Livijos Gradauskienės kulinarinės kelionės (+ receptas)

 (4)
Žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja Livija Gradauskienė save vadina sezoniniu miesto žmogumi – sostinėje gimusi ir augusi moteris dievina Vilnių ir jo kultūrinį „asortimentą“, tačiau vasarą su šeima leidžia sodyboje už miesto.
Livija Gradauskienė, L.Masio nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Ąžuolai, gamta, šiltnamis, pieva ir upelis – šių atributų vasarą jokiu būdu nemainyčiau į gyvenimą bute“, – atvirauja du vaikus auginanti moteris. Gyvenimas šalies sostinėje turi savito žavesio – nuolat esi svarbiausių įvykių, renginių epicentre, mėgaujiesi kultūrinio pasaulio privilegijomis.

„Tikro“ kaimo Livija neturėjo – vieni seneliai gyveno Tauragėje, kiti – Vievyje, todėl moteris save vadina miesto gyventoja, kuriai svarbu gyventi sostinėje ir turėti galimybę keliauti. Tą ji daro su malonumu.

„Kai vieni žmonės vasaros vakarus leidžia senamiesčio kavinėse, aikštėse, manęs ten nerasite. Aš būsiu terasoje po savo ąžuolais, gamtoje, o ne ant asfalto. Galbūt esu sezoninė miestietė“, – juokiasi ji.

Ilgąsias atostogas Livija su šeima leidžia užsienyje, tačiau trumpos „užuovėjos“ nuo darbų – nematyti Lietuvos kampeliai.

„Savaitgalį ar laisvą dieną mes labai mielai keliaujame po šalį. Pavyzdžiui, praėjusiais metais su vyru nusprendėme, kad labai seniai nevažiavome palei Nemuną. Sėdome į mašiną – ir mes jau kelyje. Aplankėme Panemunės, Raudonės pilis. Buvo labai smagu. Kartais net pamiršti, kokių gražių objektų yra visai netoli“, – pripažįsta pašnekovė.

Gražių vaizdų galima rasti ir dar arčiau.

Pirmasis jų – Kernavė, kuri XIII a. buvo vienas reikšmingiausių Lietuvos valstybės formavimosi centrų. Šioje vietovėje išsidėstęs galingas penkių piliakalnių gynybinis kompleksas. Žmonės šneka, kad vėlų vakarą sėdėdami ant vieno iš penkių Kernavės piliakalnių vis dar galime išgirsti ir pajausti čia buvusio vieno pirmųjų šalyje viduramžių miesto dvasią.

„Man Kernavė siejasi su ekskursijomis – pirmąkart ten apsilankėme su mokykla, vykau ir su vaikų ekskursija. Tarsi matyta jau viskas, bet vis tiek gražu, skirtingais metų laikais stebina naujomis spalvomis“, – priduria Livija.


M.Ažušilio nuotr.

Pailsę nuo gamtos, pasukime Trakų kryptimi.


D.Pipo nuotr.

Verta aplankyti Užutrakio dvarą. Čia patenkinsime ne tik architektūrinės estetikos alkį, bet ir gausime dozę kultūrinių programų.

„Užutrakio dvaran važiuojame į koncertus. Kažkada vėlų rudenį vykome apžiūrėti paties dvaro, pavyko gauti ekskursijos vadovą. Apžiūrėjome parodą, gidas papasakojo apie Tiškevičių gyvenimą, architektūrą, sodą. Man labai įdomu ne tik akimis pasigrožėti, bet ir ką naujo sužinoti“, – atvirauja moteris.


Š.Mažeikos nuotr.

Šiandien Užutrakio dvarą galima lengvai pasiekti sausumos keliu, tačiau grafai Jadvyga ir Juozapas Tiškevičiai su šeima juo nesinaudojo, nes jis, pasirodo, buvo skirtas ūkio reikmėms ir net pramintas „bulvių keliu“. Istoriniai šaltiniai mena, kad į pusiasalį buvo keliamasi plaustu per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką, prie kurios pastatytame namelyje gyveno keltininkas. Nuo perkėlos rūmų link vedė „Kunigaikščių alėja“, gerai matoma iš altanos pavėsinės nuo vienos iš parko kalvų.

