Kokia buvo karaliaus Mindaugo žmona?

 (11)
Apie pagoniškų laikų Lietuvos moteris žinome nedaug. Mažai žinių išliko net ir apie didžiųjų kunigaikščių žmonas. Gedimino ir Kęstučio žmonų vardus (Jaunė ir Birutė) perdavė vėlyvi ir ne itin patikimi XVI a. šaltiniai. Jų gyvenimą ir veiklą gaubia šaltinių tyla, todėl kiek stebina, kad apie pirmojo Lietuvos valdovo, karaliaus Mindaugo, žmoną Mortą žinome ne tiek jau mažai.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tiesa, apie jos kilmę galima pasakyti tik tiek, kad gimė ji kilmingo kunigaikščio šeimoje, nes tai liudija Mortos ir jos sesers „prestižinės“ santuokos: viena ištekėjo už Mindaugo, kita – už Nalšios kunigaikščio Daumanto.

Tiek Mortai, tiek Mindaugui tai nebuvo pirmos vedybos. Mortos pirmasis vyras Vismantas buvo žuvęs. Mindaugo vyriausias sūnus Vaišelga gimė ankstesnėje santuokoje. Beje, kalbėti apie santuoką tais laikais yra sudėtinga, nes krikščioniška monogaminė šeima Lietuvoje dar tik pradėjo įsitvirtinti.

Nepaisant to, kad pagonys nebuvo suvaržyti monogaminių įsipareigojimų (bent jau galėjo nesunkiai išsiskirti), vis dėlto valdžios ir turtų paveldėjimo tvarka kilmingųjų pasaulyje reikalavo apsiriboti viena teisėta žmona.

Mylima žmona ir patikima patarėja

Mortos ir Mindaugo santuoka buvo dviejų subrendusių asmenų santuoka. Šaltinių užuominos rodo, kad juos siejo glaudus emocinis ryšys – Mindaugas dalijosi su žmona politinėmis problemomis, tikėjosi jos patarimų, tiesa, ne visuomet jų klausė.

Santuoką sutvirtino ir sūnų – Ruklio ir Rupeikio – gimimas. Vakarų Europos karūnacinis ceremonialas numatė karalių karūnavimą, todėl 1253 m. liepą Morta kartu su Mindaugu buvo karūnuota.

Vienintelis šaltinis, atskleidžiantis Mortos gyvenimą, yra Vokiečių ordino teritorijoje sukurta Eiliuotoji Livonijos kronika. Ji parašyta praėjus maždaug 40-iai metų po įvykių, tačiau yra gana patikimas šaltinis, nes autorius veikiausiai rėmėsi Mindaugo dvare gyvenusio Ordino atstovo liudijimu.

Morta šiame pasakojime, kiek tendencingai, tačiau autentiškai, iškyla kaip aktyvi politinio gyvenimo veikėja. Iki pat XIV a. pabaigos jai tarp didžiųjų kunigaikštienių politiniu aktyvumu prilygs tik antroji Algirdo žmona – Julijona.

Morta turėjo aiškią poziciją – ji buvo prokrikščioniškos (Ordino broliams palankios) grupuotės atstovė. Eiliuotoji Livonijos kronika pabrėžė jos nuopelnus krikščionybės sklaidai ir vėliau gelbėjant krikščionis, kurie Lietuvoje vykdė misijas.

Tai, kad žinomas Mortos tik krikščioniškas vardas, leidžia spėti, kad ji galėjo krikštytis dar prieš Mindaugą.

Kitų tautų istorijos pavyzdžiai iškalbingai byloja apie kilmingų moterų veiklos reikšmę ankstyvojoje christianizacijos fazėje. Krikščionybės priėmimą daug kur lydėjo pagonio valdovo santuoka su krikščionių šalies princese: Lenkijos karalius Mieško krikštijosi vedęs Čekijos kunigaikštytę, Vengrijos karalius Steponas – princesę iš Bavarijos.

Moterys iš valdovų giminės nusipelnė diegiant naują tikėjimą Skandinavijos valstybėse. Galbūt išties moterys būdavo labiau pagaulios ir atviros naujoms idėjoms, negu politika ir karais gyvenę vyrai? Turbūt toks buvo ir Mortos pasirinkimas.

