Kai avalynė dvelkia jūra

Sakoma, kad geriausios idėjos kyla, kai ištinka bėda. Taip nutiko ir Andrea Verdura'ai (42 m.), ekologiškos avalynės kūrėjui iš Pjombino – nedidelio vidurinėje Italijos dalyje esančio miesto.
Nuotraukos iš tinklalapio www.verdurasshoes.com archyvo
© MOTERIS

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

1997-aisiais dvidešimt dvejų Andrea Verdura keliavo po Australiją. Pramogaudamas Bairon Bėjaus (Byron Bay) pakrantėje, toje pačioje, kurią prieš pustrečio šimto metų pasiekė kapitonas James‘as Cook‘as, kai atrado Australijos žemyną, jaunuolis suplėšė vienintelius turimus batus. Sukdamasis iš padėties, naują apavą jis pasigamino iš išmestos senos padangos. Ši pirmoji Andrea Verdura'os pagaminta batų pora (beje, jis nebuvo studijavęs dizaino) labai traukė aplinkinių dėmesį, kai kurie netgi prašė pagaminti tokią pat. „Man pačiam buvo netikėtai smagu kurti iš antrinių žaliavų, suteikti medžiagoms naują pavidalą“, – prisimindamas senus laikus sako A. Verdura. Atostogos Australijoje užsitęsė net septynis mėnesius. Andrea liko tolimajame žemyne, dirbo barmenu, o susitaupęs pinigų grįžo į Italiją ir nutarė imtis to, apie ką prieš išvykdamas nė nesvajojo: kurti avalynę.

Kai avalynė dvelkia jūra
Nuotraukos iš tinklalapio www.verdurasshoes.com archyvo
© MOTERIS

Tiesa, tikroji Andrea Verdura'ą išgarsinusios ekologiškos avalynės istorija prasidėjo prieš kelerius metus gimtajame Pjombine (Piombino). Apie trisdešimt tūkstančių gyventojų turintis miestas įsikūręs Toskanoje, turizmo mažai paliestose Maremos regiono žemėse priešais Elbos salą. Andrea mėgo plaukioti miestą skalaujančioje jūroje, nuo kranto buvo nusiyręs ne vieną kilometrą. Kartą uolose netoli kranto rado bangų išmestą žvejybinį tinklą, o apžiūrėjęs suprato, kad iš šio minkšto, nuo sūraus vandens išblukusio radinio būtų galima sukurti puikius sandalus. „Vos grįžęs į krantą su tinklu jau žinojau, ką darysiu. Uždėjęs ant pėdos pamačiau, kaip idealiai prisitaiko prie jos formos.“ Taip dar kartą netikėtai kilo nauja idėja – gaminti ekologiškus sandalus iš nenaudojamų žvejybinių tinklų ir taip prisidėti prie etiškos mados populiarinimo.

Man pačiam buvo netikėtai smagu kurti iš antrinių žaliavų, suteikti medžiagoms naują pavidalą.

Tinklai vandenyne

Tik pradėjęs ieškoti daugiau tokių žvejybinių tinklų smulkiomis akutėmis Andrea sužinojo, kad jie 2012 metais uždrausti, mat smarkiai naikina jūros dugną, į juos patenka daugybė per jaunų žvejoti žuvų.

