Lietuvos istorijoje mažai žinoma, bet nepaprastai dramatiška meilės istorija

 (14)
Literatūroje išaukštinta Barboros Radvilaitės ir didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilė nepalieka lietuvių sąmonėje vietos jokiai kitai Renesanso laikų meilės istorijai. Bet gyvenimas vyko ne vien karalių ir didikų rūmuose.
Asociatyvinė nuotrauka: istorinio paveikslo dalis
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Meilės galia persmelkti bet kurio amžiaus ir socialinio statuso atstovus – visiems žinoma. Tačiau tik nuo XVI a. vid. Lietuvos istorijos šaltiniai leidžia pamatyti meilės spalvas. Tiesa, jos nėra ryškios, o išlikę dokumentai dažniausiai liudija ne apie taurius Romeo ir Džuljetos pavyzdžio jausmus, o apie žudančias aistras, kurias amžininkai lygino su pamišimu...

Patrakusi gražuolė

1553 m. gegužę Žemaitijos seniūno teismą Šaukėnuose pasiekė bajorų Adamkavičių byla, kurioje Petras Adamkavičius kaltino savo brolį Aleksandrą ir Oną Asteikaitę nužudžius abiejų Adamkavičių brolį ir Asteikaitės vyrą Adomą Adamkavičių.

Nors nuo nužudymo dienos praėjo beveik dveji metai, laikantis to meto teismo procedūrų jo kūnas buvo iškastas ir pristatytas į teismą, kaip daiktinis nusikaltimo įrodymas.

Ieškovui pateikiant naujus kaltinimo argumentus, o atsakovams juos bandant atremti, pamažu į dienos šviesą išnyra dramatiška istorija.

Smulkių bajorų šeimoje gimusią Oną Asteikaitę, matyt, tėvai ištekino už turtingos ir Žemaitijoje įtakingos Adamkavičių giminės atstovo. Sutuoktinių turtinės ir visuomeninės padėties skirtumai leidžia manyti, kad pagrindinis Asteikaitės „kapitalas“ buvo jos grožis. Ir po vedybų Asteikaitė traukė vyrų dėmesį, flirtavo su jais ir net užmezgė ištekėjusiai moteriai nederamus santykius...

Anuomet tai būdavo neįprasta, nes ištekėjusios bajorės uždarai gyvendavo dvaruose, prižiūrimos tarnaičių ir vyro tarnų. Dažniausiai bajorų dvarai būdavo ne miestuose, o atokiose vietose, kur kiekvieną svetimą žmogų iš karto pastebėdavo ir įtariai sutikdavo. Bet, kaip vėliau Asteikaitė viešai pripažino, ji iš karto po santuokos sugulė su tokiu Andriejumi. Tai sužinojęs vyras nelaimėlį nužudė...

Nėra aišku, kaip susipažino Asteikaitė su svainiu Aleksandru Adamkavičiumi. Žinome, kad neleistinas jų ryšys truko ilgai, apie jį žinojo ne tik Asteikaitės vyras, bet ir daugiau žmonių. Vėliau teisme Petras Adamkavičius liudijo, kad jo brolienė „...dar jos vyrui gyvam esant, nusidėjo, tai yra [su kitais vyrais] sanguliavo, kas nesuderinama su Dievo įsakymais ir santuokos teise.Ir kad velionis jos vyras turėjo žinių, kad ji tam Aleksandrui dovanojo dovanas: žiedus, brangenybes ir kitus malonės ženklus...“.

Šis atvejis teikia žinių, kaip ano meto bajoriškoje visuomenėje buvo tvarkomos tokio pobūdžio šeimos problemos. Petras Adamkavičius teismui pasakojo: „Ir jis [Adomas Adamkavičius] už tai ją [Asteikaitę] baudė, ir susikvietęs savo bičiulius jai ne kartą į akis [kaltinimus] sviedė. Ir ji jam keliskart prisiekinėjo, kad to daugiau nedarys.“

Įtūžęs vyras viešai kaltino ir brolį, o pastarajam tai nebuvo malonu, nes ir jis buvo vedęs. Viešumoje Aleksandras tvirtino esąs nekaltas. Adomo Adamkavičiaus nužudymo išvakarėse, prekymečio metu Kražiuose, vieno miestelėno namuose, matyt, padauginęs alaus, Aleksandras žmonių akivaizdoje viešai grasino broliui. Sakė nekentėsiąs daugiau jo kaltinimų ir įžeidinėjimų, greitai jiems padarysiąs galą. Vėliau teisme tai panaudota prieš jį.

