Lietuvos istorijoje mažai žinoma, bet nepaprastai dramatiška meilės istorija

 (14)
Literatūroje išaukštinta Barboros Radvilaitės ir didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilė nepalieka lietuvių sąmonėje vietos jokiai kitai Renesanso laikų meilės istorijai. Bet gyvenimas vyko ne vien karalių ir didikų rūmuose.
Asociatyvinė nuotrauka: istorinio paveikslo dalis
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Meilės galia persmelkti bet kurio amžiaus ir socialinio statuso atstovus – visiems žinoma. Tačiau tik nuo XVI a. vid. Lietuvos istorijos šaltiniai leidžia pamatyti meilės spalvas. Tiesa, jos nėra ryškios, o išlikę dokumentai dažniausiai liudija ne apie taurius Romeo ir Džuljetos pavyzdžio jausmus, o apie žudančias aistras, kurias amžininkai lygino su pamišimu...

Patrakusi gražuolė

1553 m. gegužę Žemaitijos seniūno teismą Šaukėnuose pasiekė bajorų Adamkavičių byla, kurioje Petras Adamkavičius kaltino savo brolį Aleksandrą ir Oną Asteikaitę nužudžius abiejų Adamkavičių brolį ir Asteikaitės vyrą Adomą Adamkavičių.

Nors nuo nužudymo dienos praėjo beveik dveji metai, laikantis to meto teismo procedūrų jo kūnas buvo iškastas ir pristatytas į teismą, kaip daiktinis nusikaltimo įrodymas.

Ieškovui pateikiant naujus kaltinimo argumentus, o atsakovams juos bandant atremti, pamažu į dienos šviesą išnyra dramatiška istorija.

Smulkių bajorų šeimoje gimusią Oną Asteikaitę, matyt, tėvai ištekino už turtingos ir Žemaitijoje įtakingos Adamkavičių giminės atstovo. Sutuoktinių turtinės ir visuomeninės padėties skirtumai leidžia manyti, kad pagrindinis Asteikaitės „kapitalas“ buvo jos grožis. Ir po vedybų Asteikaitė traukė vyrų dėmesį, flirtavo su jais ir net užmezgė ištekėjusiai moteriai nederamus santykius...

Anuomet tai būdavo neįprasta, nes ištekėjusios bajorės uždarai gyvendavo dvaruose, prižiūrimos tarnaičių ir vyro tarnų. Dažniausiai bajorų dvarai būdavo ne miestuose, o atokiose vietose, kur kiekvieną svetimą žmogų iš karto pastebėdavo ir įtariai sutikdavo. Bet, kaip vėliau Asteikaitė viešai pripažino, ji iš karto po santuokos sugulė su tokiu Andriejumi. Tai sužinojęs vyras nelaimėlį nužudė...

Nėra aišku, kaip susipažino Asteikaitė su svainiu Aleksandru Adamkavičiumi. Žinome, kad neleistinas jų ryšys truko ilgai, apie jį žinojo ne tik Asteikaitės vyras, bet ir daugiau žmonių. Vėliau teisme Petras Adamkavičius liudijo, kad jo brolienė „...dar jos vyrui gyvam esant, nusidėjo, tai yra [su kitais vyrais] sanguliavo, kas nesuderinama su Dievo įsakymais ir santuokos teise.Ir kad velionis jos vyras turėjo žinių, kad ji tam Aleksandrui dovanojo dovanas: žiedus, brangenybes ir kitus malonės ženklus...“.

Šis atvejis teikia žinių, kaip ano meto bajoriškoje visuomenėje buvo tvarkomos tokio pobūdžio šeimos problemos. Petras Adamkavičius teismui pasakojo: „Ir jis [Adomas Adamkavičius] už tai ją [Asteikaitę] baudė, ir susikvietęs savo bičiulius jai ne kartą į akis [kaltinimus] sviedė. Ir ji jam keliskart prisiekinėjo, kad to daugiau nedarys.“

Įtūžęs vyras viešai kaltino ir brolį, o pastarajam tai nebuvo malonu, nes ir jis buvo vedęs. Viešumoje Aleksandras tvirtino esąs nekaltas. Adomo Adamkavičiaus nužudymo išvakarėse, prekymečio metu Kražiuose, vieno miestelėno namuose, matyt, padauginęs alaus, Aleksandras žmonių akivaizdoje viešai grasino broliui. Sakė nekentėsiąs daugiau jo kaltinimų ir įžeidinėjimų, greitai jiems padarysiąs galą. Vėliau teisme tai panaudota prieš jį.