Gauti tokių tinklų kūrėjui padeda ne tik žvejai, bet ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Sea Shepherd“ nariai. Ši organizacija pasaulyje garsėja kova už tai, kad nebūtų naikinama natūrali gyvenamoji jūrų ir vandenynų aplinka, nes dėl to kasdien žūva daugybė vandens gyvūnų, nyksta ištisos rūšys. „Piratai“ padeda batų kūrėjui rasti į jūrą neatsakingai išmestų tinklų. Atsidėkodamas A. Verdura organizacijai sukūrė specialų sandalą „Total Black“ su jos logotipu (šiame, kaip „piratams“ ir priklauso, vaizduojama kaukolė). Beje, kaukolėmis puoštuose „Sea Shepherd“ laivuose dirbantys jūreiviai, savanoriai ir mokslininkai gauna tik veganiško maisto. Draudžiami tinklai virsta šiuolaikiškais sandalais, aulinukais ir klumpės tipo avalyne (sabot), o aplinkoje mažėja gamtai nedraugiškų priemonių. A. Verdura pabrėžia, kad jo tikslas yra ne tik gaminti apavą iš antrinių žaliavų nenaudojant sintetikos ir plastiko, bet ir kariauti su gamtą teršiančiomis atliekomis, šimtais kilometrų tinklų, kurie kelia pavojų žuvims, vėžliams, vandens paukščiams, žinduoliams (delfinams, banginiams), augalijai ir netgi laivams. Kūrėjas ne kartą prašė žvejų nepalikti, į jūrą nemesti nebenaudojamų tinklų ir pirmiausia kreiptis į jį.

Kai avalynė dvelkia jūra
Nuotraukos iš tinklalapio www.verdurasshoes.com archyvo
© MOTERIS

Etika, kokybė ir mada

Ekologiški prekių ženklo „Verdura Shoes“ batai gaminami Fučekjo (Fucecchio) miestelyje esančioje laboratorijoje. Iš čia į pasaulį iškeliauja atviri ir pusiau uždari sandalai, kulkšnis siekiantys aulinukai lygiu padu ir su kelių centimetrų kulnu. Sandalai ir žemi aulinukai gaminami ir vyrams, ir moterims, ir vaikams. Visų batų spalvos švelnios, natūralios – kreminė, ruda, žalia, raudonojo vyno, pilka. Jos išgaunamos naudojant tik natūralius dažiklius, pavyzdžiui, gebenių lapų ekstraktu dažomas tinklas būna pilkai žalias, o mėlynai žydinčių dažinių alkanų (lot. Alkanna tinctoria) šaknų ekstraktas jį nuspalvina raudonojo vyno spalva.

Kaip gaminami batai? Pirmiausia tinklai kelis kartus plaunami, kad neliktų nešvarumų, taptų minkšti, tada sukarpomi ir dažomi natūraliomis priemonėmis. Vėliau sukarpomi pagal iš anksto parengtas batų formas ir tvirtinami prie padų. Šiems taip pat skiriama daug dėmesio. Jų kūrėjai pirmiausia gilinasi į anatomiją, o jau tada imasi ekologiškų medžiagų – kamštienos (angl. cork) ir perdirbtos prekių ženklo „Vibram“ gumos (ši paprastai naudojama specializuotos avalynės, kariškių, alpinistų ir pan. neslystančių batų padams gaminti).

„Kickstarter“ naudotojų A. Verdura buvo sutiktas labai palankiai – vietoj prašytų 10 tūkstančių gavo 23 tūkstančius dolerių.

A. Verdura atskleidžia, kad sudėtingiausia jo darbo dalis – rasti geros kokybės tinklų. „Kai kurie žvejai tokių dar turi, kartais galima rasti jūrų pakrantėse arba dugne. Turėjau išties paplušėti, kad surinkčiau reikiamą kiekį kolekcijai pagaminti. Būna, ir dabar darbas sustoja, nes ieškome tinklų“, – darbo ypatumus dėsto pašnekovas. Jis teigia nekuriantis tik paprasčiausio apavo. A. Verdura siūlo su tvarumu, daugkartiniu naudojimu, ekologija, pagarba gyvūnams susijusias idėjas. Svarbiausia, kad naudoti daiktai, potencialiai keliantys pavojų mūsų planetai, gali būti surinkti ir perdirbti.

