Kai avalynė dvelkia jūra

Sakoma, kad geriausios idėjos kyla, kai ištinka bėda. Taip nutiko ir Andrea Verdura'ai (42 m.), ekologiškos avalynės kūrėjui iš Pjombino – nedidelio vidurinėje Italijos dalyje esančio miesto.
Nuotraukos iš tinklalapio www.verdurasshoes.com archyvo
© MOTERIS

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

1997-aisiais dvidešimt dvejų Andrea Verdura keliavo po Australiją. Pramogaudamas Bairon Bėjaus (Byron Bay) pakrantėje, toje pačioje, kurią prieš pustrečio šimto metų pasiekė kapitonas James‘as Cook‘as, kai atrado Australijos žemyną, jaunuolis suplėšė vienintelius turimus batus. Sukdamasis iš padėties, naują apavą jis pasigamino iš išmestos senos padangos. Ši pirmoji Andrea Verdura'os pagaminta batų pora (beje, jis nebuvo studijavęs dizaino) labai traukė aplinkinių dėmesį, kai kurie netgi prašė pagaminti tokią pat. „Man pačiam buvo netikėtai smagu kurti iš antrinių žaliavų, suteikti medžiagoms naują pavidalą“, – prisimindamas senus laikus sako A. Verdura. Atostogos Australijoje užsitęsė net septynis mėnesius. Andrea liko tolimajame žemyne, dirbo barmenu, o susitaupęs pinigų grįžo į Italiją ir nutarė imtis to, apie ką prieš išvykdamas nė nesvajojo: kurti avalynę.

Kai avalynė dvelkia jūra
Nuotraukos iš tinklalapio www.verdurasshoes.com archyvo
© MOTERIS

Tiesa, tikroji Andrea Verdura'ą išgarsinusios ekologiškos avalynės istorija prasidėjo prieš kelerius metus gimtajame Pjombine (Piombino). Apie trisdešimt tūkstančių gyventojų turintis miestas įsikūręs Toskanoje, turizmo mažai paliestose Maremos regiono žemėse priešais Elbos salą. Andrea mėgo plaukioti miestą skalaujančioje jūroje, nuo kranto buvo nusiyręs ne vieną kilometrą. Kartą uolose netoli kranto rado bangų išmestą žvejybinį tinklą, o apžiūrėjęs suprato, kad iš šio minkšto, nuo sūraus vandens išblukusio radinio būtų galima sukurti puikius sandalus. „Vos grįžęs į krantą su tinklu jau žinojau, ką darysiu. Uždėjęs ant pėdos pamačiau, kaip idealiai prisitaiko prie jos formos.“ Taip dar kartą netikėtai kilo nauja idėja – gaminti ekologiškus sandalus iš nenaudojamų žvejybinių tinklų ir taip prisidėti prie etiškos mados populiarinimo.

Man pačiam buvo netikėtai smagu kurti iš antrinių žaliavų, suteikti medžiagoms naują pavidalą.

Tinklai vandenyne

Tik pradėjęs ieškoti daugiau tokių žvejybinių tinklų smulkiomis akutėmis Andrea sužinojo, kad jie 2012 metais uždrausti, mat smarkiai naikina jūros dugną, į juos patenka daugybė per jaunų žvejoti žuvų.

Gauti tokių tinklų kūrėjui padeda ne tik žvejai, bet ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Sea Shepherd“ nariai. Ši organizacija pasaulyje garsėja kova už tai, kad nebūtų naikinama natūrali gyvenamoji jūrų ir vandenynų aplinka, nes dėl to kasdien žūva daugybė vandens gyvūnų, nyksta ištisos rūšys. „Piratai“ padeda batų kūrėjui rasti į jūrą neatsakingai išmestų tinklų. Atsidėkodamas A. Verdura organizacijai sukūrė specialų sandalą „Total Black“ su jos logotipu (šiame, kaip „piratams“ ir priklauso, vaizduojama kaukolė). Beje, kaukolėmis puoštuose „Sea Shepherd“ laivuose dirbantys jūreiviai, savanoriai ir mokslininkai gauna tik veganiško maisto. Draudžiami tinklai virsta šiuolaikiškais sandalais, aulinukais ir klumpės tipo avalyne (sabot), o aplinkoje mažėja gamtai nedraugiškų priemonių. A. Verdura pabrėžia, kad jo tikslas yra ne tik gaminti apavą iš antrinių žaliavų nenaudojant sintetikos ir plastiko, bet ir kariauti su gamtą teršiančiomis atliekomis, šimtais kilometrų tinklų, kurie kelia pavojų žuvims, vėžliams, vandens paukščiams, žinduoliams (delfinams, banginiams), augalijai ir netgi laivams. Kūrėjas ne kartą prašė žvejų nepalikti, į jūrą nemesti nebenaudojamų tinklų ir pirmiausia kreiptis į jį.

