Karalienė Marija Antuanetė – despotės motinos ir paskalų auka (FOTO)

„Jei neturi duonos, tegul valgo pyragus“, - šia fraze Prancūzijos karalienė Marija Antuanetė žinoma iki šių laikų, nors jos ir nesakė. Badaujantiems prancūzams valgyti pyragus siūlė visai kita, anksčiau gyvenusi didikė. Tačiau ant ešafoto gyvenimą baigusios karalienės gyvenimas buvo ne ką mažiau įdomus nei sklandantys gandai.

Skaitomiausi šių dienų straipsniai:
- Figūrą koreguojančios suknelės iki 100 Lt (FOTO)
- Viešbučių valdytojos namuose - klasikinis stilius su antikvariato prieskoniu
- Kaip atsikratyti nuospaudų ir suminkštinti padų odą?
- Marsas Skorpione - yra ko nerimauti
- Aštriai marinuoti agurkėliai

Despotė motina

Būsimoji Prancūzijos karalienė gimė imperatoriaus Pranciškaus I ir Marijos Terezės šeimoje. Ji buvo pati jauniausia – penkioliktas vaikas. Kaip ir visos vyresnės seserys ji buvo pavadinta Marija motinos garbei.

Marijos vaikystę galima vadinti laiminga. Ji labai gerai sutarė su seserimis ir broliais, tėvai leisdavo žaisti su kitais vaikais, nebuvo varžoma griežtų karališko protokolo taisyklių. Ji be galo mėgo groti, dainuoti ir šokti, tačiau visą kitą ji mokytis tingėjo. Sulaukusi dešimties Marija vis dar nemokėjo gerai rašyti vokiškai, labai sunkiai kalbėjo prancūziškai ir vargiai suprato itališkai. Tai buvo didelė šeimos gėda, nes visos trys buvo oficialios karališko dvaro kalbos. Taip pat jai prastai sekėsi krimsti istorijos ir literatūros mokslus.

Mirus tėvui – Pranciškui I – sostą perėmė Marijos Antuanetės vyriausias brolis, tačiau imperiją realiai valdė motina. Netrukus po vyro mirties ji ėmėsi patikrintos taktikos įsisenėjusiems konfliktams užgesinti ir įtakai plėsti – ėmė tekinti dukteris už Europos valdovų. Nė viena nesipriešino, nes mamos labiau bijojo nei mylėjo.

Iš pradžių Marijai Antuanetei jokia sutarta santuoka nebuvo numatyta. Tačiau nuo raupų mirus dviem vyresnėms seserims, buvo nutarta ją ištekinti už antros eilės pusbrolio – Prancūzijos sosto įpėdinio. Vos 14 metų sulaukusi Marija pakluso valdingai motinai.

Austrijos imperatorienė savo jaunėlę dukrą kontroliavo iki pat mirties, kaip ir kitus savo vaikus. Ji kas savaitę Marijai rašydavo laiškus su nurodymais, kaip pakreipti Prancūzijos politiką. Išlikusiose laiškuose gausu nepatenkintos motinos pykčio protrūkių: savo dukterį vadindavo lėkšta, kvaila ir negražia, jei reikalai nesiklostydavo pagal jos nurodymus. Be to, Marijos motina buvo nusamdžiusi šnipų tarp dvariškių, kad šie sektų dukterį ir pranešinėtų visas jos klaidas.

Marija Antuanetė
Marija Antuanetė
Vida Press

Pirmoji naktis po septynerių metų

Marija Antuanetė ir metais vyresnis Liudvikas XVI vienas kitą prieš vestuves buvo matę tik iš pasiuntinių atvežtų portretų. Būsimą karalienę Prancūzijos atstovai aprašė kaip charizmatišką, bet kreivais dantimis mergaitę. Sužadėtuvių sutartyje buvo įtrauktas punktas, kad dantys turi būti ištiesinti. Iš Prancūzijos atvykę medikai darbavosi kone pusmetį, kol rezultatu buvo patenkintos abi pusės. Beje, visos dantų operacijos Marijai buvo atliktos be nuskausminamųjų.

Jų santuoka turėjo pabaigti Prancūzijos ir Austrijos imperijos konfliktą. Jaunuoliai vienas kitą gyvai išvydo tik vestuvių dieną Versalyje. Santuoką turėjo užtvirtinti pirmoji naktis, tačiau ji neįvyko.... septynerius metus.

