Populiariausi straipsniai:
- 7 šukuosenos, kurios sendina, kai jums - per 40 metų
- Įdomių atostogų Sicilijoje organizatorė: nesu meilės emigrantė
- Mokslininkai nustatė, su kokiomis moterimis vyrai nesiskiria
- Mėnulio kalendorius – kada tinkamiausias metas persodinti augalus rugsėjį
- Migdolų ir obuolių pyragas
Neaiški kilmė
Žana Antuanetė Puason gimė 1721 metais, tačiau iki šiol nėra aišku, kas jos tikrasis tėvas. Oficialiai - apsivogęs Paryžiaus firmos darbuotojas, kuris pabėgo iš Prancūzijos ir paliko šeimą. Tačiau gali būti, kad motinos meilužis – finansininkas Normanas de Turmenas. Jis, dingus oficialiam tėtušiui, ėmė rūpintis mažyle, jos broliu ir jų motina. Šeima negyveno itin prabangiai, tačiau ir nevargo.
Devynerių sulaukusią Žaną motina nusivedė pas būrėja. Tai buvo itin mėgstama Paryžiaus damų pramoga. Ši mergaitei išbūrė, kad vieną dieną ji užkariaus karaliaus širdį. Pranašystės Žanai užmiršti neleido motina. Ji ėmė mergaitę ruošti tapti jei ne karaliaus, tai bent turtingo vyro žmona. Motina samdė mokytojus ir visaip stengėsi lavinti dukterį. Ši pasirodė esanti nepėsčia: turėjo ne tik gerą galvą, bet ir balsą. Dainuoti ją mokė net garsus operos solistas. Taip pat mergaitė grojo klavesinu ir liutnia, gerai piešė, gražiai šoko ir turėjo aktorinių sugebėjimų.
Dailaus veido merginai suėjus vos 15 metų ji buvo ištekinta už motinos meilužio sūnėno Normano Etiolio. Jis nebuvo nei gražus, nei aukštas, tačiau labai turtingas ir be galo įsimylėjęs. Po poros metų porai gimė dukra Aleksandra. Žana tapusi ponia Etioli vaizdavo itin dorovingą žmoną, kuri tik koketiškai juokaudavo, kad neištikima vyrui bus tik su karaliumi.
Nurungė kitas karaliaus meilužes
Minties, tapti karaliaus meiluže, Žana taip niekada ir neatsisakė. Tapusi turtingojo pono Etiolio žmona, ji rankų nenuleido. Ji ėmė rengti vakarėlius, spektakliu, į kuriuos pradėjo kviesti svečius iš karaliaus aplinkos. Taip pavyko sužinoti Liudviko XV dienotvarkę.
Pirmasis žingsnis suvilioti karalių buvo nesėkmingas. Žana išsipustė gražiausiomis suknelėmis ir ėmė šmėžuoti pamiškėje, kur medžiojo karalius. Karaliaus dėmesį ji tik atkreipė, bet ne prikaustė. Antrasis bandymas vos po kelių metų buvo kur kas sėkmingesnis. Jiedu susitiko kaukių baliuje. Guvaus proto moteris bemat sužavėjo Liudviką VX šmaikščiomis kalbomis ir linksmu būdu, tačiau vis nerodė veido. Galiausiai ji dingo taip ir neatskleidusi vardo. Karalius užkibo ant kabliuko.
Dar tą pačią savaitę ponia Etanoli susiruošė į operą. Savaime aišku, jos ložė pasitaikė greta karaliaus. Šis iškart atpažino paslaptingos moters, iš kaukių baliaus, skardų juoką. Žana iškart gavo pakvietimą vakarienei, kuri baigėsi tik ryte. Po karštos nakties karalius liko sužavėtas, tačiau pareiškė, kad įsimylėjusios moterys būna švelnesnės ir ne tokios racionalios.
Moteriškos gudrybės pavertė valdove
Po nakties su karaliumi Žana ėmėsi dar agresyvesnės taktikos. Ji paskleidė gandus, kad ruošiasi nusižudyti, nes buvo neištikima savo vyrui. Karalius tai išgirdęs liko pamalonintas ir pakvietė ją apsistoti Versalyje, kad vyras neužmuštų arba ji pati nenusižudytų. Čia Žana demonstravo dorovingumą ir Liudvikas XV užtruko, kol antrą kartą įsiviliojo į savo miegamąjį.
Netrukus karaliui išvykus į karą Žana nesielgė kaip kitos jo meilužės – kartu nevyko ir liko laukti rūmuose. Ji vaidino asketę ir siuntė ilgesingus laiškus, aplaistytus ašaromis. LiudvikuiXV tai itin glostė savimeilę. Grįžęs jis Žaną paskelbė markize Pompadur – oficialia savo meiluže.
Markizė puikiai suprato, kad karaliaus vien grožiu ir sugebėjimais lovoje ilgam nepririši. Ji ėmė rengti vakarėlius, statė spektaklius, kvietėsi garsius intelektualus ir menininkus, organizavo karaliui išvykas po Prancūzijos provinciją. Liudvikui XV meilužės organizuojamos pramogos buvo įdomios ir itin patiko. Tačiau laikas bėgo, o jos grožis ėmė vysti. Madam Pompadur sugalvojo naują gudrybę. Versalio rūmų sodo gale liepė pastatyti pasimatymų namelį. Čia karaliui atvesdavo dailias kaimo mergaites, kurias pati būdavo atrinkusi.
Žana Antuanetė Liudvikui VX lovą šildė vos penkerius metus, bet karaliui draugiją palaikė, patardavo politikos klausimais ir valdė Versalio dvarą iki pat mirties. Ji mirė gana anksti – sulaukusi 44 metų – nuo plaučių uždegimo. Paskutinėmis dienomis ji vilkėjo vienuolės drabužius ir mirė piešdama bažnyčią.
Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!
