Kodėl Vytautas Didysis pas žmoną skubėdavo lyg akis išdegęs?

 (64)
Lietuvos didžiojo kunigaikščio pirmoji žmona Ona suvaidino svarbų vaidmenį Vytauto gyvenimo istorijoje. Labiausiai pagarsėjo Lietuvos metraščiuose užfiksuotas pasakojimas, kaip jos pagalba Vytautas 1382 m. pabėgo iš Jogailos nelaisvės.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Metraštyje rašoma: „Didysis kunigaikštis Vytautas griežtai saugomas sėdėjo Krėvos pilies menėje, o dvi moterys vaikščiojo patalo kloti į kunigaikštienės menę, stebimos sargybinių. Ir didžioji kunigaikštienė išgirdo iš žmonių, kad jei didysis kunigaikštis Vytautas ilgiau sėdės nelaisvėje, jam nutiks taip, kaip ir tėvui.

Tuomet ji jam štai ką patarė: kai ateis tos moterys vėl patalo kloti, tegu jis apsirengia vienos iš jų drabužiais ir išeina su kita. Vytautas paklausęs žmonos patarimo, apsirengė vienos moters drabužiais, išėjo su kita ir, nusileidęs iš pilies, pabėgo pas vokiečius į Prūsiją“.

Ši Vytauto „persirengimo istorija“ kartais perdėm romantizuojama, kartais laikoma anekdotiniu pasakojimu. Tačiau siužetas sutinkamas ankstyviausioje Lietuvos metraščių dalyje, rašytoje dar Vytauto laikais (gal net jam diktuojant), todėl galima manyti, kad ši pabėgimo istorija ne tik buvo gerai žinoma amžininkams, bet ir lėmė Onos vertinimus.

Deja, nežinome, kaip iš Krėvos ištrūko pati Ona, šiaip ar taip, ji vėliau lydėjo Vytautą jo politinėje tremtyje Ordino žemėse.

Onos kilmė, kaip ir daugelio Lietuvos kunigaikščių žmonų, nėra tiksliai žinoma. Vieni tyrinėtojai ją laiko Smolensko kunigaikščio Sviatoslavo Ivanovičiaus dukterimi, kiti – lietuvių kunigaikščio ir Vytauto bendražygio Sudimanto iš Eišiškių seserimi. Daugiau pagrindo esama manyti, kad ji kilo iš Smolensko, o šios vedybos, įvykusios apie 1375 m., buvo viena iš Lietuvos valdančiojo elito priemonių, įsitvirtinant didelėje ir strategine prasme svarbioje rusų kunigaikštystėje.

Netiesiogiai nuo vaikystės išpažintą krikščionių tikėjimą patvirtina vėlesni liudijimai apie Onos pamaldumą. Tiesa, po Lietuvos katalikiško krikšto ji, kaip Vytauto žmona, iš stačiatikybės turėjo pereiti į katalikybę.

Kunigaikštienės pėdsakai didžiosios politikos metraščiuose

Apie didžiosios kunigaikštienės politinę įtaką galima spręsti iš kronikų, laiškų ir tarptautinių sutarčių. Ona dviem dokumentais patvirtino 1392 08 05 Astravos sutartį tarp Jogailos ir Vytauto, kuriuose Jogailai ir Jadvygai garantavo už savo vyrą. Netrukus po to Jogaila jai iš Krokuvos siuntė dovanų kelis brangius žiedus.

1398 metais Ona dalyvavo sudarant Vytautui itin svarbią Salyno taikos sutartį su Ordinu. 1400 metais su gausia delegacija (minima 400 arklių palyda) atliko piligriminę kelionę po Prūsijos šventas vietas, aplankydama šv. Dorotėjos iš Montau kapą Marienverderyje. Šios kelionės metu jai buvo dovanotos kelios knygelės su šv. Dorotėjos gyvenimo aprašymu. Tai netiesiogiai liudija apie jos išsilavinimą.

Ši kelionė turėjo ir politinį motyvą: buvo sutvirtinti tuometiniai draugiški Vytauto ir Ordino santykiai. Panašu, kad su įvairiais Ordino vadovais ją nuolat siejo geri santykiai.

Intriguoja viena Onos gyvenimo detalė. 1408 metais didysis magistras Ulrichas Jungingenas atsiuntė Onai išskirtinę dovaną. Tai buvo vienas pirmųjų Europoje klavišinių muzikos instrumentų – klavikordas. Pirmąkart vos prieš dešimtmetį (1396) paminėtas instrumentas atkeliavo į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvarą. Nežinome, kodėl Ordino vadovas Onai parinko tokią dovaną. Muzikos kapela ir atskiri muzikantai sutinkami tiek Ordino magistro, tiek Lietuvos valdovų aplinkoje.