Kai avalynė dvelkia jūra
Nuotraukos iš tinklalapio www.verdurasshoes.com archyvo
© MOTERIS

Investicijų paieškos internetu

A. Verdura teigia, kad kokybiškam ir patogiam apavui sukurti reikia pusantro šimto skirtingų etapų ir veiksmų. Dauguma jų masinės gamybos metu praleidžiami, todėl batų poros kaina klientui gali siekti vos kelias dešimtis eurų. Veiklos pradžioje italas buvo susidūręs su problema – negalėjo konkuruoti savo kūrinių kaina su didžiųjų gamintojų produktais. „Pardavėjai gimtojoje Italijoje dažnai nesuvokia, kodėl prekių ženklo „Verdura Shoes“ avalynė brangesnė. Kitas reikalas – Japonija, Australija, JAV. Ten pardavėjai ieško originalių gaminių, jiems svarbu prekių ženklo filosofija, rankų darbas, kokybė, patogumas. Užsieniečiams aukštesnė avalynės kaina yra normalu, jie nesijaučia apgaudinėjami dizainerio. Italijoje tik dideli ir milžinišką kapitalą turintys prekių ženklai gali jaustis ramiau“, – sako A. Verdura.

„Verdura Shoes“ neturi nei didžiulių fabrikų, nei kapitalo. Norėdamas išsiveržti iš nedraugiškos Italijos rinkos ir paieškoti investuotojų, nutariau pasinaudoti kūrybinių projektų platforma „Kickstarter“. Pateiktu projektu ar produktu susidomėję jos naudotojai gali investuoti nuo kelių iki kelių šimtų dolerių“, – apie idėjos plėtojimą pasakoja kūrėjas. „Kickstarter“ naudotojų A. Verdura buvo sutiktas labai palankiai – vietoj prašytų 10 tūkstančių gavo 23 tūkstančius dolerių. Šią paramą kūrėjas skyrė produktų žinomumui, gamybos kiekiui didinti, įkūrė elektroninę parduotuvę, o šį pavasarį Ibizoje duris atvėrė ir parduotuvė „Verdura Shoes“.

Vaikščiojimas – tai unikali patirtis

Andrea juokiasi sakydamas, kad jo batai – tarsi pėdų pirštinės. Jie puikiai tinka prie suknelių, kelnių, šortų – prie visko, ką nešiojame vasarą. Prekių ženklo „Verdura Shoes“ avalynė pagaminta rankomis, yra kokybiška, ilgaamžė, patogi, originali ir skirta tiems, kurie mėgsta eksperimentuoti. Negana to, siunčia gamtai draugišką žinutę. „Avėdami mano kuriamus ekscentriško, ribų ir normų nepaisančio dizaino batus ir sandalus galėsite mėgautis unikalia vaikščiojimo patirtimi. Kiekviena pora yra vibruojantis, pulsuojantis, neprilygstamas toskaniškos avalynės gamybos tradicijas atspindintis kūrinys“, – taip savo batus reklamuoja A. Verdura. Pasak dizainerio, rengtis galima bet kaip, tačiau tai, ką avi, labai svarbu, nes atskleidžia žmogaus asmenybę.

Kai avalynė dvelkia jūra
Nuotraukos iš tinklalapio www.verdurasshoes.com archyvo
© MOTERIS

Šiais laikais, kai mada yra bene greičiausiai besikeičiantis dalykas, vyrauja greitos, vos kelis mėnesius gyvuojančios kolekcijos, kai ne visi dizaineriai galvoja apie kokybę, ilgaamžiškumą, žavi nepaprastas šio kūrėjo dėmesys aplinkai, gamtai ir atsakomybė mados pasauliui.

Nuotraukos iš tinklalapio www.verdurasshoes.com archyvo

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Aktorė Justė Zinkevičiūtė: niekada nesureikšminau viešumo, reikia mokėti ir atsitraukti (13)

Kino ir televizijos aktorė Justė Zinkevičiūtė (28 m.) – apie autorinę knygą, jūros įtaką asmenybės formavimuisi bei kiną ir teatrą kaip du skirtingus gyvenimus.

Pastatas Vilniaus gatvėje slepia nepaprastą meilės istoriją (6)

Per kaukių balių dvidešimtmetė Pranciška Uršulė buvo supažindinta su Mykolu Kazimieru Radvila. Tais metais atvykęs į Čartoryską dvidešimt trejų metų jaunuolis prisistatė kunigaikščiams Višnioveckiams, tad dalyvavo pokylyje ir daug bendravo su kunigaikštiene Teofile Višniovecka. Šalia šios stovėjo labai negraži rūmų dama...

