Irūna Puzaraitė: žinojau, kad bus kažkas tokio, bet kad taip stipriai...

 (5)
Kai kas galėtų tai pavadinti mistišku sutapimu, kad seserys pastojo ir sūnų susilaukė beveik tuo pačiu metu.
© Gamintojo archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pavasarį seserys Irūna ir Ineta Puzaraitės mielai pozavo kartu apsikabinusios nėščiųjų pilvelius, o šiandien abi prie savęs glaudžia dar visai mažyžius sūnus. Irūna - dviejų mėnesių Torą, Ineta - keliomis savaitėmis vyresnį Bernardą.

Kai kas galėtų tai pavadinti mistišku sutapimu, kad seserys pastojo ir sūnų susilaukė beveik tuo pačiu metu. Tačiau seserys Puzaraitės nuo vaikystės buvo labai artimos. Sesės neslepia - Inetai sukūrus šeimą ir apsigyvenus sostinėje jų stiprus ryšys buvo nutrūkęs, tačiau kūdikių laukimas jas dabar taip suartino, kad jos ir vėl kasdien pasimato arba bent jau susiskambina.

Irūna Puzaraitė: žinojau, kad bus kažkas tokio, bet kad taip stipriai...
© Gamintojo archyvas

„Dabar aš sau pavydžiu tokio gyvenimo. Aš apie tokį gyvenimą visą laiką svajojau. Būdama scenoj nuo 4 metų ilgai svajojau apie tokią pertrauką. Manau, ateina toks laikas, kada norisi nuo visko, nuo visko atsiriboti, nuo visko pailsėti. Visada tikėjau, kad tų didžiųjų atostogų priežastis ir bus kūdikis. Taip ir nutiko. Tiesiog susiklostė viskas savaime”, - ą LNK pokalbių laidoje „Nuo… iki…” prisipažino Irūna.

Abi seserys svajojo sūnus pavadinti Bernardo vardu savo mylimo senelio garbei. Todėl nusprendė surengti savitas varžybas - kuri pirma pagimdys, ta ir galės pavadinti berniuką Bernardu. Inetos sūnus keliomis savaitėmis paskubėjo ateiti į šį pasaulį, todėl ir buvo pavadintas taip kaip senelis.

Irūna Puzaraitė: žinojau, kad bus kažkas tokio, bet kad taip stipriai...
© „Barboros fotostudija“ nuotr.

Irūna sūnui davė Lietuvoje neįprastą Toro vardą, kurį su vyru Roku sugalvojo jau ligoninėje, prasidėjus gimdymui. Tuo metu Vilniuje kaip tik siautė baisi audra, o šis vardas skandinavų bei germanų mitologijoje reiškia griaustinio ir audros dievą.

Jaunos mamos nesupranta, kodėl jų bendraamžiai kur kas mieliau renkasi gyventi sau bei visus pinigus skirti malonumams, o šeimos kurti apskritai nenori. „Kuo jaunesnė mama, tuo daugiau viską spėja”, - neabejoja seserys.

„Turiu tokių draugių, kurios sako - aš neturėsiu vaikų, aš nenoriu vaikų. Bet aš manau, kad joms reikia patirti tą jausmą, kuris atstoja visus buvusius džiaugsmus, laimes, įvykius, nes čia yra pati didžiausia laimė. Aš tai žinojau, kad bus kažkas tokio, bet kad taip stipriai.... Aš negaliu nuo jo akių atitraukti”, - glausdama miegantį sūnų Torą prisipažįsta Irūna.

Irūna Puzaraitė: žinojau, kad bus kažkas tokio, bet kad taip stipriai...
© Gamintojo archyvas

Ineta taip pat sako besimėgaujanti motinyste: „Gyvenimas iki šeimos dabar tiesiog atrodo beprasmis. O dabar visiškai viskas kitomis spalvomis. Jeigu nebus sunku auginti, tai norėsime keturių vaikų. Gal ne dabar iš karto, bet keturi vaikai šeimoje būtų fantastika.”

