R. Dominaitytė – apie pokyčius: reikia nebijoti savęs ir daryti tai, kas patinka

 (10)
Lietuvos kino ir teatro aktorė, režisierė, „Knygos teatro“ vadovė, TV laidų ir renginių vedėja Redita Dominaitytė (44 m.) atvirai kalba apie jaunatviškumo puoselėjimą, ilgalaikės santuokos paslaptis, šeimą, šių dienų teatrą ir studijas vėlesniame amžiuje.
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jūs esate aktorė, režisierė, vadovė, renginių organizatorė, fotomenininkė – kaip spėjate suderinti visas šias profesijas savo gyvenime?

Skirtingais gyvenimo etapais pirmame plane dominuodavo viena iš paminėtų profesijų. Viskas mano gyvenime vyksta organiškai ir be ypatingų frustracijų. Pakitus dėmesio objektui atsirasdavo poreikis į jį gilintis, na o paskui jau viskas savaime vystydavosi. Tiesiog ateina laikas, kai suvoki, kiek daug esi užgyvenęs – asmenybių, patirties, žinių, belieka tuo pasinaudoti ir sudėlioti viską į lentynėles.

Kuo šiuo metu užsiimate – galbūt organizuojate kokį nors renginį ar ruošiatės vaidmeniui naujame spektaklyje?

Šiuo metu režisuoju vaikišką spektaklį pagal K. Kasparavičiaus literatūrą „Trumpos istorijos apie..“ Tai nauja veikla man ir mano teatrui – nesame statę spaktaklio vaikams. Spektaklis ypatingas dar ir tuo, kad skirtas vaikams su regos negalia. Tai – nauja patirtis, skatinanti suvokti pasaulį kitaip, bandyti pažinti remiantis visais pojūčiais.

Ką tik įvyko mano organizuota kūrybinė stovykla – Vaidybiniai pagrindai (ne)profesionalams. Tenka priimti, ką siūlo gyvenimas. Visada vengiau pedagoginio darbo ir vaikiško formato, todėl gavau su kaupu, kad išmokčiau šią pamoką.

R. Dominaitytė – apie pokyčius: reikia nebijoti savęs ir daryti tai, kas patinka
© Asmeninio albumo nuotr.

Esate labai stilinga ir jaunatviška moteris. Ar galėtumėte pasidalinti savo jaunatviškumo pavyzdžiais su mūsų skaitytojais? Kas padeda jį išlaikyti?

Pirmiausia yra labai svarbu surasti savo stilių. Kadangi jo paieškos trunka ne vieną dieną, svarbu atrasti save. Jei surandi savo stilių, mados nebetenka įtakos. Laikui bėgant pastebėjau, kad iš esmės yra labai svarbi daiktų kokybė, spalvinės gamos. Štai mane visuomet lydi ryškios spalvos, aš jų nevengiu, tai yra mano išskirtinumas ir tam tikras jaunatviškumo požymis. Man negalioja spalvų tabu. Reikia nebijoti savęs ir daryti tai, kas tau patinka. Taip pat nereikėtų pamiršti kūno kultūros ir mitybos įpročių.

Grožis – aktuali tema kiekvienai moteriai. Kaip manote, kas moterį daro gražia?

Išmintis. Dvasingas, besidomintis žmogus visą laiką bus gražus ir įdomus. Aš manau, kad žmogus visada turi būti pažinime. Kai žmogus nustoja domėtis, jis pradeda regresuoti.

Šiais laikais turime mažai pavyzdžių, susijusių su ilgalaike santuoka ir porų santykiais. Jūs su savo vyru fotografu Deiviu Luku esate kartu jau 15 metų, sukūrėte gražią šeimą. Kaip galvojate, kokia yra ilgalaikės santuokos paslaptis?