Jausminga drama virsta painiu detektyvu

Šeimyninių barnių atomazga buvo netikėta. 1553-ųjų rugsėjo 19 d. rytą Adomas Adamkavičius su keliais tarnybininkais išvyko iš savo Pilsūdų dvarelio į Kražius teisinių reikalų tvarkyti. Kelionė buvo suplanuota anksčiau, todėl apie ją žinojo Adamkavičiaus žmona.

Ji pasiuntė tarną Motiejų Lietuvį Aleksandrui pranešti, kuriuo keliu į Kražius vyks vyras. Raiteliams dar nekirtus Karšuvos valsčiaus sienos, būrio priekyje jojęs tarnybininkas Astreika netikėtai sušvilpė ir iškart pasigirdo šūvis. Kaip vėliau liudijo įvykio vietą ir nužudytojo kūną apžiūrėjęs žvelgūnas, dvi kulkos pataikė Adamkavičiui į krūtinę širdies srityje.

Apžiūros metu Astreika prisipažino žinojęs apie Asteikaitės sąmokslą prieš jo poną bei matęs, kaip iš nužudymo vietos pasišalino Aleksandras su savo bendru Valentinu Prinkiu. Todėl jau kitą dieną buvo žinomas žudikas, bet jų suimti ilgai nebuvo skubama.

Kodėl buvo reikalinga Adomo Adamkavičiaus mirtis? Į šį klausimą tiesiogiai neatsako nei vienas išlikęs dokumentas. Juose kelis kartus užsimenama, kad Asteikaitė primokiusi Aleksandrą nužudyti brolį tam, kad vėliau jie galėtų kartu gyventi. Bet dar kai ką paaiškina užuominos.

Viena jų nurodo, kad per 1553 m. Kalėdas nužudytojo brolis Petras Adamkavičius kartu su maždaug dviem šimtais (!) raitelių įsiveržė į Asteikaitės valdomą Pilsūdų dvarą. Sučiupę ją su vos 6 savaičių kūdikiu per šalčius nugabeno į kalėjimą Platelių pilyje. Kelionės metu kūdikis susirgo ir mirė. Asteikaitė kaltino svainį Petrą, tačiau Žemaitijos seniūno teismas nesiteikė net priimti jos skundo.

Meilės alkis ir turto troškimas

Nepaisant Aleksandro Adamkavičiaus ir Onos Asteikaitės kaltės, teismo procesas užtruko. Paspartinti ar numarinti bylą galėjo Petras Adamkavičius. Kurį laiką jis abejojo, ar pateikti kaltinimus.

Vėliau suvokė, kad apkaltinus brolienę dalyvavimu nužudant ir „pašalinus“ jos naujagimį (oficialų žuvusiojo paveldėtoją), visas nužudyto brolio turtas atitektų jam. Štai kodėl per 1553 m. Kalėdas jis dalyvavo suimant Asteikaitę ir, matyt, štai kodėl nepasirūpino deramomis jos kūdikio priežiūros sąlygomis.

Visi šie veiksmai, kaip ir po to sekęs Aleksandro suėmimas ir išvežimas kalėti į Vilnių, buvo atlikti pažeidžiant teisės procedūras. Todėl abu įtariamieji iš kalėjimų buvo paleisti: Asteikaitė – 1554 m. kovą, Aleksandras – turbūt, 1555 m. ankstyvą pavasarį.

Ir vėl – abipusės traukos ženklai: Asteikaitė nuvyko į Vilnių ir grįžo namo su Aleksandru viename vežime. Nepaisant visuomenės murmėjimo, likimas jų laimei skyrė dar kelis mėnesius...