Jausminga drama virsta painiu detektyvu

Šeimyninių barnių atomazga buvo netikėta. 1553-ųjų rugsėjo 19 d. rytą Adomas Adamkavičius su keliais tarnybininkais išvyko iš savo Pilsūdų dvarelio į Kražius teisinių reikalų tvarkyti. Kelionė buvo suplanuota anksčiau, todėl apie ją žinojo Adamkavičiaus žmona.

Ji pasiuntė tarną Motiejų Lietuvį Aleksandrui pranešti, kuriuo keliu į Kražius vyks vyras. Raiteliams dar nekirtus Karšuvos valsčiaus sienos, būrio priekyje jojęs tarnybininkas Astreika netikėtai sušvilpė ir iškart pasigirdo šūvis. Kaip vėliau liudijo įvykio vietą ir nužudytojo kūną apžiūrėjęs žvelgūnas, dvi kulkos pataikė Adamkavičiui į krūtinę širdies srityje.

Apžiūros metu Astreika prisipažino žinojęs apie Asteikaitės sąmokslą prieš jo poną bei matęs, kaip iš nužudymo vietos pasišalino Aleksandras su savo bendru Valentinu Prinkiu. Todėl jau kitą dieną buvo žinomas žudikas, bet jų suimti ilgai nebuvo skubama.

Kodėl buvo reikalinga Adomo Adamkavičiaus mirtis? Į šį klausimą tiesiogiai neatsako nei vienas išlikęs dokumentas. Juose kelis kartus užsimenama, kad Asteikaitė primokiusi Aleksandrą nužudyti brolį tam, kad vėliau jie galėtų kartu gyventi. Bet dar kai ką paaiškina užuominos.

Viena jų nurodo, kad per 1553 m. Kalėdas nužudytojo brolis Petras Adamkavičius kartu su maždaug dviem šimtais (!) raitelių įsiveržė į Asteikaitės valdomą Pilsūdų dvarą. Sučiupę ją su vos 6 savaičių kūdikiu per šalčius nugabeno į kalėjimą Platelių pilyje. Kelionės metu kūdikis susirgo ir mirė. Asteikaitė kaltino svainį Petrą, tačiau Žemaitijos seniūno teismas nesiteikė net priimti jos skundo.

Meilės alkis ir turto troškimas

Nepaisant Aleksandro Adamkavičiaus ir Onos Asteikaitės kaltės, teismo procesas užtruko. Paspartinti ar numarinti bylą galėjo Petras Adamkavičius. Kurį laiką jis abejojo, ar pateikti kaltinimus.

Vėliau suvokė, kad apkaltinus brolienę dalyvavimu nužudant ir „pašalinus“ jos naujagimį (oficialų žuvusiojo paveldėtoją), visas nužudyto brolio turtas atitektų jam. Štai kodėl per 1553 m. Kalėdas jis dalyvavo suimant Asteikaitę ir, matyt, štai kodėl nepasirūpino deramomis jos kūdikio priežiūros sąlygomis.

Visi šie veiksmai, kaip ir po to sekęs Aleksandro suėmimas ir išvežimas kalėti į Vilnių, buvo atlikti pažeidžiant teisės procedūras. Todėl abu įtariamieji iš kalėjimų buvo paleisti: Asteikaitė – 1554 m. kovą, Aleksandras – turbūt, 1555 m. ankstyvą pavasarį.

Ir vėl – abipusės traukos ženklai: Asteikaitė nuvyko į Vilnių ir grįžo namo su Aleksandru viename vežime. Nepaisant visuomenės murmėjimo, likimas jų laimei skyrė dar kelis mėnesius...

Bylos svarstymas baigėsi 1555 m. gegužės 30 dieną. Abu įsimylėjėliai pripažinti kaltais ir nuteisti myriop. Pagal tuo metu galiojusius papročius nuosprendis įvykdytas nedelsiant.

www.ldkistorija.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Aktorė Justė Zinkevičiūtė: niekada nesureikšminau viešumo, reikia mokėti ir atsitraukti (13)

Kino ir televizijos aktorė Justė Zinkevičiūtė (28 m.) – apie autorinę knygą, jūros įtaką asmenybės formavimuisi bei kiną ir teatrą kaip du skirtingus gyvenimus.

