieš vizitą į Angliją ji neva prisipirko brangenybių už daugiau nei pusę milijono tuometinių rublių.
Raisos gerų darbų ir filantropinę veiklą rusų tauta taip niekada tinkamai ir neįvertino. Net ir po mirties, kuri užklupo staiga. Raisa visada buvo gana silpnos sveikatos, o nuo nervinės įtampos griūnant Sovietų Sąjungai ją buvo ištikęs net nedidelis insultas. 1999 metais ji vieną dieną pasijuto itin blogai. Vizitas pas gydytoją taip pat nežadėjo nieko gero – moteriai buvo nustatyta ūmi leukemijos forma. Moters gyvybė užgeso per kelis mėnesius. Visą tą laiką iki paskutinio atodūsio šalia buvo Michailas.
Sužinokite portalo naujienas pirmieji ir skaitykite žurnalą "Moteris"! Trims portalo skaitytojams, užpildžiusiems anketą, dovanosime 3 mėn. žurnalo "Moteris" prenumeratą.
Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!