Kai avalynė dvelkia jūra
Nuotraukos iš tinklalapio www.verdurasshoes.com archyvo
© MOTERIS

Etika, kokybė ir mada

Ekologiški prekių ženklo „Verdura Shoes“ batai gaminami Fučekjo (Fucecchio) miestelyje esančioje laboratorijoje. Iš čia į pasaulį iškeliauja atviri ir pusiau uždari sandalai, kulkšnis siekiantys aulinukai lygiu padu ir su kelių centimetrų kulnu. Sandalai ir žemi aulinukai gaminami ir vyrams, ir moterims, ir vaikams. Visų batų spalvos švelnios, natūralios – kreminė, ruda, žalia, raudonojo vyno, pilka. Jos išgaunamos naudojant tik natūralius dažiklius, pavyzdžiui, gebenių lapų ekstraktu dažomas tinklas būna pilkai žalias, o mėlynai žydinčių dažinių alkanų (lot. Alkanna tinctoria) šaknų ekstraktas jį nuspalvina raudonojo vyno spalva.

Kaip gaminami batai? Pirmiausia tinklai kelis kartus plaunami, kad neliktų nešvarumų, taptų minkšti, tada sukarpomi ir dažomi natūraliomis priemonėmis. Vėliau sukarpomi pagal iš anksto parengtas batų formas ir tvirtinami prie padų. Šiems taip pat skiriama daug dėmesio. Jų kūrėjai pirmiausia gilinasi į anatomiją, o jau tada imasi ekologiškų medžiagų – kamštienos (angl. cork) ir perdirbtos prekių ženklo „Vibram“ gumos (ši paprastai naudojama specializuotos avalynės, kariškių, alpinistų ir pan. neslystančių batų padams gaminti).

„Kickstarter“ naudotojų A. Verdura buvo sutiktas labai palankiai – vietoj prašytų 10 tūkstančių gavo 23 tūkstančius dolerių.

A. Verdura atskleidžia, kad sudėtingiausia jo darbo dalis – rasti geros kokybės tinklų. „Kai kurie žvejai tokių dar turi, kartais galima rasti jūrų pakrantėse arba dugne. Turėjau išties paplušėti, kad surinkčiau reikiamą kiekį kolekcijai pagaminti. Būna, ir dabar darbas sustoja, nes ieškome tinklų“, – darbo ypatumus dėsto pašnekovas. Jis teigia nekuriantis tik paprasčiausio apavo. A. Verdura siūlo su tvarumu, daugkartiniu naudojimu, ekologija, pagarba gyvūnams susijusias idėjas. Svarbiausia, kad naudoti daiktai, potencialiai keliantys pavojų mūsų planetai, gali būti surinkti ir perdirbti.

Kai avalynė dvelkia jūra
Nuotraukos iš tinklalapio www.verdurasshoes.com archyvo
© MOTERIS

Investicijų paieškos internetu

A. Verdura teigia, kad kokybiškam ir patogiam apavui sukurti reikia pusantro šimto skirtingų etapų ir veiksmų. Dauguma jų masinės gamybos metu praleidžiami, todėl batų poros kaina klientui gali siekti vos kelias dešimtis eurų. Veiklos pradžioje italas buvo susidūręs su problema – negalėjo konkuruoti savo kūrinių kaina su didžiųjų gamintojų produktais. „Pardavėjai gimtojoje Italijoje dažnai nesuvokia, kodėl prekių ženklo „Verdura Shoes“ avalynė brangesnė. Kitas reikalas – Japonija, Australija, JAV. Ten pardavėjai ieško originalių gaminių, jiems svarbu prekių ženklo filosofija, rankų darbas, kokybė, patogumas. Užsieniečiams aukštesnė avalynės kaina yra normalu, jie nesijaučia apgaudinėjami dizainerio. Italijoje tik dideli ir milžinišką kapitalą turintys prekių ženklai gali jaustis ramiau“, – sako A. Verdura.

„Verdura Shoes“ neturi nei didžiulių fabrikų, nei kapitalo. Norėdamas išsiveržti iš nedraugiškos Italijos rinkos ir paieškoti investuotojų, nutariau pasinaudoti kūrybinių projektų platforma „Kickstarter“. Pateiktu projektu ar produktu susidomėję jos naudotojai gali investuoti nuo kelių iki kelių šimtų dolerių“, – apie idėjos plėtojimą pasakoja kūrėjas. „Kickstarter“ naudotojų A. Verdura buvo sutiktas labai palankiai – vietoj prašytų 10 tūkstančių gavo 23 tūkstančius dolerių. Šią paramą kūrėjas skyrė produktų žinomumui, gamybos kiekiui didinti, įkūrė elektroninę parduotuvę, o šį pavasarį Ibizoje duris atvėrė ir parduotuvė „Verdura Shoes“.