Liudvikui XVI labiau patiko medžioklė ir kiti berniukiški pomėgiai nei jauna žmona. Marija dėl to nė kiek nesiskundė. Ji save džiugino lošimu ir naujomis suknelėmis bei papuošalais. Iš pat pradžių Marija Antuanetė stebino Paryžiaus diduomenę rafinuotu skoniu, meile madai ir prabangai. Jaunos moters suknelės buvo kopijuojamos, o linksmu būdu žavimasi.

Tačiau taip tęstis ilgiau nebegalėjo. Porai tapus karaliumi ir karaliene bevaike sąjunga ėmė piktintis ne tik Prancūzijos karališkasis dvaras, bet ir kilminga Marijos šeima. Situacija atvyko domėtis pats Marijos brolis Austrijos imperatorius. Jis vėliau savo laiške motinai rašė, kad veikiausiai Marija ir Liudvikas vis dar nesimylėjo, nes šis turi bėdų su potencija. Manoma, kad ilgai laukta pirmoji naktis neįvyko be gydytojų įsikišimo.

Netrukus Marija Antuanetė ėmė lauktis ir visi nurimo. Tačiau pirmagimė buvo mergaitė, kuri negalėjo paveldėti sosto. Karalienės misija buvo įvykdyta tik susilaukus antrojo vaiko – sūnaus. Tačiau netrukus gimė ir dar vienas sūnus bei dukra. Nors sklido paskalos, kad vaikai nuo karalienės meilužių, Liudvikas XVI itin mylėjo savo vaikus.

Marija Antuanetė
Marija Antuanetė
Vida Press

Paskalos ir nukirsta galva

Marija Antuanetė iš pradžių buvo mėgstama ir mylima prancūzų, tačiau galiausiai tapo nekenčiama ir nuteista galvos nukirsdinimu. Liaudies ir didikų nuomonę apie ją stipriai formavo dvariškių skleidžiamos paskalos. Jiems itin nepatiko naujos karalienės reformos ir palankumas Austrijai.

Iš pradžių Marija buvo kaltinama nevaisingumu. Vėliau gimus pirmajam vaikui ėmė sklisti gandai, kad ji miega su Liudviko XVI broliais ir gražiais karininkais. Taip pat kuždėta, kad karalienė turi lesbietiškų ryšių su savo artimiausiomis draugėmis, kurios gyveno rūmuose. Galiausiai vykstant karalienės teismui buvo sugalvotas kaltinimas, kad ji miega su savo sūnumi. Berniukui tai net teko viešai paliudyti.

Tačiau istorikai įsitikinę, kad Marija Antuanetė neturėjo tiek daug meilužių, tuo labiau netvirkino sūnaus. Tarp jos su vyru nebuvo daug aistros, tačiau galiausiai jie buvo itin artimi. Labiausiai juos suartino dvaro paskalos ir intrigos. Viena jų – stambi vagystė ir apgavystė – nors buvo išaiškinta, o kaltininkai nubausti, bet paliko juodą dėmę išbadėjusios liaudies akyse.

Viena iš Marijos Antuanetės rūmų damų apsimetusi karaliene sugebėjo laiškais įtikinti Paryžiaus kardinolą slapčia nupirkti jai prabangų deimantų vėrinį. Apgavystė buvo išaiškinta, tačiau prancūzai buvo įtikėję, kad karalienės godumas myriop nuteisė du nekaltus žmones.

Karalienė išties buvo išlaidi ir nežinojo pinigų vertės. Prieš mirtį ji teisinosi, kad kitaip negalėjo ir būti – jai niekas nepasakojo, kokia situacija Prancūzijoje ir visuomet gaudavo dvigubai daugiau pinigų nei paprašydavo. Vyras taip pat ją lepino prabangiomis dovanomis, o šalia Versalio net pastatė idilišką kaimelį, kuriame jo žmona su rūmų damomis žaisdavo piemenaites.

Kilus Prancūzijos revoliucijai Karalius Liudvikas XVI buvo suimtas ir nukirsdintas. Po devynių mėnesių toks pat likimas laukė ir jo žmonos Marijos Antuanetės, prieš tai surengus parodomąjį teismą. Manoma, kad paskutiniai nuverstos karalienės žodžiai buvo: „Atleiskite, aš netyčia“. Ji atsiprašė užmynusi savo budeliui ant kojos.

Marija Antuanetė
Marija Antuanetė
Vida Press

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis