Po roko ir operos sintezės projekto „VCO Rock“, kurio atlikėjų įvaizdį kūrė Dainius Bendikas, nepraėjusios net 24 valandos, o kavos puodeliu rankas besišildantis dizaineris prasitaria, kad kitą dieną jo jau laukia skrydis – vienas iš kelių per metus –atgal į Islandiją. Ten gyvenantis ir kuriantis menininkas Lietuvoje jau keleri metai yra svečias.
Populiariausi straipsniai:
- Astrologė Rima: kodėl šį pavasarį visiems prireiks blaivaus proto
- 40+ - trys charizmatiškų moterų virsmai
- Šimtamečiame name - vintažu kvepiantis butas
Veikiausiai todėl pokalbį pradedame ne nuo mados, o nuo Vilniaus. Besikeičiančio, tačiau vis dar jaukaus. Kad ir didesnio už Reikjaviką. Kalbame apie nuo būsimo kūrėjo žingsnių skambėjusius Vilniaus dailės akademijos koridorius, miesto traukos centru tapusį Bernardinų sodą...
Sostinė auga ir tampa patraukli kosmopolitams, tačiau D. Bendikui malonesnis ne didmiesčio šurmulys, o salos ramybė.
„Na, taip, per valandą į kitą Europos sostinę nenuskrisi, tačiau gali nuvykti į kalnus“, – šypteli kūrėjas. Ir pabrėžia, kad ramios vietovės išskirtinumas tas, kad ten atvyksta ir kuriasi natūralumo ieškantys, ypatingą ryšį su gamta jaučiantys žmonės. D. Bendikas – vienas jų. Iš pirmo žvilgsnio atšiauri, bet jau prisijaukinta Islandija yra dabartinė dizainerio mūza.
D. Bendikas neslepia noro ir poreikio atsiriboti nuo šiandien vyraujančios urbanistinės stilistikos, nuo to, kas įprasta XXI a. žmogui. Lūžio tašku dizaineris vadina prieš penkerius metus konkurse „Mados injekcija“ kartu su Benu Staškausku pristatytą kolekciją „Infiltruoti“. Ja talentų paieškos konkurso „Injekcija“ nugalėtojai deklaravo susiliejimo su aplinka idėją: „Būtent tada supratau, kad galiu kurti savitos estetikos drabužius.“
Vieną dieną Vilniaus dailės akademijos studentui atsirado galimybė atlikti praktiką Islandijoje – pas žydų kilmės dizainerį Srulį Rechtą, ir jis susigundė.
„Tai buvo iššūkis, tačiau traukė noras patirti kitokią gamtą, išbandyti save.“ Per pirmąją pažintį su šia šalimi lietuviui labiausiai įstrigo tai, kad saulė čia kyla vienuoliktą, o leidžiasi ketvirtą valandą, įsiminė ir šaltis. Baigęs praktiką, Dainius grįžo tęsti mokslų į Lietuvą, bet netrukus S. Rechtas lietuvį ir vėl pakvietė – šį kartą tapti jo vardo kompanijos dalimi.
Tenykštė bendruomenė, įstabaus grožio gamta, D. Bendikui artima šiaurietiška estetika lėmė, kad dizaineris, baigęs studijas, apsisprendė važiuoti į Reikjaviką. Čia gyvena jau ketvirtus metus.
„Ilgainiui salą ėmiau laikyti namais, joje geriau pažinau save“, – teigia pašnekovas ir priduria jaučiantis, kad dar palyginti jauna vietos mados pramonė jau turi savitą braižą ir palieka vis gilesnį įspaudą Europos mados istorijoje.
„Islandų mada pasižymi iš gūdžios senovės išlikusia tamsia estetika, bet šiandien ji įgavusi modernių bruožų, pozityvumo, – pasakoja D. Bendikas. – Žinoma, dizainerių kol kas nėra daug, tačiau jie aktyvūs, o visuomenė noriai domisi jų darbais. Atviras bendravimas, paprastumas ir tikrumas – islandų kultūros dalis, toks yra ir požiūris į menininkus, o tai skatina kūrybiškumą.“
Vis dėlto svarbiausia D. Bendikui Islandijoje yra gamtos suteikiama galimybė džiaugtis vienatve, medituoti. Dizaineris pasakoja studijų metais ramybės ieškojęs Vilniaus senamiesčio gatvelėse ar dienų dienas vienumoje piešdavęs eskizus, o Reikjavike ramybės šventovė jam yra kalnai.
Islandijos įkvėptas yra ir dabartinis Dainiaus kūrybos herojus – mąslus, intelektualus Mėnulio vienuolis, XXI amžiaus žmogaus vartotojo priešingybė. Šis dizainerio alter ego dėvi gyvumą ir tikrumą simbolizuojančius daugiasluoksnius, tačiau laisvai judėti leidžiančius tik natūralių audinių – neutralių žemės atspalvių vilnos, lino, odos, natūraliai dažytos medvilnės – drabužius.
Įkūnyti intelektualųjį D. Bendiko vienuolį atšiaurios Islandijos fone Dainius pakvietė pažįstamą mados fotografą Visvaldą Morkevičių. Įvairių šalių mados leidiniuose ir tinklaraščiuose publikuota fotosesija sukėlė diskusiją apie aktualią tendenciją mada perteikti tikras, nesumeluotas emocijas.
„Džiaugiuosi, kad mano sukurta istorija perteikta, papasakota ir vizualiai. Emocija išliko, o aš pamačiau, kad mintys, kurias išsakiau, šiandien aktualios, artimos tikrumo pasiilgusiam pasauliui.“
Pašnekovą klausiu, koks jo požiūris į tai, kad vyriška mada dažnai vertinama kaip nuobodi. Dizaineris patikina, kad taip nėra, kad jam pačiam vyriška mada – išskirtinė saviraiškos forma.
„Man kurti drabužius vyrams tiesiog lengviau, nes pats galiu įvertinti kaip dėvėtojas. Ypatingų ribų vyriška mada, manau, neturi, – sako D. Bendikas. – Natūralu, kad moteris siekia puošnumo, ji iš prigimties yra jautresnė grožiui, galbūt net linkusi į ekstravaganciją. Vyras siekia solidumo, ir tai taip pat galima pateikti labai įvairiai.“
Dar paklausiu, ar nėra pasižadėjęs dalyvauti į „VCO Rock“ panašiame projekte Lietuvoje? Dainius mįslingai nusišypso: „Suvesti žmones, kurti alternatyvią kultūrą... Tai tikra. Šiuo metu viskas plaukia savo vaga, jaučiu, kad mokausi, ir žengiu į priekį. O juk jei nustoji mokytis, galbūt jau laikas ką nors keisti?“