Skaitomiausi šių dienų straipsniai:
- D. Ibelhauptaitė: pakeista mityba naikina kilogramus ir grąžina jėgas
- Moteris, suviliojusi kunigaikščius ir Kazanovą
- Horoskopas 06.26-07.03: sudėtingos savaitės viduryje bus ir gražių momentų
- 5 rankinių tipai, kuriuos privalu turėti kiekvienai (FOTO)
Buvo praėjusi maždaug savaitė nuo tada, kai Indonezijoje pradėjau savo naująjį gyvenimo etapą. Apsistojau Džokjakartoje (Yogyakarta) – centrinėje Javos salos dalyje esančiame mieste. Jame – daugiau nei 300 tūkst. gyventojų. Džokjakarta – žymus klasikinės javiečių kultūros ir meno, taip pat Indonezijos aukštojo mokslo centras. Nesitikėjau taip greitai susidurti su viena šios kultūros apraiškų, tad į kavinėje pasirodžiusią moterį žvelgiau apstulbusi.
Tai buvo mano pirmoji pažintis su waria – trečiosios lyties asmeniu: vyru, kuris atrodo ir jaučiasi kaip moteris. Atvykėlė vilkėjo trumpą sijoną ir buvo ryškiai pasidažiusi, tačiau griežti veido bruožai išdavė, kad ji tik dedasi priklausanti moterų giminei. Ponia tarškino barškutį ir dainavo – taip užsidirba pragyvenimui. Apsidairiau aplink. Kavinėje sėdėję vietiniai šypsojosi, vieni davė dainininkei pinigų, kiti mandagiai purtydami galvą signalizavo, kad šiandien paramos ji nesulauks. Negalėjau nesistebėti – juk šioje šalyje net 87 proc. tikinčiųjų – musulmonai sunitai, o žmonės taip ramiai ir taikiai reaguoja į kitokius. Vėliau bendraudama su kaimynais supratau, kad Indonezijoje trečioji lytis daug geriau suprantama ir toleruojama nei, pavyzdžiui, lesbietės.
Mes dažnai tikime, kad siela yra belytė, o štai Indonezijoje yra kitaip. Vadinamieji warios tiki, kad jų siela yra moteriškos lyties. Pavadinimą waria tokiems asmenims apibūdinti indoneziečiai sukūrė sudūrę žodžius „wanita“ (moteris) ir „pria“ (vyras). Europoje tokie žmonės paprastai vadinami translyčiais arba trečiosios lyties asmenimis.
Lyčių margumynas
Margoje ir daugialypėje Indonezijos kultūroje lyties sąvoka yra kur kas platesnė, nei įprasta mums. Pavyzdžiui, bugiai (viena iš Indonezijos etninių grupių) skirsto žmones net į penkias lytis. Dvi iš jų – vyras ir moteris, o štai trys kitos mums sunkiai suprantamos. Bissu – viena jų. Tai moteriškai atrodantys vyrai, kurie gyvena su tos pačios lyties asmenimis. Seniau tikėta, kad bissu buvo pirmasis dievų kūrinys, iki belytis žmogus buvo padalytas į lytį turinčias būtybes.
Borneo saloje paplitusi etninė subgrupė ngaju saviškius translyčius asmenis – vadinamuosius basir ir balian – laiko šventos abiejų lyčių vienovės įsikūnijimu, o tai esąs galios šaltinis.
Iki islamo įsigalėjimo Indonezijoje translyčiai asmenys buvo itin svarbūs atliekant religinius ritualus. Svarbią vietą trečiosios lyties personažai užėmė ir kultūroje – tarp tradicinio Indonezijos šešėlių teatre wayang herojų yra ir lytį gebančių keisti personažų. Mano draugai iš Džokjakartos menų universiteto pasakojo, kad tradiciniai Indonezijos šokiai grubiai skirstomi į kelias kategorijas: vyriškus, silpnų vyrų, stiprių moterų (trečiosios lyties) ir moteriškus. Norintieji gali išmokti specialių tradicinių translyčių asmenų šokių. Beje, antropologė Evelyn Blackwood teigia, kad waria yra ne translytis žmogus, o asmuo, peržengę lyties ribas (angl. gender transgressor), tai yra „sujungęs savyje abi lytis“.
Lemties iššūkiaiŠiandienėje Indonezijos visuomenėje translyčiai asmenys susiduria su iššūkiais. Tėvai dažnai nesidžiaugia sužinoję, kad jų vaikas yra toks, nes tai reiškia, kad atžalai teks patirti nemažai problemų.