Galima spėti, kad į rūmus būdavo kviečiamas muzikantas ir kunigaikštienė trumpindavo laiką prie klavikordo, laukdama iš ilgų kelionių grįžtančio vyro, kuris, kaip pasakoja kronikininkai, pas žmoną skubėdavo lyg akis išdegęs.

Kunigaikštienė ir pati mokėjo karališkas dovanas dovanoti. Šventosios Romos imperijos imperatoriui Zigmantui ji padovanojo ne tik brangių drabužių, kailių, rankšluosčių ir staltiesių, bet ir dvylika narvelių Vytauto dovanotiems sakalams laikyti. Zigmanto Liuksemburgo žmonai įteikė tris poras batų (vieni iš jų buvo siuvinėti perlais), auksu siuvinėtų rankšluosčių, pirštinių, pamuštų sabalų kailiais, ir 100 sabalų kailiukų. <...>Amžininkai tvirtino, kad Ona buvusi viena puošniausių Rytų Europos moterų, mėgusi prabangą – vilkėjo iš labai brangių audinių pasiūtus drabužius, puošėsi brangenybėmis. Sakoma, juodu su Vytautu turėję po 300 siuvinėtojų auksu.
Iš L. Matonienės knygos „Vilnius: meilės stotelės. Romantiškasis miesto žemėlapis“

1405 metais didysis magistras laiške Onai dėkojo už siųstas dovanas, kurias atgabenęs jos tarnas Konradas, ir prašė toliau užtarti Ordino reikalus Vytauto akivaizdoje. 1404 metais „riterių saloje“ (Ritersverderyje) prie Kauno paskelbtame dokumente didysis magistras Konradas Jungingenas Vytautui įsipareigojo didžiojo kunigaikščio mirties atveju būti jo žmonos globėju.

„Prisimindami draugystę ir gerus darbus, kuriuos mes ir mūsų ordinas esame patyrę ir tikimės patirti ateityje iš šviesiojo kunigaikščio pono Aleksandro, kitaip Vytauto, ir šviesiausios kunigaikštienės, jo sutuoktinės Onos, gavę mūsų pareigūnų ir viso mūsų ordino sutikimą, kuo geriausiai ir rimčiausiai be klastos ir apgaulės pažadame: jei taip Dievo valia atsitiktų, kad minėtas kunigaikštis Aleksandras, kitaip Vytautas, pasitrauktų iš šio pasaulio anksčiau už savo sutuoktinę Oną, ir jei kas nors norėtų jai prievarta ir neteisėtai grasinti ar išvaryti iš valdų ir paveldėtų žemių, kurias jai iš savo tėvoninių valdų būtų užrašęs kaip dovį ir patvirtinęs savo pagrindiniu antspaudu jos vyras minėtas kunigaikštis Aleksandras, kitaip Vytautas, mes ir mūsų ordinas turime visomis savo galiomis ją globoti ir ginti nuo bet kokios prievartos ir neteisybės“.

Šiame dokumente minimos valdos Onai buvo užtikrintos 1401 m.Vilniaus sutartyje tarp Vytauto ir Jogailos. Tai buvo įprasta to meto teisinė ir ekonominė garantija kunigaikščių našlėms. Tačiau Ona mirė dvylika metų anksčiau už savo vyrą – 1418 m. Trakuose. Ji palaidota Vilniaus katedroje. Už jos sielą buvo meldžiamasi ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos bei Ordino bažnyčiose.

Vokiečių ordino kronikininkas Jonas Posilgietis pasakojo keistą gandą, neva kunigaikštienė išpranašavo, kad po jos mirties Vytautui nesiseks. Sunku pasakyti, kiek patikima ši žinutė, kurios nepatvirtina kiti šaltiniai, turbūt ji labiau atspindi vakariečių stereotipus apie „pagonių krašto moteris“.

Vienintelė Vytauto ir Onos duktė Sofija dar 1390 m., antrojo Vytauto pabėgimo į Ordiną metu, buvo ištekinta už būsimo Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus I.

www.ldkistorija.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Regimantas Adomaitis: jau nebevaikštau į teatrą, užsiimu kulinarija (17)

„Scanoramoje“ aktorius pristatė prieš 50 metų sukurtą lietuvišką filmą „Suaugusių žmonių žaidimai“, kuriame jis atliko lovelaso vaidmenį.

