Plastikos chirurgas: Lietuvoje jau dešimtmetį vyrauja vis didesnių implantų tendencija

 (6)
Krūtų didinimas jau seniai nieko nestebina. Viešumoje garsiai ir dažnai aptarinėjami implantų dydžiai, formos, pasiruošimo operacijai bei nusiteikimo pooperaciniam laikotarpiui procesai. Tačiau ne mažiau svarbūs yra ir technologiniai klausimai. Plastikos chirurgas Vytautas Jankūnas pasakoja apie savo akimis fabrike matytą krūtų implantų gamybos procesą.
Krūtų implantai
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Klaipėdoje dirbantis plastikos chirurgas V. Jankūnas neseniai grįžo iš Centrinės Amerikos, Kosta Rikos, kur lankėsi naujai atidarytame krūtų implantų gamyklos fabrike. Kaip teigia plastikos chirurgas, šio gamintojo implantus Lietuvoje savo kūnuose nešioja viena iš trijų plastinę krūtų didinimo operaciją per pastaruosius 5-erius metus pasidariusių moterų.

Lietuvės renkasi didesnius

Į dviejų dienų apsilankymo vizitą pakviestas plastikos chirurgas buvo pirmasis atstovas iš Lietuvos. Implantų gamybos procesą stebėjusį bei dalyvavusį mokomosiose krūtų implantų operacijų sesijose chirurgą nustebino naudojamų implantų dydis.

„Pas mus Lietuvoje jau dešimtmetį vyrauja vis didesnių implantų tendencija, tiek aš, tiek mano kolegos dažniausiai operacijų metu naudojame 350-400 ml. dydžio implantus, tai paprasčiau pasakius, atitinka C-D liemenėlės dydį. Pakalbėjus su vietiniais plastikos chirurgais Kosta Rikoje, kas nustebino labiausiai, jie savo pacientėms vis dar naudoja 275 ml. implantus. Tokio dydžio implantus mes Lietuvoje dėdavome prieš dešimtmetį”, – pasakojo V. Jankūnas.

Drauge su V. Jankūnu Centrinėje Amerikoje vykusiuose kursuose dalyvavę kolegos plastikos chirurgai iš Danijos ir Prancūzijos patvirtino faktą, jog Europoje vyrauja didesnių krūtų tendencijos. „Moterys retai kada atlieka krūtų didinimo operaciją, po kurios pakitusių formų rezultatų beveik nematyti. Atliekant šią operaciją, natūralumas retai kada yra įvardijamas kaip prioritetas,“ – vieningai kalbėjo chirurgai.

Implantus gamina rankomis

400 000 tūkst. kv. m. naujoje implantų gamykloje apsilankiusį plastikos chirurgą iš Lietuvos nustebino ir pats gamybos procesas. „Implanto kapsulė gaminama rankomis, nardinant tam tikrą formą į silikoną, ją džiovinant ir šį veiksmą kartojant 5 - 7 kartus. Toliau rankomis atliekamas ir implantų tikrinimas ir kiti gamybiniai veiksmai,“ – pasakojo V. Jankūnas.

Implantų gamybos mastai Kosta Rikoje didžiuliai. 30 000 vienetų implantų pagaminanti gamykla savo produkciją platina visame pasaulyje. Lietuvoje šiuos krūtų implantus naudoja dauguma plastikos chirurgų, dirbančių Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje.

Pagrindinis skirtumas – vizualizacijos

Teorinės paskaitos metu plastikos chirurgai iš Lietuvos, Danijos ir Prancūzijos buvo supažindinti su naujausiu Centrinėje Amerikoje konsultacijų metu naudojamu inovaciniu aparatu. Jis nuskaito moters fizinę sandarą ir 3D formato vizualizacijų pagalba suformuoja būsimą naujų krūtų vaizdą po operacijos.

„Dažniausiai naudojamas būdas, kurį mes, plastikos chirurgai, naudojame Lietuvoje vizualiam būsimo vaizdo numatymui – skirtingo dydžio liemenėlės, paprastoje kalboje tarp daktaro ir pacientės, vadinami „saizeriais”. Jų pagalba besimatuodama skirtingo dydžio implantus, moteris gali apsispręsti, kokio dydžio naujos krūtinės nori. Lietuvoje, technologiniu požiūriu, tobulėti dar turime kur”, – įsitikinęs V. Jankūnas.

