Profesoriaus Kęstučio Vitkaus namuose – labai skaudi nelaimė

 (2)
Šį rytą Anapilin iškeliavo profesoriaus Kęstučio Vitkaus žmona drabužių dizainerė Daiva Vitkienė. Ji buvo aktyvi gausių šeimų globėja.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Šeštadienio rytą eidama 66-uosius metus mirė garsi drabužių ir interjero dizainerė, visuomenininkė Daiva Vitkienė-Reimerytė.


„Šiandien netekome mylimos ir mylinčios žmonos, mamos, močiutės Daivos Vitkienės-Reimerytės. Prieš septynerius metus jai buvo diagnozuotas vėžys, kuris, nepaisant gydymo, pastaruosius metus itin smarkiai progresavo. Dėkojame Santaros klinikų gydytojams, personalui, kurie kelerius metus dėjo maksimalias pastangas, kad galėtume kuo ilgiau džiaugtis Daivos buvimu kartu su mumis. Tai - skaudus smūgis, mes nepaprastai pasigesime mūsų Daivutės, mūsų mintys ir maldos visuomet bus su ja“, - rašoma Vitkų šeimos pranešime.

D. Vitkienė-Reimerytė buvo viena iš ryškiausių savo kartos drabužių dizainerių. Daugelį metų ji dirbo Lietuvos televizijoje, kūrė drabužių dizainą ir dekoracijas įvairiems filmams, serialams.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, D. Vitkienė-Reimerytė kūrė didžiausią tuometį aukštosios mados festivalį „In Vogue Vilnius“, kurie rengti nuo 1991 iki 1999 metų. Šie festivaliai ne tik supažindino lietuvius su pasaulinėmis mados tendencijomis, Prancūzijos ir kitų šalių mados namų darbais, bet ir padėjo skleistis jauniems lietuviškiems drabužių kūrėjams.

Šalies mados mėgėjus D. Vitkienė-Reimerytė džiugino išskirtiniais drabužių kolekcijų pristatymais ir parodomis. Ji pirmoji surengė pristatymą bendradarbiaudama su dirigentu Gintaru Rinkevičiumi. D. Vitkienė-Reimerytė Vilniuje taip pat įkūrė privačius autorinio drabužių dizaino mados namus „Salonas 7“.

Lietuvos bajoriškų Reimerių ir Kenstartų šeimų palikuonė D. Vitkienė-Reimerytė buvo ištikima klasikinio interjero stiliaus gerbėja. Ji sukūrė interjero dizainą savo vyro, mikrochirurgo Kęstučio Vitkaus privačiai klinikai, kūrė privačius interjerus garsiems žmonėms, atkūrė dvarelį gimtuosiuose Molėtuose, pastatė šeimos koplyčią.

D. Vitkienė-Reimerytė žinoma ne tik dėl savo profesinių pasiekimų, bet ir aktyvios visuomeninės, labdaringos veiklos, ypač - paramos daugiavaikėms šeimoms.


Daiva Vitkienė (dešinėje) ilgus metus buvo gausių šeimų glogėja

„Šeima – viso gyvenimo pamatas, o moteris vyrui – kaip prieplauka, kaip ramus uostas. Ji neturi įnešti neurotiško jaudulio, įtampos. Jei moteris agresyvi, vyras pavargsta kovoti. Ji turi būti šilta, žodžiu, mamukas. Mano žmona tokia ir yra. Todėl ir esame drauge…“ - žurnalui „Moteris“ yra sakęs profesorius K. Vitkus.


Pora drauge buvo per 40 metų. Sulaukė dukters Vitos ir sūnaus Jono. Prieš 11 metų Vitkų šeima neteko 28-erių sulaukusio sūnaus – jam sustojo širdis.

Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius dėl Daivos Vitkienės netekties.

***

D. Vitkienė-Reimerytė bus pašarvota Šv. Kryžiaus bažnyčioje (S. Daukanto g. 1, Vilnius) nuo sekmadienio, balandžio 8-osios, 15 valandos. Šventos mišios bus aukojamos tą pačią dieną, 19 valandą. Vėliau laidotuvės vyks šeimos rate. Artimieji prašo, kad atvykstantieji atsisveikinti su dizainere vietoje gėlių pasirinktų atnešti auką, kuri bus skirta D. Vitkienės-Reimerytės remiamoms daugiavaikėms šeimoms.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Primabalerina Haruka Ohno: Lietuvoje pasijutau reikalinga

„Nesu apdovanota išskirtiniu talentu, viskas, ką pasiekiau, – sunkaus darbo rezultatas“, – su japonams įprastu kuklumu sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Haruka Ohno (27 m.). Klausydamasi nejučiomis imi gėrėtis šios moters iki svajonės išsipildymo atvedusia tvirto charakterio ir trapaus grakštaus kūno derme.