Prabangūs rūmai su įspūdinga, atvirais paviljonais karūnuota terasa ir šiandien vilioja tiek įsimylėjėlius, tiek gražių panoramų bei meno išsiilgusius turistus.

Veiklos netrūksta ir pačiuose Trakuose.

„Į Trakus mėgstame nuvykti, kol dar ne per karšta, ne vasaros sezonu, bet jau niežti kojas kažkur pakeliauti. Mano darbo grafikas gana laisvas, nefiksuotas, tad kažkada sėdome į mašiną ir į Trakus nuvykome darbo dieną, perpiet. Buvo labai įdomu pasivaikščioti turistų neužgultomis gatvelėmis, įdėmiau patyrinėti pilies mūrus“, – dėsto Livija.

„Daugeliui žmonių – net ir mano šeimos nariams – kulinarinė kelionės dalis yra svarbiausia. Dukra su vyru yra dideli gurmanai, domisi kulinarija, patys daug ir įmantriai gamina. Aš nesu tokia entuziastė, tačiau kelionės metu paragauti vietinių patiekalų, kultūrą pažinti per maistą – didelis malonumas“, – „paragauti“ Trakų siūlo pašnekovė.

Mieste yra bent kelios gardžiausius kibinus – karaimų nacionalinį patiekalą – gaminančios vietos. Tiesa, tradicinių karaimų kibinų įdarą sudaro smulkiai supjaustyta aviena su svogūnais, tačiau tiems, kurie mėsos nevalgo (kaip ir Livija), yra alternatyvų.

„Dar prieš 20 metų asmuo, atėjęs į kavinę ar restoranėlį ir pasakęs, kad nevalgo mėsos, gaudavo kiaušinienės su žirneliais ir žuvies pirštelių. Situacija dabar labai pagerėjusi“, – sako moteris.

„Būna, kad kartais pasiilgstame kažko iš vaikystės, to, ką močiutės gamindavo. Mano vyras, kai jam užeina įkvėpimas, paruošia labai skanių koldūnų, o įspūdingiausios man yra bandos – pyragėliai iš bulvių tešlos su raugintais kopūstais viduje, kepami orkaitėje“, – pasakoja Livija.

Bandos su raugintais kopūstais

15 vidutinio dydžio bulvių
3 nedideli kiaušiniai
4 šaukštai miltų
2 šaukštai krakmolo
1 šaukštelis druskos

Išvirkite bulves su lupenomis. Atvėsinkite, nulupkite ir sumalkite mėsmale. Sudėkite kiaušinius, miltus, krakmolą ir viską gerai išmaišykite.

Reikėtų atsargiai elgtis su miltais: jei jų padauginsite, bandos iškeps kietos kaip akmuo. Įdarui dėti troškintų raugintų kopūstų, pridėti pakeptų svogūnų, morkų ar dar kitokių daržovių. Suformuotas bandas kepkite orkaitėje gerą pusvalandį. Prie bandų labai tinka padažas su baravykais ar kitais grybais, nors skanu ir su paprasčiausia grietine.

Šį receptą kiekvienas virtuvės šefas turėtų atrasti pats – kiek ko geriausia dėti, kokios bulvės geriausia tinka, koks padažas jums skaniausias. Skaniausia bandas kepti krosnyje.

Dar daugiau įdomios informacijos apie nuostabias Lietuvos vietoves, skanų, tam kraštui būdingą maistą, patiekalų receptus, nuoširdžių ir atvirų žymių žmonių pasakojimų apie savo gimtinę rasite knygoje „Kulinarinės kelionės“ www.virtuvesknyga.lt

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Aktorė Justė Zinkevičiūtė: niekada nesureikšminau viešumo, reikia mokėti ir atsitraukti (13)

Kino ir televizijos aktorė Justė Zinkevičiūtė (28 m.) – apie autorinę knygą, jūros įtaką asmenybės formavimuisi bei kiną ir teatrą kaip du skirtingus gyvenimus.