Neiti į santuokos rūmus (juokiasi). Mes nesame susituokę. Nemanau, kad dokumentai gali žmones sutvirtinti. Čia vėlgi paminėsiu išmintį. Kadangi moteris atlieka didesnį vaidmenį namų židinio kūrime negu vyras, ji turi elgtis išmintingai: turi būti kantri, kai ko ne girdėti, o į kai ką labai įsiklausyti. Tam tikrais atvejais svarbu pasitelkti diplomatiją, budrumą ar susitaikymą. Mes nesame labai toli nukeliavę: vyrai atsakingi už maisto atnešimą, gyvūno nukovimą, fizinius darbus, o moteris atsakinga už namų židinio puoselėjimą.

R. Dominaitytė – apie pokyčius: reikia nebijoti savęs ir daryti tai, kas patinka
© Asmeninio albumo nuotr.

Auginate du į paauglystę augančius vaikus – 11 metų Ugnių ir 13-os Upę. Su kokiais sunkumais tenka susidurti auginant vaikus?

Asmenybių klausimas. Čia prasideda ribų matavimas, kiekvienas pradeda brėžti savo teritoriją, pažindintis su savo galimybėmis. Ateina laikas, kuomet su savo vaiku privalai kalbėti kaip su lygiaverčiu partneriu. Jie protestuoja, išsako savo nuomonę, kitaip sakant, gina savo teritoriją. Tačiau visa tai yra natūralu.

Kaip leidžiate savo šeimos laisvalaikį? Ar vaikštote į teatrą?

Laisvalaikiu su vaikais lankomės dailės muziejuose, įvairiuose kultūros renginiuose, parodose. Vasarą atsiranda daugiau laiko pažintinėms kelionėms po miestą ir apylinkes. Dominuojanti lauko veikla – pasivažinėjimas dviračiais, badmintonas. Teatras – neatsiejama laisvalaikio dalis.

Ką galėtumėte patarti kitoms šeimoms, norinčioms išlaikyti šeimyniškumą ir bendrystę, tėvų ir vaikų visavertį bendravimą?

Čia svarbus savęs realizavimo momentas. Suradus sferą, kurioje realizuoji save, atsiranda pozityvas, gera energija, kurie pereina į kitas reikalingas sferas, susijusias su šeimos santykiais. Reikia mokėti ir turėti ką papasakoti savo vaikams, užimti juos ir pasidalinti idėjomis su šeima.

Studijos vėlesniame amžiuje. Kas paskatino Jus sugrįžti studijuoti?

Prieš penkerius metus, susikūrus teatrui, atsirado naujų žinių poreikis. Buvo svarbu suprasti, kokioje pozicijoje yra teatras, šių dienų žiūrovų poreikiai, kokios pasiūlos galimybės. Veiksmas skatina atoveiksmį.

Iš pradžių, pradėjus vėl studijuoti, buvo šiek tiek keista. Bet manau, kad yra svarbu gyventi čia ir dabar. Todėl lygiai taip pat svarbu atsirasti naujoje erdvėje, prikrauti savo kraitelį naujom žiniom, priversti dirbti savo smegenis. Netgi skirtingi mokymosi laikotarpiai čia neturi reikšmės. Pažinimo džiaugsmas, noras tobulėti nusveria visas problemas.

R. Dominaitytė – apie pokyčius: reikia nebijoti savęs ir daryti tai, kas patinka
© Asmeninio albumo nuotr.

Ką vertingo teatras gali duoti žmogui?

Kiekvienam žmogui skirtingai. Kalbant iš mano pusės, iš „Knygos teatro“ pozicijos, mes inscenizuojam Lietuvos miesto kultūros literatūrą. Supažindiname su lietuvių miesto literatūra, parodome, kad ji yra daugiasluoksnė, primename užmirštus lietuvių literatūros autorius. Teatras –

tai vienas iš kultūros šaltinių. Neįsivaizduoju šiuolaikinio, protingo, išsilavinusio žmogaus, nesilankančio teatre.

Ar iš teatro galima pragyventi šiandieninėje Lietuvoje?

Yra teatrų, kurie turi savo auditoriją, yra sukūrę ne vieną darbo su žymiai didesniais, nei rinkos siūlomais honorarais, atstovauja Lietuvą tarptautiniuose festivaliose ir yra puikūs pavyzdžiai šiuo klausimu. Jeigu dirbi daug ir nuoširdžiai, turi savo viziją, semiesi patirties, nuolat specializuojiesi savo srityje, natūralu, kad išliksi.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Aktorė Jūratė Onaitytė: scenoje negali nepamilti partnerio + VIDEO

O taip reta teatre moterų aktorių, kurios jaustųsi laimingos savo karjera.