„Pagrindinė priežastis, kodėl nedvejodamas sutikau priimti gautą kvietimą apsilankyti krūtų implantų fabrike – noras asmeniškai įvertinti kokybės vertę, kurią taip deklaruoja implantų platintojai. Mūsų šalies moterys gali būti ramios ir užtikrintos,” – savo nuomonę dėstė plastikos chirurgas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Primabalerina Haruka Ohno: Lietuvoje pasijutau reikalinga

„Nesu apdovanota išskirtiniu talentu, viskas, ką pasiekiau, – sunkaus darbo rezultatas“, – su japonams įprastu kuklumu sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Haruka Ohno (27 m.). Klausydamasi nejučiomis imi gėrėtis šios moters iki svajonės išsipildymo atvedusia tvirto charakterio ir trapaus grakštaus kūno derme.

Ką karališkosios šeimos nariai vilkėjo į princo Louiso krikštynas?

Karališkoji šeima susirinko švęsti savo naujausio nario – mažojo princo Louiso.

Saulius Urbonavičius-Samas: Panevėžys turi kažką tokio, ko žodžiais nenusakysi (2)

Prie Nevėžio ir Skaistakalnio parke jaunas dienas leidęs TV laidų prodiuseris, grupės „Bix“ siela Saulius Urbonavičius-Samas prisipažįsta, kad jo gimtasis Panevėžys – neatpažįstamai pasikeitęs. Atsikračius sovietinio palikimo šiandien jame daugiau spalvų, tvarkos ir grožio, bet miesto ateitis priklauso nuo daug didesnių dalykų.

10 keistų taisyklių, kurių turi laikytis Meghan Markle (3)

Kai priklausai britų monarchijai, neabejotinai tenka laikytis tam tikrų taisyklių. Kai kurios jų yra griežtos, kai kurios – neįprastos, o kitos – tiesiog neįtikėtinos.

Indrė Trakimaitė: tėčio situacija man parodė, kad negalima atidėlioti gyvenimo

Visi žino, kad ekologiškiausia yra keliauti po savo šalį. Vietinio turizmo entuziastė ir aktyvi skatintoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė (40 m.) nemažai prisidėjo prie to, kad kasmet vis daugiau lietuvių savo šalį atranda iš naujo. Beje, atradimų netrūksta ir pačiai Indrei.

Kodėl po Mindaugo daugiau karalių nebebuvo?

Lietuvos karalystė egzistavo tik 10 metų: nuo Mindaugo vainikavimo 1253 m. liepą iki jo nužudymo 1263 metais. Vėliau žinomi dar du mėginimai sukurti Lietuvos karalystę.

Karalius Mindaugas: iš pradžių pamirštas, vėliau – nevertintas

1413 metais ginčo dėl Žemaitijos tarp Vytauto ir Jogailos bei Vokiečių ordino įkarštyje lietuvių oponentai priminė vieną epizodą iš tolimos Lietuvos praeities. Ordino atstovai tarpininko teismui pateikė „lietuvių karaliaus“ Mindaugo (~1200–1263 m.) dokumentus, pagal kuriuos šis perleidęs Ordinui Žemaitijos žemes ir kitas teritorijas. Lietuvos valdovų atsakymas buvo netikėtas, esą nėra žinoma, ar toks karalius apskritai kada nors gyveno.

Jonas Mekas: man nerūpi, kad ir Vakaruose būčiau pripažintas

Jonas Mekas (95 m.) mažiausiai nori kalbėti apie praeitį. „Mano požiūris į gyvenimą – kaip kameros objektyvo. Noriu fiksuoti tik tai, kas vyksta dabar prieš mano akis. Man įdomu tik dabartis“, – sako pasaulyje bene geriausiai žinomas Lietuvos menininkas, kai susitinkame Londono knygų mugėje. Sulig šiais žodžiais jis išsitraukia iš kišenės kamerą ir pradeda mus filmuoti.

Kaune įvyko iškilmingas Dainų šventės atidarymas (FOTO)

Paskutinę birželio dieną į Kauną susirinkę Lietuvos meno kolektyvai iš Lietuvos ir kitų šalių paliudijo, kad Dainų švenčių gyvybė neblėsta, veikiau - „dega mūsų širdyse“. Pagal neseną tradiciją, pirmas Dainų šventės renginys, kaip ir ankstesniais metais, įvyko Kaune.

Rygoje gimusi Dainų dienos Kaune režisierė V. Streiča: Latvijoje tos šventės – kitokios

Senųjų ąžuolų apsuptame Dainų slėnyje šeštadienio rytą vyks nacionalinės Lietuvos šimtmečio Dainų šventės renginio, skirto Kaunui, - Dainų dienos - generalinė repeticija.