Paskutinis Mortos patarimas, kuriuo nepasinaudota

Kai Mindaugas pradėjo keisti savo santykius su Vokiečių ordinu ir krikščionimis, Morta pamėgino įtikinti vyrą likti su sąjungininkais.

Eiliuotoji Livonijos kronika perteikia kelis spalvingus jos dialogus su Mindaugu, apie kuriuos galėjo sužinoti jos nuodėmklausys Zivertas, kuris veikiausiai ir buvo kronikininko informacijos šaltinis.

Šiuose pokalbiuose Morta drąsiai kritikavo krikščionims priešiškos grupuotės lyderio Treniotos veiksmus ir įspėjo apie būsimą Treniotos išdavystę. Jau prasidėjus Mindaugo kovoms prieš Ordiną, ji atvirai kritikavo vyrą („jei manęs būtum paklausęs / būtų tau dabar geriausia“), Treniotą išvadindama beždžione (diese affe): „Tu dabar klausai beždžionės / Turiu minty Treniotą / Jis išdavė tave /Savo nuomonę pakeiski / Paklausyk manęs, tau bus gerai“.

Vis dėlto Mortos įtikinėjimai Mindaugo nepalenkė. Ji tik apgynė Mindaugo dvare gyvenusius krikščionis nuo susidorojimo ir padėjo jiems ramiai grįžti į savo kraštą.

Morta mirė 60-ųjų metų pradžioje, nesulaukusi tragiškos konflikto atomazgos. Pasak Haličo-Voluinės kronikos, prieš mirtį jį paprašė vyro, kad paimtų į žmonas jos seserį, kunigaikščio Daumanto žmoną, „kad kita mano vaikų neskriaustų“. Žmoną „apraudojęs“ vyras taip ir padarė.

1263 metais buvo nužudytas Mindaugas ir abu jų sūnūs.

Gilesnės istorinės atminties neturėjusių pagonių lietuvių savimonėje Mortos, kaip ir Mindaugo, greitai neliko. Mortos atminimas gyvesnis buvo Ordino žemėse, kur ji pelnytai laikyta krikščionių gynėja. Bet ir šį jos įvaizdį Ordino ideologai naudojo savo politiniams tikslams.

Ordino kronika: „Piktavalis Žemaitijos karalius“ ir jo krikščionė žmona iš Švedijos

XVI a. Prūsijoje gyvenę vokiečių kronikininkai, negalėdami racionaliai paaiškinti Mortos angažavimosi krikščionybės reikalui, sugalvojo fiktyvią jos kilmės iš Švedijos teoriją.

Simonas Grunau, savo kronikoje rašydamas apie vieną „piktavalį Žemaitijos karalių“ (taip jis vadino Mindaugą), pasakoja, kad to meto „Livonijos krašto magistras Andriejus Štirietis, nerimavęs, kiek toli Mindaugas ketina pulti, ir kadangi buvo jo kaimynas, gerai pagalvojęs nusprendė su juo susipažinti.

Visų pirma jis jam pripiršo krikščionę moterį iš Švedijos vardu Morta. Ji ir brolis Andriejus išaiškino Mindaugui, kad tapęs krikščionimi, galės būti paskelbtas karaliumi. Nudžiugęs Mindaugas sutiko“. Po kiek laiko kronikininkas leidžia krikščioniškai valdovų porai drauge žūti nuo išdavikų rankų.

Šis tariamos Mortos kilmės iš Švedijos siužetas liudija, kad atmintis apie Mortą ir jos veiklą krikščionybės labui Ordino valstybėje buvo puoselėta bent kelis šimtmečius.

Įdomybė: tuo tarpu Lietuvoje apie Mortą daugiau rašyti pradėta tik XX a. pabaigoje. Švenčiant Mindaugo ir Mortos karūnavimo 750-ąsias metines, 2003 m. įsteigta Karalienės Mortos premija talentingiausiems vaikams už muzikos, dailės, literatūros pasiekimus. Premija įteikiama kasmet, liepos 6 dieną.
www.ldkistorija.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

5 būdai, kuriais princas Harry ir Meghan Markle per savo vestuves pagerbė princesę Dianą

Princo Harry ir Meghan Markle vestuvės į istoriją įeis kaip viena didžiausių šio dešimtmečio karališkųjų švenčių. Nieko keisto, kad svarbiausią savo gyvenimo dieną princas rado ne vieną būdą paminėti savo velionės mamos atminimą.