Pastatas Vilniaus gatvėje slepia nepaprastą meilės istoriją (6)

Per kaukių balių dvidešimtmetė Pranciška Uršulė buvo supažindinta su Mykolu Kazimieru Radvila. Tais metais atvykęs į Čartoryską dvidešimt trejų metų jaunuolis prisistatė kunigaikščiams Višnioveckiams, tad dalyvavo pokylyje ir daug bendravo su kunigaikštiene Teofile Višniovecka. Šalia šios stovėjo labai negraži rūmų dama...

„Grieg trio” – iš Norvegijos atvykęs ansamblis, trokštantis užmegzti kontaktą su Lietuvos publika

Šį savaitgalį Lietuvos publikai koncertuos vienas garsiausių pasaulyje kamerinės muzikos ansamblių – fortepijoninis trio iš Norvegijos „Grieg Trio“. Prestižinių konkursų laureatai, koncertavę žinomiausiose pasaulio scenose, išskirtine programa nudžiugins XXII Pažaislio muzikos festivalio klausytojus.

Išsižadėti motinystės – ką apie tai mano žymios pasaulio moterys? (28)

Daugeliui moterų motinystė – svarbiausia ir būtina gyvenimo misija. Be palikuonių jos jaučiasi nevisavertės ir nelaimingos. Vis dėlto pasaulyje plinta tendencija sąmoningai atsisakyti motinystės ar tėvystės. Būrys Holivudo žvaigždžių jau pasuko šiuo keliu.

Tikra istorija: išsiskyrusi, atsisakiusi vadovės pareigų, bet atradusi meilę gyvenimui (30)

Technologijos mokslų daktarė, dėstytoja, keliautoja, žinių apie geriamąjį vandenį skleidėja ir tiesiog laiminga moteris Ramunė Albrektienė savo gyvenime patyrė ne vieną rimtą išbandymą, kuriuos ji pati dabar vadina atradimais per praradimus. Kūrusi šeimos idilę nuosavame name ir ėjusi vadovės pareigas darbe Ramunė staiga prarado viską: „Dažnai klausdavau Dievo, kodėl būtent mane užklupo tokie sunkumai, bet dabar suprantu, jog tai pamokos, kurių dėka galiu džiaugtis kiekviena diena.“

Kai avalynė dvelkia jūra

Sakoma, kad geriausios idėjos kyla, kai ištinka bėda. Taip nutiko ir Andrea Verdura'ai (42 m.), ekologiškos avalynės kūrėjui iš Pjombino – nedidelio vidurinėje Italijos dalyje esančio miesto.

Bertos Tilmantaitės fotoistorija: tai, ką žmonės gali sunaikinti

Per didelė žmonių populiacija, oro, vandens užterštumas, šiukšlės, miškų kirtimas, nykstantys gyvūnai ir augalai – tik kelios iš Žemę slegiančių problemų. Daugumą jų sukėlusi žmonija pati kenčia nebesugebėdama prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų. Šios fotografijos pasakoja apie žmonių gyvenimą skirtingomis sąlygomis, jų sąlytį su gamta.

I. Drėgvienė: vyro onkologinė liga, prieš laiką gimę mūsų mažyliai – niekada neklausiau, kodėl man (7)

Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė (38 m.) mielai pamirštų tas dienas prieš devynerius metus, kai jos vyrui Kęstučiui buvo diagnozuota lėtinė mieloleukemija. Tąsyk jiedu abu surėmė pečius kovai už gyvenimą ir gyvybę. Agresyvus gydymas galėjo pakenkti vyro vaisingumui, tad pora iškart atliko lytinių ląstelių užšaldymo procedūrą. Dieną naktį prie sergančiojo ligoninėje leidusi moteris ryžosi pagalbiniam apvaisinimui, susilaukė dvynukų.