Bylos svarstymas baigėsi 1555 m. gegužės 30 dieną. Abu įsimylėjėliai pripažinti kaltais ir nuteisti myriop. Pagal tuo metu galiojusius papročius nuosprendis įvykdytas nedelsiant.

www.ldkistorija.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Aktorė Jūratė Onaitytė: scenoje negali nepamilti partnerio + VIDEO

O taip reta teatre moterų aktorių, kurios jaustųsi laimingos savo karjera.

Lina Anušauskienė apie santuoką: dvi stiprios asmenybės vienuose namuose negalėtų gyventi

Seimo nario Arvydo Anušausko ir kone 27 metais jaunesnės jo žmonos Linos meilės istorija visuomenėje sukėlė daug prieštaringų reakcijų.

Aktorė ir režisierė Ieva Jackevičiūtė: ir aš likau visai viena su savo vaikais

Ieva Jackevičiūtė prieš šešerius metus buvo visur: vedė TV laidas, dalyvavo šokio projektuose, vaidino ir šoko didžiosiose Lietuvos teatro scenose, užsiėmė edukologine veikla. Šiandien, augindama 5,5 m. dukrą ir 2,5 m. sūnų, Ieva dalinasi savo motinystės patirtimi ir išgyvenimais, padėjusiais atrasti balansą tarp profesinės savirealizacijos ir namų gerovės.

Aktorė Eglė Gabrėnaitė: apie ilgesį ir didelę didelę boružę (1)

Vilniaus mažasis teatras švenčia – Lietuvos šimtmečio išvakarėse aktorė Eglė Gabrėnaitė apdovanojama Nacionaline kultūros ir meno premija.

Detektyvu virtusi meilės drama atskleidžia kitą mūsų istorijos pusę

Literatūroje išaukštinta Barboros Radvilaitės ir didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilė nepalieka lietuvių sąmonėje vietos jokiai kitai Renesanso laikų meilės istorijai. Bet gyvenimas vyko ne vien karalių ir didikų rūmuose.

Jurgita Jurkutė-Širvaitė: pertraukos gyvenime labai reikalingos ir naudingos (3)

Viena ryškiausių ir mylimiausių televizijos laidų vedėjų Jurgita Jurkutė-Širvaitė kurį laiką buvo pasitraukusi iš viešumos. Dukrelę auginanti moteris sako, kad tai buvo trumpas jos profesinis atsikvėpimas, po kurio ji vėl žengia į eterį.

Karininkė Lina Jieznienė: linkėčiau kariuomenėje patarnauti visiems trims savo vaikams

Lietuvos kariuomenės kapitonė Lina Jieznienė (31 m.) viena iš nedaugelio moterų mūsų šalyje išdrįso vadovauti karių būriui ir netgi kuopai. Dar nuostabiau yra tai, kad pelnyti karių pagarbą jai pavyksta nekeliant balso ir neprarandant šypsenos.

Karolis Vyšniauskas: siekiame padėti žmonėms lengviau išgyventi šiandieniame pasaulyje

Tinklalaidės NYLA autorius ir vedėjas Karolis Vyšniauskas (28 m.) 2017 metų rudenį kartu su šiuolaikinių medijų agentūros „Nanook“ žurnalistų komanda pradėjo rengti pokalbius, kurių galima klausytis internetu arba mobiliuoju telefonu. Apie šį naują projektą kalbasi žurnalistė Virginija Majorovienė.

A. Kumža: mano knyga – apie žmones, kurie kankinosi, buvo beveik dugne, bet šiandien vėl džiaugiasi gyvenimu

Ambasadorius Algirdas Kumža teigia, kad Vakarų pasaulio žmonės be reikalo ignoruoja senąją Rytų išmintį.

Vaikus globojanti Kristina: žinojau nuo pat vaikystės, ką reiškia būti vienišam ir paliktam (1)

Dar visai neseniai Kristina Svitojienė (38 m.) su vyru buvo palaidoję viltį susilaukti antro vaiko, nes gydytojai moteriai diagnozavo ankstyvąją menopauzę. Dabar šeima čiūčiuoja 1,4 metų biologinę dukrą ir globojamą kūdikį. Gali būti, kad pastarųjų bus ne vienas, mat Kristina dirba socialine globėja.