Lina Anušauskienė apie santuoką: dvi stiprios asmenybės vienuose namuose negalėtų gyventi

Seimo nario Arvydo Anušausko ir kone 27 metais jaunesnės jo žmonos Linos meilės istorija visuomenėje sukėlė daug prieštaringų reakcijų.

Aktorė ir režisierė Ieva Jackevičiūtė: ir aš likau visai viena su savo vaikais

Ieva Jackevičiūtė prieš šešerius metus buvo visur: vedė TV laidas, dalyvavo šokio projektuose, vaidino ir šoko didžiosiose Lietuvos teatro scenose, užsiėmė edukologine veikla. Šiandien, augindama 5,5 m. dukrą ir 2,5 m. sūnų, Ieva dalinasi savo motinystės patirtimi ir išgyvenimais, padėjusiais atrasti balansą tarp profesinės savirealizacijos ir namų gerovės.

Aktorė Eglė Gabrėnaitė: apie ilgesį ir didelę didelę boružę (1)

Vilniaus mažasis teatras švenčia – Lietuvos šimtmečio išvakarėse aktorė Eglė Gabrėnaitė apdovanojama Nacionaline kultūros ir meno premija.

Detektyvu virtusi meilės drama atskleidžia kitą mūsų istorijos pusę

Literatūroje išaukštinta Barboros Radvilaitės ir didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilė nepalieka lietuvių sąmonėje vietos jokiai kitai Renesanso laikų meilės istorijai. Bet gyvenimas vyko ne vien karalių ir didikų rūmuose.

Jurgita Jurkutė-Širvaitė: pertraukos gyvenime labai reikalingos ir naudingos (3)

Viena ryškiausių ir mylimiausių televizijos laidų vedėjų Jurgita Jurkutė-Širvaitė kurį laiką buvo pasitraukusi iš viešumos. Dukrelę auginanti moteris sako, kad tai buvo trumpas jos profesinis atsikvėpimas, po kurio ji vėl žengia į eterį.

Karininkė Lina Jieznienė: linkėčiau kariuomenėje patarnauti visiems trims savo vaikams

Lietuvos kariuomenės kapitonė Lina Jieznienė (31 m.) viena iš nedaugelio moterų mūsų šalyje išdrįso vadovauti karių būriui ir netgi kuopai. Dar nuostabiau yra tai, kad pelnyti karių pagarbą jai pavyksta nekeliant balso ir neprarandant šypsenos.

Karolis Vyšniauskas: siekiame padėti žmonėms lengviau išgyventi šiandieniame pasaulyje

Tinklalaidės NYLA autorius ir vedėjas Karolis Vyšniauskas (28 m.) 2017 metų rudenį kartu su šiuolaikinių medijų agentūros „Nanook“ žurnalistų komanda pradėjo rengti pokalbius, kurių galima klausytis internetu arba mobiliuoju telefonu. Apie šį naują projektą kalbasi žurnalistė Virginija Majorovienė.

A. Kumža: mano knyga – apie žmones, kurie kankinosi, buvo beveik dugne, bet šiandien vėl džiaugiasi gyvenimu

Ambasadorius Algirdas Kumža teigia, kad Vakarų pasaulio žmonės be reikalo ignoruoja senąją Rytų išmintį.

Vaikus globojanti Kristina: žinojau nuo pat vaikystės, ką reiškia būti vienišam ir paliktam (2)

Dar visai neseniai Kristina Svitojienė (38 m.) su vyru buvo palaidoję viltį susilaukti antro vaiko, nes gydytojai moteriai diagnozavo ankstyvąją menopauzę. Dabar šeima čiūčiuoja 1,4 metų biologinę dukrą ir globojamą kūdikį. Gali būti, kad pastarųjų bus ne vienas, mat Kristina dirba socialine globėja.