Legendinio smuikininko Raimundo Katiliaus dukra po tėvo mirties nebegalėjo pažvelgti į instrumentą

Prieš aštuoniolika metų Lietuva neteko vieno iškiliausių menininkų, smuiko virtuozo Raimundo Katiliaus – Vokietijos miesto Bad Kisingeno scenoje koncertavusiam 53-ejų muzikantui staiga sustojo širdis ir jis, nepaleisdamas iš rankų instrumento, susmuko tiesiog žiūrovų akyse.
© Linos Fisheye nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tuomet niekas neabejojo, kad maestro pėdomis seks paskutiniaisiais metais kartu su tėvu dažnai koncertavusi tuomet dar tik keturiolikmetė jo duktė Raimonda. Kitaip ir būti negalėjo – profesorius ją augino, kaip būsimą solistę, mokė siekti maksimumo ir netapti vidutinybe. Nuo šešerių instrumentą į rankas paėmusi mergaitė žinojo, kad nuo šiol ne matematikos namų darbai, o tėčio dėstomos smuiko pamokos bus jos prioritetas.

Legendinio smuikininko Raimundo Katiliaus dukra po tėvo mirties nebegalėjo pažvelgti į instrumentą
© Stop kadras

„Pamokos vykdavo lygiai taip pat, kaip ir su studentais – jokių nuolaidų nepaisant to, kad man ir metų buvo mažiau, ir galbūt pamokas reikėdavo ruošti. Tėtis būdavo reiklus: jeigu groji, turi tai daryti taip pat gerai, kaip ir tie, kuriems dvidešimt ar trisdešimt metų. Nes scena neatleiddžia neprofesionalumo vien dėl to, kad esi jaunas ar turi lankyti mokyklą“, – sėdėdama prieš LRT laidos „Gyvenimas“ kameras pamokas su tėvu prisiminė R. Katiliūtė, neslėpdama, kad neretai repetuodama su pavydu klausydavosi kieme žaidžiančių vaikų balsų.

Legendinio smuikininko Raimundo Katiliaus dukra po tėvo mirties nebegalėjo pažvelgti į instrumentą
© LRT, Vytenio Radžiūno nuotr.

Ji pati žaidimams laiko niekada neturėdavo – jos darbotvarkė būdavo suskaičiuota minučių tikslumu. Atsidavimas muzikai labai greitai davė rezultatų – po koncertų melomanai apipildavo mergaitę aplodismentais ir gėlėmis. Tačiau dabar pakartoti to ji nė už ką nesutiktų.

„Išeidavau į sceną ir aptemdavo akyse – rankos virpa, akys išsiplėtusios, bet nieko nematydavau. Išgyvenau siaubingą scenos baimę, kurios neįveikiau iki dabar“, – prisipažino Raimonda.

Legendinio smuikininko Raimundo Katiliaus dukra po tėvo mirties nebegalėjo pažvelgti į instrumentą
© LRT, Vytenio Radžiūno nuotr.

Apie tai, ką išgyvena scenoje, mergaitė tėvui neišsiduodavo, nes jautė milžinišką atsakomybę. Tačiau po jo mirties įvykusios laidotuvės, į kurias plūdo tūkstančiai, ir milžiniškas žiniasklaidos dėmesys sunkiai paveikė Raimondos sveikatą. Nuo to laiko ji nebegalėjo pažvelgti ir į instrumentą, su kuriuo nesiskyrė nuo mažumės. Apgaubtas prisiminimų jis liko gulėti nustumtas tolimiausiame namų kampe, iš kurio buvo paimtas tik tuomet, kai įsijungė laidos „Gyvenimas“ kameros.

Legendinio smuikininko Raimundo Katiliaus dukra po tėvo mirties nebegalėjo pažvelgti į instrumentą
© LRT, Vytenio Radžiūno nuotr.

„Po tiek daug metų pirmą kartą paėmiau smuiką į rankas“, – švelniai glostydama išsiderinusias stygas tyliai ištarė Raimonda. Dabar 32-ejų moters kelias visai kitoks. Ji tarsi žuvis vandeny nardo po televizijos užkulisius – mėgaujasi kurdama reportažus didžiausiems LRT televizijos projektams.