Ką karališkosios šeimos nariai vilkėjo į princo Louiso krikštynas?

Karališkoji šeima susirinko švęsti savo naujausio nario – mažojo princo Louiso.

Saulius Urbonavičius-Samas: Panevėžys turi kažką tokio, ko žodžiais nenusakysi (3)

Prie Nevėžio ir Skaistakalnio parke jaunas dienas leidęs TV laidų prodiuseris, grupės „Bix“ siela Saulius Urbonavičius-Samas prisipažįsta, kad jo gimtasis Panevėžys – neatpažįstamai pasikeitęs. Atsikračius sovietinio palikimo šiandien jame daugiau spalvų, tvarkos ir grožio, bet miesto ateitis priklauso nuo daug didesnių dalykų.

10 keistų taisyklių, kurių turi laikytis Meghan Markle (4)

Kai priklausai britų monarchijai, neabejotinai tenka laikytis tam tikrų taisyklių. Kai kurios jų yra griežtos, kai kurios – neįprastos, o kitos – tiesiog neįtikėtinos.

Indrė Trakimaitė: tėčio situacija man parodė, kad negalima atidėlioti gyvenimo

Visi žino, kad ekologiškiausia yra keliauti po savo šalį. Vietinio turizmo entuziastė ir aktyvi skatintoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė (40 m.) nemažai prisidėjo prie to, kad kasmet vis daugiau lietuvių savo šalį atranda iš naujo. Beje, atradimų netrūksta ir pačiai Indrei.

Kodėl po Mindaugo daugiau karalių nebebuvo?

Lietuvos karalystė egzistavo tik 10 metų: nuo Mindaugo vainikavimo 1253 m. liepą iki jo nužudymo 1263 metais. Vėliau žinomi dar du mėginimai sukurti Lietuvos karalystę.

Karalius Mindaugas: iš pradžių pamirštas, vėliau – nevertintas

1413 metais ginčo dėl Žemaitijos tarp Vytauto ir Jogailos bei Vokiečių ordino įkarštyje lietuvių oponentai priminė vieną epizodą iš tolimos Lietuvos praeities. Ordino atstovai tarpininko teismui pateikė „lietuvių karaliaus“ Mindaugo (~1200–1263 m.) dokumentus, pagal kuriuos šis perleidęs Ordinui Žemaitijos žemes ir kitas teritorijas. Lietuvos valdovų atsakymas buvo netikėtas, esą nėra žinoma, ar toks karalius apskritai kada nors gyveno.

Jonas Mekas: man nerūpi, kad ir Vakaruose būčiau pripažintas

Jonas Mekas (95 m.) mažiausiai nori kalbėti apie praeitį. „Mano požiūris į gyvenimą – kaip kameros objektyvo. Noriu fiksuoti tik tai, kas vyksta dabar prieš mano akis. Man įdomu tik dabartis“, – sako pasaulyje bene geriausiai žinomas Lietuvos menininkas, kai susitinkame Londono knygų mugėje. Sulig šiais žodžiais jis išsitraukia iš kišenės kamerą ir pradeda mus filmuoti.

Kaune įvyko iškilmingas Dainų šventės atidarymas (FOTO)

Paskutinę birželio dieną į Kauną susirinkę Lietuvos meno kolektyvai iš Lietuvos ir kitų šalių paliudijo, kad Dainų švenčių gyvybė neblėsta, veikiau - „dega mūsų širdyse“. Pagal neseną tradiciją, pirmas Dainų šventės renginys, kaip ir ankstesniais metais, įvyko Kaune.

Rygoje gimusi Dainų dienos Kaune režisierė V. Streiča: Latvijoje tos šventės – kitokios

Senųjų ąžuolų apsuptame Dainų slėnyje šeštadienio rytą vyks nacionalinės Lietuvos šimtmečio Dainų šventės renginio, skirto Kaunui, - Dainų dienos - generalinė repeticija.