Vaikščiojimas – tai unikali patirtis

Andrea juokiasi sakydamas, kad jo batai – tarsi pėdų pirštinės. Jie puikiai tinka prie suknelių, kelnių, šortų – prie visko, ką nešiojame vasarą. Prekių ženklo „Verdura Shoes“ avalynė pagaminta rankomis, yra kokybiška, ilgaamžė, patogi, originali ir skirta tiems, kurie mėgsta eksperimentuoti. Negana to, siunčia gamtai draugišką žinutę. „Avėdami mano kuriamus ekscentriško, ribų ir normų nepaisančio dizaino batus ir sandalus galėsite mėgautis unikalia vaikščiojimo patirtimi. Kiekviena pora yra vibruojantis, pulsuojantis, neprilygstamas toskaniškos avalynės gamybos tradicijas atspindintis kūrinys“, – taip savo batus reklamuoja A. Verdura. Pasak dizainerio, rengtis galima bet kaip, tačiau tai, ką avi, labai svarbu, nes atskleidžia žmogaus asmenybę.

Kai avalynė dvelkia jūra
Nuotraukos iš tinklalapio www.verdurasshoes.com archyvo
© MOTERIS

Šiais laikais, kai mada yra bene greičiausiai besikeičiantis dalykas, vyrauja greitos, vos kelis mėnesius gyvuojančios kolekcijos, kai ne visi dizaineriai galvoja apie kokybę, ilgaamžiškumą, žavi nepaprastas šio kūrėjo dėmesys aplinkai, gamtai ir atsakomybė mados pasauliui.

Nuotraukos iš tinklalapio www.verdurasshoes.com archyvo

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Aktorė Jūratė Onaitytė: scenoje negali nepamilti partnerio + VIDEO

O taip reta teatre moterų aktorių, kurios jaustųsi laimingos savo karjera.

Lina Anušauskienė apie santuoką: dvi stiprios asmenybės vienuose namuose negalėtų gyventi

Seimo nario Arvydo Anušausko ir kone 27 metais jaunesnės jo žmonos Linos meilės istorija visuomenėje sukėlė daug prieštaringų reakcijų.

Aktorė ir režisierė Ieva Jackevičiūtė: ir aš likau visai viena su savo vaikais

Ieva Jackevičiūtė prieš šešerius metus buvo visur: vedė TV laidas, dalyvavo šokio projektuose, vaidino ir šoko didžiosiose Lietuvos teatro scenose, užsiėmė edukologine veikla. Šiandien, augindama 5,5 m. dukrą ir 2,5 m. sūnų, Ieva dalinasi savo motinystės patirtimi ir išgyvenimais, padėjusiais atrasti balansą tarp profesinės savirealizacijos ir namų gerovės.

Aktorė Eglė Gabrėnaitė: apie ilgesį ir didelę didelę boružę (1)

Vilniaus mažasis teatras švenčia – Lietuvos šimtmečio išvakarėse aktorė Eglė Gabrėnaitė apdovanojama Nacionaline kultūros ir meno premija.

Detektyvu virtusi meilės drama atskleidžia kitą mūsų istorijos pusę

Literatūroje išaukštinta Barboros Radvilaitės ir didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilė nepalieka lietuvių sąmonėje vietos jokiai kitai Renesanso laikų meilės istorijai. Bet gyvenimas vyko ne vien karalių ir didikų rūmuose.

Jurgita Jurkutė-Širvaitė: pertraukos gyvenime labai reikalingos ir naudingos (3)

Viena ryškiausių ir mylimiausių televizijos laidų vedėjų Jurgita Jurkutė-Širvaitė kurį laiką buvo pasitraukusi iš viešumos. Dukrelę auginanti moteris sako, kad tai buvo trumpas jos profesinis atsikvėpimas, po kurio ji vėl žengia į eterį.

Karininkė Lina Jieznienė: linkėčiau kariuomenėje patarnauti visiems trims savo vaikams

Lietuvos kariuomenės kapitonė Lina Jieznienė (31 m.) viena iš nedaugelio moterų mūsų šalyje išdrįso vadovauti karių būriui ir netgi kuopai. Dar nuostabiau yra tai, kad pelnyti karių pagarbą jai pavyksta nekeliant balso ir neprarandant šypsenos.

Karolis Vyšniauskas: siekiame padėti žmonėms lengviau išgyventi šiandieniame pasaulyje

Tinklalaidės NYLA autorius ir vedėjas Karolis Vyšniauskas (28 m.) 2017 metų rudenį kartu su šiuolaikinių medijų agentūros „Nanook“ žurnalistų komanda pradėjo rengti pokalbius, kurių galima klausytis internetu arba mobiliuoju telefonu. Apie šį naują projektą kalbasi žurnalistė Virginija Majorovienė.

A. Kumža: mano knyga – apie žmones, kurie kankinosi, buvo beveik dugne, bet šiandien vėl džiaugiasi gyvenimu

Ambasadorius Algirdas Kumža teigia, kad Vakarų pasaulio žmonės be reikalo ignoruoja senąją Rytų išmintį.

Vaikus globojanti Kristina: žinojau nuo pat vaikystės, ką reiškia būti vienišam ir paliktam (2)

Dar visai neseniai Kristina Svitojienė (38 m.) su vyru buvo palaidoję viltį susilaukti antro vaiko, nes gydytojai moteriai diagnozavo ankstyvąją menopauzę. Dabar šeima čiūčiuoja 1,4 metų biologinę dukrą ir globojamą kūdikį. Gali būti, kad pastarųjų bus ne vienas, mat Kristina dirba socialine globėja.