Mano sutikti warios teigė, kad jiems dažnai kyla įvairių klausimų, pavyzdžiui, kaip melstis mečetėje. Islamą išpažįstantys vyrai ir moterys tai daro atskirai, rengiasi skirtingais maldos drabužiais, o kaip turėtų melstis waria – kaip vyras ar kaip moteris? Džokjakartoje pačių translyčių asmenų iniciatyva tokioms problemoms spręsti sukurta islamo mokykla. Kai kuriuose maldos namuose dėl tokių žmonių dalyvavimo pamaldose nekyla sunkumų, tačiau yra ir juos atstumiančių religinių bendruomenių. Trečiosios lyties atstovai neretai baiminasi, kad gali tapti islamo ekstremistų taikiniu.
JAV prezidentą Baracką Obamą, kai jis buvo mažas ir su tėvais gyveno Indonezijoje, prižiūrėti padėjo translytė auklė Evie. Visgi tik nedaugeliui trečiosios lyties žmonių nusišypso sėkmė gauti trokštamą darbą. Mano kalbintieji sakė pinigų dažniausiai užsidirbantys dainuodami ir šokdami gatvėse, rengdami pasirodymus privačiuose vakarėliuose arba dirbdami makiažo meistrais. Kai kurie užsiima prostitucija. Be piktų žodžių
Penktadieniais ir šeštadieniais Džokjakartoje, kabarete „Mirota Batik“, vyksta pusantros valandos pasirodymas, primenantis persirengėlių vakarėlį. Moteriškais drabužiais pasipuošę vyrai šmaikščiai traukia Beyonce, Lady Gagos, Agnez Mo ir kitų žymių atlikėjų dainas. Šou dalyvė Sarita Kamasutra pasakojo kabarete dirbanti jau penkerius metus. „Dirbu daug ir sunkiai, mano pasirodymai yra kūrybiški, pati siuvuosi kostiumus ir kuriu choreografiją. Žmonės už pastangas mane gerbia“, – džiaugėsi atlikėja. Scenos žvaigždės teigė sulaukiančios daug komplimentų, pasiūlymų dalyvauti privačiuose vakarėliuose, turinčios būrį gerbėjų.
Mane labiau domino ne pats pasirodymas, o vietos žmonių reakcija: gausūs plojimai, jaudulys ir begalinis noras nusifotografuoti su atlikėjomis. Dauguma svečių – jauni žmonės, šeimos su vaikais. Daugelis žiūrovių ryši plaukus ir kaklą dengiančias musulmoniškas skareles (jilbab). Nors Koranas skelbia, kad vyrai turi rengtis ir elgtis vyriškai, o moterys – moteriškai, Javos saloje riba tarp islamo ir javietiškų tradicijų kai kada būna nelabai ryški.Kai paklausiau apie toleranciją, dauguma kabareto artisčių atsakė, jog Džokjakarta yra labai atviras ir kultūringas miestas. Ir tikrai, čia – kitaip nei Europoje: įprastuose naktiniuose klubuose dažnai tenka matyti trečiosios lyties asmenų, bet niekada dar neteko girdėti apie juos nė vieno pikto žodžio. Nieko įžeidžiama aplinkiniai niekada nepasakys ir translyčiam asmeniui, kuris užsidirba pragyvenimui šokdamas ir dainuodamas lauko kavinėse.
Visi turi svajoniųKaskart susitikusi su translyčiais savo draugais išgirstu klausimą: „Gydre (lietuviški vardai čia ištariami sunkiai), kada supažindinsi su savo draugais bule (baltaisiais žmonėmis)?“ Ilgalaikiai santykiai su heteroseksualiu užsieniečiu vyru – daugelio translyčių žmonių svajonė. Tuoktis tos pačios lyties (ir skirtingų religijų) asmenims Indonezijoje oficialiai negalima, tačiau bendras gyvenimas ir įsivaikinimas toleruojami. Taip yra ne tik musulmoniškoje Javos saloje, bet ir kitose Indonezijos salose, kur dominuoja krikščionybė (Floresas, Molukų salos) ar induizmas (Balis).
Asmens tapatybės kortelėse warios lytis nurodoma įvairiai. Jei bendruomenė vadovaujasi pancasila – ideologiniais nacionalinės filosofijos principais, kurių vienas propaguoja humaniškumą ir toleranciją, bendruomenės vadas gali nuspręsti, kokia lytis bus nurodyta asmens dokumentuose, tad kai kurie mano kalbinti translyčiai žmonės dokumentuose įvardyti kaip moteriškos lyties asmenys, nors jų biologinė lytis – vyriška.
Dauguma translyčių Indonezijos gyventojų, nors mėgsta atrodyti ir rengtis kaip moterys, daryti lyties keitimo operacijų neplanuoja, kaip kad Tailando transseksualai. Dauguma turi krūtinę – dėvi liemenėlę su įdėklais arba yra pasidarę krūtų didinimo operaciją. Man paaiškino, kad tokį pasirinkimą lemia islamas, pagal kurį asmuo, gimęs vyru, pas Dievą po mirties turi grįžti toks, koks buvo sukurtas.