Vėlyva motinystė? Kodėl gi ne – žvaigždės, susilaukusios vaikų po 40-ies (9)

Šiuolaikinės moters gyvenime nuolat iškyla pasirinkimo dilemos. Karjera ir šeima konkuruoja dėl pirmaplanio vaidmens. Vis dėlto daugelis moterų nemato problemų planuodamos savo gyvenimą: sukūrusios sėkmingą karjerą pasineria į vėlyvą motinystę.

Žmogaus teisių aktyvistė E. Pizzey: man liko nedaug laiko, bet dar labai norėčiau pamatyti feminizmo žlugimą (108)

Pirmosios pasaulyje moterų prieglaudos įkūrėjai rašytojai, žmogaus teisių aktyvistei Erin Pizzey teko sulaukti grasinimų mirtimi, judėti su policijos apsauga ir netgi emigruoti, tačiau ji niekada neatsižadėjo savo įsitikinimų. Šią legendinę asmenybę pakalbino žurnalistė Jolanta Miškinytė.

Į Lietuvą grįžusi D. Grigienė: Amerikoje lietuvybę išlaikyti būtų buvę sunku (10)

„Iki pasaulyje įsivyraus vyrų ir moterų lygybė, tol šioje srityje bus ką veikti“, – neabejoja „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė (40 m.). Ji visiškai tikra, kad lygios galimybės komandoje įžiebia kūrybiškumo ugnį, kuria ypatingą darbo aplinką, dėl to pasiekiama daug geresnių rezultatų. Į vyrų bankininkų pasaulį įsiveržusi Dovilė įsitikino, kad lyderystė turi prasmę. Lyderiai formuoja visuomenę ir visų mūsų ateitį.

Agnė Gilytė: vaikai geriausiai patikrina santykių tvirtumą (2)

Sekti stilistę Agnę Gilytę (33 m.) – nelengva užduotis, nes tradicinis ištekėjusios ir vaikų turinčios moters scenarijus darbas–namai šiuo atveju neveikia. Jos dienos prasideda panašiai, bet anaiptol nėra panašios. Gal ir gerai, nes Agnė tikina, kad rutina ją žudo, o mes juk norime matyti ją gyvą?

Sudėtingą operaciją patyręs K. Smoriginas: labiausiai gaila būtų anūkus palikti (13)

„Sugijau kaip šuva. Dirbu pilna koja“, – šypsosi roko operos „Jūratė ir Kastytis“ režisierius ir aktorius Kostas Smoriginas (64 m.) su kolegomis besirengiantis legendines roko operos atsisveikinimo turui po Lietuvos miestus.

Režisierius A. Blaževičius: manau, dirbant atominėje elektrinėje patiriama mažiau streso, nei kuriant filmą (2)

Vilnietis kino režisierius Andrius Blaževičius (32 m.) – parankus pašnekovas: atviras, kalba paprastai, bet turi ką pasakyti.

„Scanoramos“ atidarymo šventėje - būrys kino mylėtojų (nuotraukų albumas)

Ketvirtadienio vakarą vyko Europos šalių kino forumo „Scanorama“ atidarymo šventė. Šiemet didžiausias rudens kino festivalis pasitiko kaip reta gausia festivalio programa, kurią šventinį vakarą atidarė intelektualaus britiško humoro juosta „Vakarėlis“.

Gatvės medžiotoju tituluojamas fotografas V. Alesius: mes vis dar labai bijome nepaklusti standartams (2)

Kartais atrodo, kad jis mus visus stebi. Vidutinio amžiaus vyras žilstelėjusiais smilkiniais su fotoaparatu rankoje. Germanistas, vertėjas, o laisvalaikiu fotografas Vincas Alesius (45 m.) lyg karoliukus veria Vilniaus kasdienybės akimirkas. Tos akimirkos labai skirtingos – nuo tviskančių gatvės podiumų iki beviltiškų stoties rajono šaligatvių.

E. Umbrasaitė: Prancūzijoje supratau, kad šokoladas, nauja suknelė ar jaunas meilužis – ne nuodėmė (13)

Žurnalistė ir rašytoja Erika Umbrasaitė antradienio vakarą Vilniaus galerijoje „Vartai“ pristatė naują, leidyklos „Alma littera“ išleistą knygą „Prancūzija Mon amour“. Renginį moderavo žurnalo ir portalo „Moteris“ vyriausioji redaktorė Gražina Michnevičiūtė.