„Grieg trio” – iš Norvegijos atvykęs ansamblis, trokštantis užmegzti kontaktą su Lietuvos publika

Šį savaitgalį Lietuvos publikai koncertuos vienas garsiausių pasaulyje kamerinės muzikos ansamblių – fortepijoninis trio iš Norvegijos „Grieg Trio“. Prestižinių konkursų laureatai, koncertavę žinomiausiose pasaulio scenose, išskirtine programa nudžiugins XXII Pažaislio muzikos festivalio klausytojus.

Išsižadėti motinystės – ką apie tai mano žymios pasaulio moterys? (28)

Daugeliui moterų motinystė – svarbiausia ir būtina gyvenimo misija. Be palikuonių jos jaučiasi nevisavertės ir nelaimingos. Vis dėlto pasaulyje plinta tendencija sąmoningai atsisakyti motinystės ar tėvystės. Būrys Holivudo žvaigždžių jau pasuko šiuo keliu.

Tikra istorija: išsiskyrusi, atsisakiusi vadovės pareigų, bet atradusi meilę gyvenimui (30)

Technologijos mokslų daktarė, dėstytoja, keliautoja, žinių apie geriamąjį vandenį skleidėja ir tiesiog laiminga moteris Ramunė Albrektienė savo gyvenime patyrė ne vieną rimtą išbandymą, kuriuos ji pati dabar vadina atradimais per praradimus. Kūrusi šeimos idilę nuosavame name ir ėjusi vadovės pareigas darbe Ramunė staiga prarado viską: „Dažnai klausdavau Dievo, kodėl būtent mane užklupo tokie sunkumai, bet dabar suprantu, jog tai pamokos, kurių dėka galiu džiaugtis kiekviena diena.“

Kai avalynė dvelkia jūra

Sakoma, kad geriausios idėjos kyla, kai ištinka bėda. Taip nutiko ir Andrea Verdura'ai (42 m.), ekologiškos avalynės kūrėjui iš Pjombino – nedidelio vidurinėje Italijos dalyje esančio miesto.

Bertos Tilmantaitės fotoistorija: tai, ką žmonės gali sunaikinti

Per didelė žmonių populiacija, oro, vandens užterštumas, šiukšlės, miškų kirtimas, nykstantys gyvūnai ir augalai – tik kelios iš Žemę slegiančių problemų. Daugumą jų sukėlusi žmonija pati kenčia nebesugebėdama prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų. Šios fotografijos pasakoja apie žmonių gyvenimą skirtingomis sąlygomis, jų sąlytį su gamta.

I. Drėgvienė: vyro onkologinė liga, prieš laiką gimę mūsų mažyliai – niekada neklausiau, kodėl man (7)

Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė (38 m.) mielai pamirštų tas dienas prieš devynerius metus, kai jos vyrui Kęstučiui buvo diagnozuota lėtinė mieloleukemija. Tąsyk jiedu abu surėmė pečius kovai už gyvenimą ir gyvybę. Agresyvus gydymas galėjo pakenkti vyro vaisingumui, tad pora iškart atliko lytinių ląstelių užšaldymo procedūrą. Dieną naktį prie sergančiojo ligoninėje leidusi moteris ryžosi pagalbiniam apvaisinimui, susilaukė dvynukų.

Mados fotografas Rokas Darulis: šiandien madą diktuoja masės (9)

Taip ir pasakiau jam: „Regis, susikrautum kuprinę ir iškeliautum, kur akys veda.“ Jis linktelėjo galva, nors ir to nereikėjo – fotografo Roko Darulio (29 m.) šypsenoje įstrigęs egzistencinis liūdesys pasako daugiau nei žodžiai. Lyg nebūtų visų tų garsiausių pasaulio žurnalų viršelių nuotraukų, Lietuvos dizainerių drabužių fotosesijos Nidoje garsiam amerikiečių leidiniui „The Last Magazine“. Bet kai turi daug, juk visada norisi daugiau.

