Kas buvo toji gražuolė, pavergusi dvigubai vyresnio Maskvos kunigaikščio širdį

 (12)
Rusų liaudies pasakose yra toks personažas – svetimšalė valdovė, valdanti šalį po caro mirties, graži, protinga, mokanti gydyti, burti – Elena Protingoji. Manoma, kad ši iki mūsų dienų atėjusi pasakų veikėja turėjo istorinį prototipą. XVI amžiaus pr. Maskvos Didžiąją Kunigaikštystę 5 metus valdė regentė, atvykėlė iš Lietuvos – Elena Glinskaja.
Elena Glinskaja
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

XVIII a. rusų mokslininkas Michailas Lomonosovas valdovei net paskyrė odę. Kuo pasižymėjo iš Lietuvos į Rytus nutekėjusi Maskvos didžioji kunigaikštienė, kad jos atminimą taip ilgai išsaugojo Rusijos intelektualai ir paprasti žmonės?

Glinskių giminės istorija

Elena Glinskaja (apie 1505/1506–1538) buvo kunigaikštiškos totorių kilmės LDK didikų Glinskių giminės atstovė. Genealoginė tradicija, susiformavusi didikų aplinkoje XVI a., greičiausiai jau jiems būnant Maskvoje, Glinskius siejo su pretendentu į Aukso ordos chanus Mamajumi.

Giminės istorija prasidėjo Krymo chanate, pagreitį įgavo Lietuvoje, o vėliau persikėlė į Rusiją. Didžiausią įtaką Lietuvoje ir Maskvoje Glinskių giminės atšaka – Švitrigailos tarnybininko Levo Borisovičiaus linijos atstovai – turėjo XV a. pab. – XVI a. pradžioje.

Ypač didelių malonių giminės atstovai gavo iš Aleksandro Jogailaičio, tuomet jie ir prasimušė į LDK diduomenę. Tačiau Žygimantas Senasis ne tik nerėmė šios giminės, bet ir nušalino įtakingus brolius Vasilijų ir Mykolą Glinskius iš pareigų. 1508 metų pradžioje M. Glinskio suorganizuotas maištas prieš valdovą buvo numalšintas, o Glinskiams teko bėgti į Maskvą. Taip Maskvoje atsidūrė tuomet dar mažametė Vasilijaus Glinskio dukra Elena.

Gražuolė iš LDK pavergia Maskvos sostą

Maskvoje užaugusią merginą įsimylėjo didysis kunigaikštis Vasilijus III (valdė 1505–1533 m.). Pasak rusų metraštininkų, jis pamilo Eleną „dėl grožio, jaunystės, o labiausiai – dėl jos skaistumo“.

Kadangi valdovas tuo metu buvo vedęs, 1525 m. jis savo žmoną Solomoniją Saburovą prievarta uždarė į vienuolyną. Skyrybų priežastis – per ilgus santuokos metus pora nesulaukė palikuonių.

Nepaisydamas naujai santuokai nepritarusių dvariškių, 47 metų Vasilijus III 1526 m. sausio 21 d. vedė maždaug 20 metų Eleną. Dėl savo jaunos žmonos, nusižengdamas tradicijoms, Maskvos valdovas net nusiskuto barzdą ir „nešiojo vien ūsus“.

Vasilijų III labiausiai patraukė jaunos moters grožis. Nors nuo šių vedybų praėjo daugiau kaip 480 metų, žinome, kaip atrodė Elena. 1999 metais rusų mokslininkai rado valdovės sarkofagą ir neblogai išlikusius jos palaikus.

Pagal kaukolę teismo ekspertas Sergejus Nikitinas (Maskva) rekonstravo jos portretą (FOTO ČIA).

Nustatyta, jog Elena buvo harmoningo kūno sudėjimo ir apie 165 cm ūgio. Moteris buvo graži, baltiško veido tipo, turėjo lygius dantis, plaukai buvo rusvi.

Iš jos ir sūnus Ivanas IV paveldėjo amžininkų minėtus rusvus plaukus. Taigi žavią gražuolę Vasilijus III tikrai galėjo įsimylėti.

Jų santuoka buvo laiminga, iš kurios gimė du sūnūs. 1530 metais – būsimasis Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas IV (Žiaurusis), o 1532 m. – Jurijus. Deja, mažasis sūnus buvo protiškai neįgalus. Tėvas mirė, kai jaunėlis dar buvo kūdikis.


Ivanas Žiaurusis, Shutterstock nuotr.