Jautrus Raimondos Katiliūtės pasakojimas apie santykius su tėvu – šį trečiadienį, 19:30 val. LRT laidoje „Gyvenimas”.
Anonsas: https://youtu.be/lxgWdpGeL7M

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Primabalerina Haruka Ohno: Lietuvoje pasijutau reikalinga

„Nesu apdovanota išskirtiniu talentu, viskas, ką pasiekiau, – sunkaus darbo rezultatas“, – su japonams įprastu kuklumu sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Haruka Ohno (27 m.). Klausydamasi nejučiomis imi gėrėtis šios moters iki svajonės išsipildymo atvedusia tvirto charakterio ir trapaus grakštaus kūno derme.

Ką karališkosios šeimos nariai vilkėjo į princo Louiso krikštynas?

Karališkoji šeima susirinko švęsti savo naujausio nario – mažojo princo Louiso.

Saulius Urbonavičius-Samas: Panevėžys turi kažką tokio, ko žodžiais nenusakysi (3)

Prie Nevėžio ir Skaistakalnio parke jaunas dienas leidęs TV laidų prodiuseris, grupės „Bix“ siela Saulius Urbonavičius-Samas prisipažįsta, kad jo gimtasis Panevėžys – neatpažįstamai pasikeitęs. Atsikračius sovietinio palikimo šiandien jame daugiau spalvų, tvarkos ir grožio, bet miesto ateitis priklauso nuo daug didesnių dalykų.

10 keistų taisyklių, kurių turi laikytis Meghan Markle (4)

Kai priklausai britų monarchijai, neabejotinai tenka laikytis tam tikrų taisyklių. Kai kurios jų yra griežtos, kai kurios – neįprastos, o kitos – tiesiog neįtikėtinos.

Indrė Trakimaitė: tėčio situacija man parodė, kad negalima atidėlioti gyvenimo

Visi žino, kad ekologiškiausia yra keliauti po savo šalį. Vietinio turizmo entuziastė ir aktyvi skatintoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė (40 m.) nemažai prisidėjo prie to, kad kasmet vis daugiau lietuvių savo šalį atranda iš naujo. Beje, atradimų netrūksta ir pačiai Indrei.

Kodėl po Mindaugo daugiau karalių nebebuvo?

Lietuvos karalystė egzistavo tik 10 metų: nuo Mindaugo vainikavimo 1253 m. liepą iki jo nužudymo 1263 metais. Vėliau žinomi dar du mėginimai sukurti Lietuvos karalystę.

Karalius Mindaugas: iš pradžių pamirštas, vėliau – nevertintas

1413 metais ginčo dėl Žemaitijos tarp Vytauto ir Jogailos bei Vokiečių ordino įkarštyje lietuvių oponentai priminė vieną epizodą iš tolimos Lietuvos praeities. Ordino atstovai tarpininko teismui pateikė „lietuvių karaliaus“ Mindaugo (~1200–1263 m.) dokumentus, pagal kuriuos šis perleidęs Ordinui Žemaitijos žemes ir kitas teritorijas. Lietuvos valdovų atsakymas buvo netikėtas, esą nėra žinoma, ar toks karalius apskritai kada nors gyveno.

Jonas Mekas: man nerūpi, kad ir Vakaruose būčiau pripažintas

Jonas Mekas (95 m.) mažiausiai nori kalbėti apie praeitį. „Mano požiūris į gyvenimą – kaip kameros objektyvo. Noriu fiksuoti tik tai, kas vyksta dabar prieš mano akis. Man įdomu tik dabartis“, – sako pasaulyje bene geriausiai žinomas Lietuvos menininkas, kai susitinkame Londono knygų mugėje. Sulig šiais žodžiais jis išsitraukia iš kišenės kamerą ir pradeda mus filmuoti.

Kaune įvyko iškilmingas Dainų šventės atidarymas (FOTO)

Paskutinę birželio dieną į Kauną susirinkę Lietuvos meno kolektyvai iš Lietuvos ir kitų šalių paliudijo, kad Dainų švenčių gyvybė neblėsta, veikiau - „dega mūsų širdyse“. Pagal neseną tradiciją, pirmas Dainų šventės renginys, kaip ir ankstesniais metais, įvyko Kaune.

Rygoje gimusi Dainų dienos Kaune režisierė V. Streiča: Latvijoje tos šventės – kitokios

Senųjų ąžuolų apsuptame Dainų slėnyje šeštadienio rytą vyks nacionalinės Lietuvos šimtmečio Dainų šventės renginio, skirto Kaunui, - Dainų dienos - generalinė repeticija.