Irūna Puzaraitė: žinojau, kad bus kažkas tokio, bet kad taip stipriai...

 (5)
Kai kas galėtų tai pavadinti mistišku sutapimu, kad seserys pastojo ir sūnų susilaukė beveik tuo pačiu metu.
© Gamintojo archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pavasarį seserys Irūna ir Ineta Puzaraitės mielai pozavo kartu apsikabinusios nėščiųjų pilvelius, o šiandien abi prie savęs glaudžia dar visai mažyžius sūnus. Irūna - dviejų mėnesių Torą, Ineta - keliomis savaitėmis vyresnį Bernardą.

Kai kas galėtų tai pavadinti mistišku sutapimu, kad seserys pastojo ir sūnų susilaukė beveik tuo pačiu metu. Tačiau seserys Puzaraitės nuo vaikystės buvo labai artimos. Sesės neslepia - Inetai sukūrus šeimą ir apsigyvenus sostinėje jų stiprus ryšys buvo nutrūkęs, tačiau kūdikių laukimas jas dabar taip suartino, kad jos ir vėl kasdien pasimato arba bent jau susiskambina.

Irūna Puzaraitė: žinojau, kad bus kažkas tokio, bet kad taip stipriai...
© Gamintojo archyvas

„Dabar aš sau pavydžiu tokio gyvenimo. Aš apie tokį gyvenimą visą laiką svajojau. Būdama scenoj nuo 4 metų ilgai svajojau apie tokią pertrauką. Manau, ateina toks laikas, kada norisi nuo visko, nuo visko atsiriboti, nuo visko pailsėti. Visada tikėjau, kad tų didžiųjų atostogų priežastis ir bus kūdikis. Taip ir nutiko. Tiesiog susiklostė viskas savaime”, - ą LNK pokalbių laidoje „Nuo… iki…” prisipažino Irūna.

Abi seserys svajojo sūnus pavadinti Bernardo vardu savo mylimo senelio garbei. Todėl nusprendė surengti savitas varžybas - kuri pirma pagimdys, ta ir galės pavadinti berniuką Bernardu. Inetos sūnus keliomis savaitėmis paskubėjo ateiti į šį pasaulį, todėl ir buvo pavadintas taip kaip senelis.

Irūna Puzaraitė: žinojau, kad bus kažkas tokio, bet kad taip stipriai...
© „Barboros fotostudija“ nuotr.

Irūna sūnui davė Lietuvoje neįprastą Toro vardą, kurį su vyru Roku sugalvojo jau ligoninėje, prasidėjus gimdymui. Tuo metu Vilniuje kaip tik siautė baisi audra, o šis vardas skandinavų bei germanų mitologijoje reiškia griaustinio ir audros dievą.

Jaunos mamos nesupranta, kodėl jų bendraamžiai kur kas mieliau renkasi gyventi sau bei visus pinigus skirti malonumams, o šeimos kurti apskritai nenori. „Kuo jaunesnė mama, tuo daugiau viską spėja”, - neabejoja seserys.

„Turiu tokių draugių, kurios sako - aš neturėsiu vaikų, aš nenoriu vaikų. Bet aš manau, kad joms reikia patirti tą jausmą, kuris atstoja visus buvusius džiaugsmus, laimes, įvykius, nes čia yra pati didžiausia laimė. Aš tai žinojau, kad bus kažkas tokio, bet kad taip stipriai.... Aš negaliu nuo jo akių atitraukti”, - glausdama miegantį sūnų Torą prisipažįsta Irūna.

Irūna Puzaraitė: žinojau, kad bus kažkas tokio, bet kad taip stipriai...
© Gamintojo archyvas

Ineta taip pat sako besimėgaujanti motinyste: „Gyvenimas iki šeimos dabar tiesiog atrodo beprasmis. O dabar visiškai viskas kitomis spalvomis. Jeigu nebus sunku auginti, tai norėsime keturių vaikų. Gal ne dabar iš karto, bet keturi vaikai šeimoje būtų fantastika.”

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Dovilės Bilkštienės vieno paveikslo paroda daugeliui atėmė žadą

Dovilės paveikslas iššaukė ne tik karštus meno gerbėjų, bet ir socialinės erdvės tyrinėtojų, filosofų ginčus.

Po filmo „Šventasis“ premjeros – neįprasti vertinimai

Lietuvių kino akademijos apdovanojimuose geriausiu metų filmu pripažintas filmas „Šventasis“, apkeliavęs keliolika užsienio festivalių, rugsėjo 19 d. pristatytas ir Lietuvos žiūrovams.

Režisierė R. Rakauskaitė: dokumentinio kino variklis – žmonių istorijos

Režisierės Ramunės Rakauskaitės dėmesį traukia tie, kurie skiriasi iš minios.

Dėl filmo režisierius laidotuvių biure atliko "stažuotę": ką jis ten pamatė?

Į darbo ir migracijos temas filmo "Kalabrija” režisieriaus Pierre‘as-François Sauteras žvelgia laidotuvių, o tiksliau - repatriacijos kontekste. Jis ilgai ieškojo gyvų bei mirusių filmo herojų ir, galima sakyti, laidotuvių biure atliko tam tikrą stažuotę. Apie kamerų valdymą gulint greta karsto, žmogaus vienatvės klausimą ir romų dainas - netrumpoje filmo kūrimo istorijoje.

Vytautas Ališauskas: turiu savo versiją to, kas iš tiesų pavaizduota šiame kūrinyje

Henriko Natalevičiaus paveikslas „Iškyla į gamtą“ – neįkyrus, tačiau labai įdomus pašnekovas. Ne veltui jau daugiau nei dešimt metų jis užima pagrindinę vietą ant sienos diplomato, filosofo, istoriko Vytauto Ališausko namuose.

Kunigas Ričardas Doveika: taip, aš mylėjau moterį (9)

Andrius Mamontovas, Džordana Butkutė, Ričardas Doveika ir kiti atskleis, kaip tapti pačiais geriausiais ir kokia visuotinio pripažinimo kaina.

Neįtikėtinai atvira aktoriaus M. Repšio išpažintis: daug mąsčiau apie mirtį (15)

„Aš nemiegojau dešimt metų. Aš nieko nedariau, nes maniau, kad visiems taip yra. Juk mano darbe daug streso ir įtampos. Tada pradėjo į galvą lįsti blogos mintys,“ – atvirai prisipažįsta žinomas aktorius Marius Repšys.

Plastikos chirurgas Darius Radzevičius: žmona yra mano sąžinė (7)

Plastinės chirurgijos chirurgas m. dr. Darius Radzevičius (49 m.) įsitikinęs, kad geriausia grožio operacija yra ta, kurios nesimato.

Kodėl Vytautas Didysis pas žmoną skubėdavo lyg akis išdegęs? (64)

Lietuvos didžiojo kunigaikščio pirmoji žmona Ona suvaidino svarbų vaidmenį Vytauto gyvenimo istorijoje. Labiausiai pagarsėjo Lietuvos metraščiuose užfiksuotas pasakojimas, kaip jos pagalba Vytautas 1382 m. pabėgo iš Jogailos nelaisvės.

Edgaras Montvidas: profesinės aukštumos išmokė mylėti gyvenimo paprastumą

Tenoras Edgaras Montvidas – viena didžiausių Lietuvos operos žvaigždžių pasaulyje. Beveik du dešimtmečiai darbo žymiausiose scenose neatėmė ypatingos jo skleidžiamos šilumos ir jaukaus paprastumo.