Šiltus sutuoktinių tarpusavio santykius rodo Rusijos archyvuose išlikę penki Vasilijaus III laiškai žmonai. Kai kuriuose valdovas net pats įrašė keletą sakinių. Jis ypač rūpinosi žmonos sveikata. Džiaugdamasis pirmagimiu, valdovas leido vesti savo broliams, pagerino buvusios žmonos gyvenimo sąlygas.

Laiškuose Vasilijus III prašė žmonos rašyti apie viską: vaikų sveikatą, jų maitinimą. Ypač rūpinosi, kai Ivanui iškilo votis.

Tačiau sūnumis džiaugtis Vasilijui III teko neilgai – 1533 m. pabaigoje jis mirė. Sosto įpėdiniu buvo paskelbtas trejų metų Ivanas, o jo globėjais – kunigaikščiai Dmitrijus Belskis bei Elenos dėdė Mykolas Glinskis. Maskvos regente tapo ir 5 metus ja buvo Elena Glinskaja.

Išmintinga valdovė

Tie penkeri jos valdymo metai buvo rezultatyvūs. Ji pasirodė kaip nuovoki ir protinga valdovė. Didžiosios kunigaikštienės Elenos Glinskajos regentystės laikotarpiu 1535 m. Buvo įvykdyta pirmoji Rusijoje centralizuota pinigų reforma – įvesta vieninga pinigų sistema.

Naujos monetos valstybinėje monetų kalykloje imtos kaldinti iš sidabro. Pirmą kartą istorijoje pasirodė „kapeikos“; jos gavo pavadinimą nuo ant monetos pavaizduoto raitelio su ietimi (rus. копьё). Gal todėl Elena tokia artima tapo Rusijos liaudžiai.

Jos valdymo metais buvo sudarytos paliaubos su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, apribotos vienuolynų žemės valdos. Anot Michailo Lomonosovo, Elena pati vedė derybas su užsienio pasiuntiniais ir pati priimdavo šaliai naudingus sprendimus. Jos valdymo metais vyko nemažos statybos, tarp jų išsiskyrė pagal jos įsakymą 1535–1538 m. pastatytas „Kitai–gorod“ (Didysis Posadas) – mūrinė siena, juosusi Maskvos pagrindinę dalį. Į Maskvą tuomet vyko garsūs užsienio meistrai, pirkliai.

Gindama mažamečio sūnaus Ivano interesus, Elena priėmė griežtą sprendimą dėl mirusio vyro brolių Jurijaus ir Andrejaus – pretendentų į sostą: abu jie žuvo kalėjime. Dėl panašių Elenos žingsnių susiformavo opozicija. Valdyti šalį moteriai (ir svetimšalei) buvo nelengva.

Ankstyvos mirties mįslė įminta po 500 metų

Neverta stebėtis ankstyva, niekuo nesirgusios Elenos Glinskajos mirtimi 1538 m. balandžio 3 dieną. Jau kitą dieną karstą su didžiosios kunigaikštienės kūnu, lydimą dvasininkų, giminių ir dvariškių, atnešė į Kremliaus Dangun žengimo soborą, Maskvos didžiųjų kunigaikštienių (vėliau Rusijos carienių) nekropolį.

Kriptoje buvo įrengta kapavietė – balto akmens sarkofagas, į kurį po pamaldų iš medinio karsto perkeltas velionės kūnas. Sovietmečiu griaunant Dangun žengimo vienuolyną, jos ir daugelio kitų Maskvos–Rusijos valdovių sarkofagus pavyko išgelbėti. Jie perkelti į Arkangelo soborą, vėliau – į šio soboro požemius.

XX a. pab. Rusijos mokslininkų atlikti palaikų ir įkapinių drabužių likučių tyrimai atskleidė tiesą apie Elenos Glinskajos mirtį. Valdovės kepuraitės dalių ir plaukų analizė parodė, kad kunigaikštienė nunuodyta gyvsidabriu.

Taigi patvirtintos amžininkų, XVI–XVII a. viešėjusių Maskvoje, žinios: valdovė – nunuodyta.

Literatūra: T. Panova, Didžioji kunigaikštienė Elena Glinskaja, Voruta, 2002, Nr. 8.

www.ldkistorija.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Regimantas Adomaitis: jau nebevaikštau į teatrą, užsiimu kulinarija (17)

„Scanoramoje“ aktorius pristatė prieš 50 metų sukurtą lietuvišką filmą „Suaugusių žmonių žaidimai“, kuriame jis atliko lovelaso vaidmenį.