Mados fotografas Rokas Darulis: šiandien madą diktuoja masės (9)

Taip ir pasakiau jam: „Regis, susikrautum kuprinę ir iškeliautum, kur akys veda.“ Jis linktelėjo galva, nors ir to nereikėjo – fotografo Roko Darulio (29 m.) šypsenoje įstrigęs egzistencinis liūdesys pasako daugiau nei žodžiai. Lyg nebūtų visų tų garsiausių pasaulio žurnalų viršelių nuotraukų, Lietuvos dizainerių drabužių fotosesijos Nidoje garsiam amerikiečių leidiniui „The Last Magazine“. Bet kai turi daug, juk visada norisi daugiau.

Filmas apie Azijos moterų sekso vergiją paskatino režisierę prabilti ir apie pačios patirtą prievartą (4)

Vilniuje viešėjusi kanadietė Tiffany Hsiung festivalyje „Kino pavasaris“ pristatė filmą „Atsiprašymas“ širdį veriama tema – apie Antrojo pasaulinio karo metais Japonijos karių prievartautas Azijos moteris. Šiandien jos, 90-metės, nori viena – kad Japonijos valdžia atsiprašytų. Jauna režisierė močiučių istorijas įamžino siekdama, kad tai niekada nepasikartotų.

Bitininkė Salomėja: kartą paragavusi bičių pienelio negalėjau užmigti iki paryčių (39)

Bitininkystė kartais vadinama saldžiu verslu, bet retas žino, kiek žinių, kantrybės ir darbštumo reikia auginantiesiems bites. Salomėja Mikolajevič (29 m.) su būsimu vyru Gabrieliumi pirmuosius avilius nusipirko prieš 4-erius metus. Bitininkams teko patirti visko, dabar pora svajoja apie laiką, kai galės šiam hobiui atsiduoti visiškai.

Iš sostinės į kaimą prie pelkės išsikėlusi fotografė: mums su vyru ne tas pats, kur gyventi (18)

Fotografė Rita Stankevičiūtė-Kazakevičienė (33 m.) penkiolika metų gyveno ir dirbo Vilniuje. Grįžti į gimtinę ją paskatino sutuoktinis Nerijus. „Mama priminė, kaip esu rėžusi: „Jau į Marijampolę tai tikrai negrįšiu, verčiau Vilniuje gatves šluosiu“, – juokdamasi pasakoja dviejų mėnesių Kristupo mama. Puskelnių kaime šeima pasistatė ir įsirengė energiją tausojantį namą, sodina sodą, valo šalia esančio užpelkėjusio ežerėlio pakrantę.

Mados vadybininkė Ieva Zubavičiūtė: laužyti stereotipus – toks mano tikslas

„Iš kur? Iš naujosios Europos!“ – su pasididžiavimu taria Londone gyvenanti mados vadybininkė Ieva Zubavičiūtė (33 m.), kai vietiniai paklausia, iš kur mano dėvimi drabužiai ir aksesuarai. Didžiojoje Britanijoje moteris žinoma kaip Rytų Europos nepriklausomų lėtosios mados prekių ženklų populiarintoja. Pati Ieva irgi stengiasi gyventi lėčiau, vartoti saikingai, – eiti su ta pačia suknele į trejas vestuves iš eilės jai visai ne gėda!

Gamtos fotografas M. Čepulis: jei 2 ar 3 dienas neišlekiu į mišką, mano rodomasis pirštas ima trūkčioti (4)

Jo fotomodeliams nereikia madingų drabužių, stilistų ir vizažistų paslaugų. O štai pačiam fotografui reikia geležinės kantrybės ir degančios aistros norint įamžinti gamtos teatre vykstančius įspūdingus spektaklius. Tinklaraščio „Čepulio fotoklajonės“ ir knygos „Metai. Gamtos fotografo dienoraštis“ autorius, keturių vaikų tėtis Marius Čepulis (42 m.) yra apsėstas ir kitų aistrų – šoka salsą, nardo...

Tvarios mados ambasadorė: manęs nekamuoja problema „Neturiu kuo apsirengti“ (2)

Kai prieš beveik trejus metus bene vienintelė Lietuvoje diplomuota tvarios mados specialistė Ieva Jurgaitytė-Kodesnikovienė (31 m.) pradėjo kalbėti apie šią naują mados kryptį, dauguma klausinėdavo, kas tai yra. Dabar vis daugiau žmonių klausia, kaip galėtų prie to prisidėti.