Filmas apie Azijos moterų sekso vergiją paskatino režisierę prabilti ir apie pačios patirtą prievartą (4)

Vilniuje viešėjusi kanadietė Tiffany Hsiung festivalyje „Kino pavasaris“ pristatė filmą „Atsiprašymas“ širdį veriama tema – apie Antrojo pasaulinio karo metais Japonijos karių prievartautas Azijos moteris. Šiandien jos, 90-metės, nori viena – kad Japonijos valdžia atsiprašytų. Jauna režisierė močiučių istorijas įamžino siekdama, kad tai niekada nepasikartotų.

Bitininkė Salomėja: kartą paragavusi bičių pienelio negalėjau užmigti iki paryčių (39)

Bitininkystė kartais vadinama saldžiu verslu, bet retas žino, kiek žinių, kantrybės ir darbštumo reikia auginantiesiems bites. Salomėja Mikolajevič (29 m.) su būsimu vyru Gabrieliumi pirmuosius avilius nusipirko prieš 4-erius metus. Bitininkams teko patirti visko, dabar pora svajoja apie laiką, kai galės šiam hobiui atsiduoti visiškai.

Iš sostinės į kaimą prie pelkės išsikėlusi fotografė: mums su vyru ne tas pats, kur gyventi (18)

Fotografė Rita Stankevičiūtė-Kazakevičienė (33 m.) penkiolika metų gyveno ir dirbo Vilniuje. Grįžti į gimtinę ją paskatino sutuoktinis Nerijus. „Mama priminė, kaip esu rėžusi: „Jau į Marijampolę tai tikrai negrįšiu, verčiau Vilniuje gatves šluosiu“, – juokdamasi pasakoja dviejų mėnesių Kristupo mama. Puskelnių kaime šeima pasistatė ir įsirengė energiją tausojantį namą, sodina sodą, valo šalia esančio užpelkėjusio ežerėlio pakrantę.

Mados vadybininkė Ieva Zubavičiūtė: laužyti stereotipus – toks mano tikslas

„Iš kur? Iš naujosios Europos!“ – su pasididžiavimu taria Londone gyvenanti mados vadybininkė Ieva Zubavičiūtė (33 m.), kai vietiniai paklausia, iš kur mano dėvimi drabužiai ir aksesuarai. Didžiojoje Britanijoje moteris žinoma kaip Rytų Europos nepriklausomų lėtosios mados prekių ženklų populiarintoja. Pati Ieva irgi stengiasi gyventi lėčiau, vartoti saikingai, – eiti su ta pačia suknele į trejas vestuves iš eilės jai visai ne gėda!

Gamtos fotografas M. Čepulis: jei 2 ar 3 dienas neišlekiu į mišką, mano rodomasis pirštas ima trūkčioti (4)

Jo fotomodeliams nereikia madingų drabužių, stilistų ir vizažistų paslaugų. O štai pačiam fotografui reikia geležinės kantrybės ir degančios aistros norint įamžinti gamtos teatre vykstančius įspūdingus spektaklius. Tinklaraščio „Čepulio fotoklajonės“ ir knygos „Metai. Gamtos fotografo dienoraštis“ autorius, keturių vaikų tėtis Marius Čepulis (42 m.) yra apsėstas ir kitų aistrų – šoka salsą, nardo...

Tvarios mados ambasadorė: manęs nekamuoja problema „Neturiu kuo apsirengti“ (2)

Kai prieš beveik trejus metus bene vienintelė Lietuvoje diplomuota tvarios mados specialistė Ieva Jurgaitytė-Kodesnikovienė (31 m.) pradėjo kalbėti apie šią naują mados kryptį, dauguma klausinėdavo, kas tai yra. Dabar vis daugiau žmonių klausia, kaip galėtų prie to prisidėti.