Vėlyva motinystė? Kodėl gi ne – žvaigždės, susilaukusios vaikų po 40-ies (9)

Šiuolaikinės moters gyvenime nuolat iškyla pasirinkimo dilemos. Karjera ir šeima konkuruoja dėl pirmaplanio vaidmens. Vis dėlto daugelis moterų nemato problemų planuodamos savo gyvenimą: sukūrusios sėkmingą karjerą pasineria į vėlyvą motinystę.

Žmogaus teisių aktyvistė E. Pizzey: man liko nedaug laiko, bet dar labai norėčiau pamatyti feminizmo žlugimą (108)

Pirmosios pasaulyje moterų prieglaudos įkūrėjai rašytojai, žmogaus teisių aktyvistei Erin Pizzey teko sulaukti grasinimų mirtimi, judėti su policijos apsauga ir netgi emigruoti, tačiau ji niekada neatsižadėjo savo įsitikinimų. Šią legendinę asmenybę pakalbino žurnalistė Jolanta Miškinytė.

Į Lietuvą grįžusi D. Grigienė: Amerikoje lietuvybę išlaikyti būtų buvę sunku (10)

„Iki pasaulyje įsivyraus vyrų ir moterų lygybė, tol šioje srityje bus ką veikti“, – neabejoja „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė (40 m.). Ji visiškai tikra, kad lygios galimybės komandoje įžiebia kūrybiškumo ugnį, kuria ypatingą darbo aplinką, dėl to pasiekiama daug geresnių rezultatų. Į vyrų bankininkų pasaulį įsiveržusi Dovilė įsitikino, kad lyderystė turi prasmę. Lyderiai formuoja visuomenę ir visų mūsų ateitį.

Agnė Gilytė: vaikai geriausiai patikrina santykių tvirtumą (2)

Sekti stilistę Agnę Gilytę (33 m.) – nelengva užduotis, nes tradicinis ištekėjusios ir vaikų turinčios moters scenarijus darbas–namai šiuo atveju neveikia. Jos dienos prasideda panašiai, bet anaiptol nėra panašios. Gal ir gerai, nes Agnė tikina, kad rutina ją žudo, o mes juk norime matyti ją gyvą?

Sudėtingą operaciją patyręs K. Smoriginas: labiausiai gaila būtų anūkus palikti (13)

„Sugijau kaip šuva. Dirbu pilna koja“, – šypsosi roko operos „Jūratė ir Kastytis“ režisierius ir aktorius Kostas Smoriginas (64 m.) su kolegomis besirengiantis legendines roko operos atsisveikinimo turui po Lietuvos miestus.

Režisierius A. Blaževičius: manau, dirbant atominėje elektrinėje patiriama mažiau streso, nei kuriant filmą (2)

Vilnietis kino režisierius Andrius Blaževičius (32 m.) – parankus pašnekovas: atviras, kalba paprastai, bet turi ką pasakyti.

„Scanoramos“ atidarymo šventėje - būrys kino mylėtojų (nuotraukų albumas)

Ketvirtadienio vakarą vyko Europos šalių kino forumo „Scanorama“ atidarymo šventė. Šiemet didžiausias rudens kino festivalis pasitiko kaip reta gausia festivalio programa, kurią šventinį vakarą atidarė intelektualaus britiško humoro juosta „Vakarėlis“.

Gatvės medžiotoju tituluojamas fotografas V. Alesius: mes vis dar labai bijome nepaklusti standartams (2)

Kartais atrodo, kad jis mus visus stebi. Vidutinio amžiaus vyras žilstelėjusiais smilkiniais su fotoaparatu rankoje. Germanistas, vertėjas, o laisvalaikiu fotografas Vincas Alesius (45 m.) lyg karoliukus veria Vilniaus kasdienybės akimirkas. Tos akimirkos labai skirtingos – nuo tviskančių gatvės podiumų iki beviltiškų stoties rajono šaligatvių.

E. Umbrasaitė: Prancūzijoje supratau, kad šokoladas, nauja suknelė ar jaunas meilužis – ne nuodėmė (13)

Žurnalistė ir rašytoja Erika Umbrasaitė antradienio vakarą Vilniaus galerijoje „Vartai“ pristatė naują, leidyklos „Alma littera“ išleistą knygą „Prancūzija Mon amour“. Renginį moderavo žurnalo ir portalo „Moteris“ vyriausioji redaktorė Gražina Michnevičiūtė.