Kensingtono rūmai: nuspręsta, kas vietoj tėvo prie altoriaus lydės Meghan Markle

M. Markle tėvas Thomas dėl širdies operacijos negalės dalyvauti vestuvėse ir lydėti dukters prie altoriaus.

Gabriele d‘Annunzio: italų rašytojas, diktatorius, suvedžiotojas, kuriam priskaičiuojama iki 4 tūkstančių meilužių (1)

„Il Vate.“ Pranašas, tautos dainius, vizionierius. Taip Gabriele‘ę d‘Annunzio (1863–1938 m.) vadino italai. Greta rikiuojasi ir kiti apibūdinimai: rašytojas, politikas, karo didvyris, diktatorius, fašizmo ideologas, rafinuotas suvedžiotojas ir dekadentizmo simbolis. Socialinių vaidmenų, titulų ir epitetų gausa liudija mažų mažiausiai tai, kad d‘Annunzio buvo intriguojanti asmenybė.

Po pasaulį besibastanti Viktoro Gerulaičio dukra Eglė: keliauti viena nebijojau ir nebijau

Kai pirmą kartą į rankas pakliuvo žinomo muzikologo Viktoro Gerulaičio dukros Eglės Gerulaitytės (33 m.) „Bastūnės liudijimai“ su pačia autore neįprasta šukuosena ant viršelio, į galvą atėjo vienintelis žodis – drąsu. Visgi pradėjusi skaityti knygą supratau, kad tai – tik smulkmena. Drąsu buvo keliauti vienai motociklu po Pietų Amerikos šalis nemokant gerai važiuoti, neturint modernių žemėlapių ir pinigų susimokėti už sočią vakarienę bei viešbučius.

Neuromokslininkė Urtė Neniškytė: namo grįžau su dukra ir su paveikslu

Viskas prasidėjo nuo racionalaus sprendimo: svetainės sienai reikia paveikslo. Šis pasakojimas – ne nuotykis ir ne meilės istorija. Vis dėlto Vytenio Lingio paveikslo „Kalnai“ (2016 m.) atsiradimas neuromokslininkės Urtės Neniškytės namuose neapsiėjo be sutapimų ir naujų potyrių.

Jūroje žmonos netekęs Romualdas Požerskis: mačiau jos akis, bet kitą akimirką dingo ir neberadau

Garsus fotomenininkas, iš jūros ištraukęs skęstančias anūkes, žmonos išgelbėti nebespėjo.

Melania Trump pateko į ligoninę

JAV pirmajai poniai Melaniai Trump buvo atlikta inkstų operacija.

Jonas Öhmanas: tie, kurie teigia nieko nebijantys, meluoja. Visi ko nors bijo (2)

Joną Öhmaną (52 m.) kažkas neseniai pavadino žinomiausiu švedu Lietuvoje ir populiariausiu lietuviu Ukrainoje. Šį žmogų būtų labai sunku įsprausti į vieną apibrėžimą. Jis Upsalos universitete studijavo teologiją ir filologiją, atvažiavęs į Lietuvą ėmė tyrinėti pokarį ir kurti apie tai dokumentinius filmus, dabar važinėja į Ukrainą pilnomis dėžėmis. Vienos jų – vaikams, kitos – snaiperiams.

Vienuolis Kęstutis Marčiulynas: pinigai gali sugadinti net ir patį dvasingiausią žmogų (1)

Visada tikėjau, jog nuoširdus pokalbis su kitu žmogumi gydo – pokalbis apie gyvenimo patirtis, pamatytus stebuklus ir išgyventus skausmus, paslėptas ar visiems suprantamas, tačiau sunkiai įgyvendinamas gyvenimo tiesas.

Dailininkė Gia Ram: turbūt dėl to ir tapau nuogas moteris, nes jos – be kaukių (2)

Viena ryškiausių jaunos kartos Lietuvos tapytojų Gia Ram, atrodo, alsuoja laisvę. Drąsi menininkė netelpa į jokius rėmus – „jie tik mūsų galvose“, sako ji. Nepabijojusi mesti mokslų dailės akademijoje, Gia pati atrado savo kelią, surengė sėkmingas parodas ir vėl pristato naujus darbus, persmelktus spalvų ir slapto palinkėjimo – išdrįsti būti savimi.