Pastatas Vilniaus gatvėje slepia nepaprastą meilės istoriją (6)

Per kaukių balių dvidešimtmetė Pranciška Uršulė buvo supažindinta su Mykolu Kazimieru Radvila. Tais metais atvykęs į Čartoryską dvidešimt trejų metų jaunuolis prisistatė kunigaikščiams Višnioveckiams, tad dalyvavo pokylyje ir daug bendravo su kunigaikštiene Teofile Višniovecka. Šalia šios stovėjo labai negraži rūmų dama...

„Grieg trio” – iš Norvegijos atvykęs ansamblis, trokštantis užmegzti kontaktą su Lietuvos publika

Šį savaitgalį Lietuvos publikai koncertuos vienas garsiausių pasaulyje kamerinės muzikos ansamblių – fortepijoninis trio iš Norvegijos „Grieg Trio“. Prestižinių konkursų laureatai, koncertavę žinomiausiose pasaulio scenose, išskirtine programa nudžiugins XXII Pažaislio muzikos festivalio klausytojus.

Išsižadėti motinystės – ką apie tai mano žymios pasaulio moterys? (28)

Daugeliui moterų motinystė – svarbiausia ir būtina gyvenimo misija. Be palikuonių jos jaučiasi nevisavertės ir nelaimingos. Vis dėlto pasaulyje plinta tendencija sąmoningai atsisakyti motinystės ar tėvystės. Būrys Holivudo žvaigždžių jau pasuko šiuo keliu.

Tikra istorija: išsiskyrusi, atsisakiusi vadovės pareigų, bet atradusi meilę gyvenimui (30)

Technologijos mokslų daktarė, dėstytoja, keliautoja, žinių apie geriamąjį vandenį skleidėja ir tiesiog laiminga moteris Ramunė Albrektienė savo gyvenime patyrė ne vieną rimtą išbandymą, kuriuos ji pati dabar vadina atradimais per praradimus. Kūrusi šeimos idilę nuosavame name ir ėjusi vadovės pareigas darbe Ramunė staiga prarado viską: „Dažnai klausdavau Dievo, kodėl būtent mane užklupo tokie sunkumai, bet dabar suprantu, jog tai pamokos, kurių dėka galiu džiaugtis kiekviena diena.“

Kai avalynė dvelkia jūra

Sakoma, kad geriausios idėjos kyla, kai ištinka bėda. Taip nutiko ir Andrea Verdura'ai (42 m.), ekologiškos avalynės kūrėjui iš Pjombino – nedidelio vidurinėje Italijos dalyje esančio miesto.

Bertos Tilmantaitės fotoistorija: tai, ką žmonės gali sunaikinti

Per didelė žmonių populiacija, oro, vandens užterštumas, šiukšlės, miškų kirtimas, nykstantys gyvūnai ir augalai – tik kelios iš Žemę slegiančių problemų. Daugumą jų sukėlusi žmonija pati kenčia nebesugebėdama prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų. Šios fotografijos pasakoja apie žmonių gyvenimą skirtingomis sąlygomis, jų sąlytį su gamta.

I. Drėgvienė: vyro onkologinė liga, prieš laiką gimę mūsų mažyliai – niekada neklausiau, kodėl man (7)

Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė (38 m.) mielai pamirštų tas dienas prieš devynerius metus, kai jos vyrui Kęstučiui buvo diagnozuota lėtinė mieloleukemija. Tąsyk jiedu abu surėmė pečius kovai už gyvenimą ir gyvybę. Agresyvus gydymas galėjo pakenkti vyro vaisingumui, tad pora iškart atliko lytinių ląstelių užšaldymo procedūrą. Dieną naktį prie sergančiojo ligoninėje leidusi moteris ryžosi pagalbiniam apvaisinimui, susilaukė dvynukų.

Mados fotografas Rokas Darulis: šiandien madą diktuoja masės (9)

Taip ir pasakiau jam: „Regis, susikrautum kuprinę ir iškeliautum, kur akys veda.“ Jis linktelėjo galva, nors ir to nereikėjo – fotografo Roko Darulio (29 m.) šypsenoje įstrigęs egzistencinis liūdesys pasako daugiau nei žodžiai. Lyg nebūtų visų tų garsiausių pasaulio žurnalų viršelių nuotraukų, Lietuvos dizainerių drabužių fotosesijos Nidoje garsiam amerikiečių leidiniui „The Last Magazine“. Bet kai turi daug, juk visada norisi daugiau.

Filmas apie Azijos moterų sekso vergiją paskatino režisierę prabilti ir apie pačios patirtą prievartą (4)

Vilniuje viešėjusi kanadietė Tiffany Hsiung festivalyje „Kino pavasaris“ pristatė filmą „Atsiprašymas“ širdį veriama tema – apie Antrojo pasaulinio karo metais Japonijos karių prievartautas Azijos moteris. Šiandien jos, 90-metės, nori viena – kad Japonijos valdžia atsiprašytų. Jauna režisierė močiučių istorijas įamžino siekdama, kad tai niekada nepasikartotų.

Bitininkė Salomėja: kartą paragavusi bičių pienelio negalėjau užmigti iki paryčių (39)

Bitininkystė kartais vadinama saldžiu verslu, bet retas žino, kiek žinių, kantrybės ir darbštumo reikia auginantiesiems bites. Salomėja Mikolajevič (29 m.) su būsimu vyru Gabrieliumi pirmuosius avilius nusipirko prieš 4-erius metus. Bitininkams teko patirti visko, dabar pora svajoja apie laiką, kai galės šiam hobiui atsiduoti visiškai.

Iš sostinės į kaimą prie pelkės išsikėlusi fotografė: mums su vyru ne tas pats, kur gyventi (18)

Fotografė Rita Stankevičiūtė-Kazakevičienė (33 m.) penkiolika metų gyveno ir dirbo Vilniuje. Grįžti į gimtinę ją paskatino sutuoktinis Nerijus. „Mama priminė, kaip esu rėžusi: „Jau į Marijampolę tai tikrai negrįšiu, verčiau Vilniuje gatves šluosiu“, – juokdamasi pasakoja dviejų mėnesių Kristupo mama. Puskelnių kaime šeima pasistatė ir įsirengė energiją tausojantį namą, sodina sodą, valo šalia esančio užpelkėjusio ežerėlio pakrantę.

Mados vadybininkė Ieva Zubavičiūtė: laužyti stereotipus – toks mano tikslas

„Iš kur? Iš naujosios Europos!“ – su pasididžiavimu taria Londone gyvenanti mados vadybininkė Ieva Zubavičiūtė (33 m.), kai vietiniai paklausia, iš kur mano dėvimi drabužiai ir aksesuarai. Didžiojoje Britanijoje moteris žinoma kaip Rytų Europos nepriklausomų lėtosios mados prekių ženklų populiarintoja. Pati Ieva irgi stengiasi gyventi lėčiau, vartoti saikingai, – eiti su ta pačia suknele į trejas vestuves iš eilės jai visai ne gėda!

Gamtos fotografas M. Čepulis: jei 2 ar 3 dienas neišlekiu į mišką, mano rodomasis pirštas ima trūkčioti (4)

Jo fotomodeliams nereikia madingų drabužių, stilistų ir vizažistų paslaugų. O štai pačiam fotografui reikia geležinės kantrybės ir degančios aistros norint įamžinti gamtos teatre vykstančius įspūdingus spektaklius. Tinklaraščio „Čepulio fotoklajonės“ ir knygos „Metai. Gamtos fotografo dienoraštis“ autorius, keturių vaikų tėtis Marius Čepulis (42 m.) yra apsėstas ir kitų aistrų – šoka salsą, nardo...

Tvarios mados ambasadorė: manęs nekamuoja problema „Neturiu kuo apsirengti“ (2)

Kai prieš beveik trejus metus bene vienintelė Lietuvoje diplomuota tvarios mados specialistė Ieva Jurgaitytė-Kodesnikovienė (31 m.) pradėjo kalbėti apie šią naują mados kryptį, dauguma klausinėdavo, kas tai yra. Dabar vis daugiau žmonių klausia, kaip galėtų prie to prisidėti.