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

5 būdai, kuriais princas Harry ir Meghan Markle per savo vestuves pagerbė princesę Dianą

Princo Harry ir Meghan Markle vestuvės į istoriją įeis kaip viena didžiausių šio dešimtmečio karališkųjų švenčių. Nieko keisto, kad svarbiausią savo gyvenimo dieną princas rado ne vieną būdą paminėti savo velionės mamos atminimą.

Kensingtono rūmai: nuspręsta, kas vietoj tėvo prie altoriaus lydės Meghan Markle

M. Markle tėvas Thomas dėl širdies operacijos negalės dalyvauti vestuvėse ir lydėti dukters prie altoriaus.

Gabriele d‘Annunzio: italų rašytojas, diktatorius, suvedžiotojas, kuriam priskaičiuojama iki 4 tūkstančių meilužių (1)

„Il Vate.“ Pranašas, tautos dainius, vizionierius. Taip Gabriele‘ę d‘Annunzio (1863–1938 m.) vadino italai. Greta rikiuojasi ir kiti apibūdinimai: rašytojas, politikas, karo didvyris, diktatorius, fašizmo ideologas, rafinuotas suvedžiotojas ir dekadentizmo simbolis. Socialinių vaidmenų, titulų ir epitetų gausa liudija mažų mažiausiai tai, kad d‘Annunzio buvo intriguojanti asmenybė.

Po pasaulį besibastanti Viktoro Gerulaičio dukra Eglė: keliauti viena nebijojau ir nebijau

Kai pirmą kartą į rankas pakliuvo žinomo muzikologo Viktoro Gerulaičio dukros Eglės Gerulaitytės (33 m.) „Bastūnės liudijimai“ su pačia autore neįprasta šukuosena ant viršelio, į galvą atėjo vienintelis žodis – drąsu. Visgi pradėjusi skaityti knygą supratau, kad tai – tik smulkmena. Drąsu buvo keliauti vienai motociklu po Pietų Amerikos šalis nemokant gerai važiuoti, neturint modernių žemėlapių ir pinigų susimokėti už sočią vakarienę bei viešbučius.

Neuromokslininkė Urtė Neniškytė: namo grįžau su dukra ir su paveikslu

Viskas prasidėjo nuo racionalaus sprendimo: svetainės sienai reikia paveikslo. Šis pasakojimas – ne nuotykis ir ne meilės istorija. Vis dėlto Vytenio Lingio paveikslo „Kalnai“ (2016 m.) atsiradimas neuromokslininkės Urtės Neniškytės namuose neapsiėjo be sutapimų ir naujų potyrių.

Jūroje žmonos netekęs Romualdas Požerskis: mačiau jos akis, bet kitą akimirką dingo ir neberadau

Garsus fotomenininkas, iš jūros ištraukęs skęstančias anūkes, žmonos išgelbėti nebespėjo.

Melania Trump pateko į ligoninę

JAV pirmajai poniai Melaniai Trump buvo atlikta inkstų operacija.

Jonas Öhmanas: tie, kurie teigia nieko nebijantys, meluoja. Visi ko nors bijo (2)

Joną Öhmaną (52 m.) kažkas neseniai pavadino žinomiausiu švedu Lietuvoje ir populiariausiu lietuviu Ukrainoje. Šį žmogų būtų labai sunku įsprausti į vieną apibrėžimą. Jis Upsalos universitete studijavo teologiją ir filologiją, atvažiavęs į Lietuvą ėmė tyrinėti pokarį ir kurti apie tai dokumentinius filmus, dabar važinėja į Ukrainą pilnomis dėžėmis. Vienos jų – vaikams, kitos – snaiperiams.

Vienuolis Kęstutis Marčiulynas: pinigai gali sugadinti net ir patį dvasingiausią žmogų (1)

Visada tikėjau, jog nuoširdus pokalbis su kitu žmogumi gydo – pokalbis apie gyvenimo patirtis, pamatytus stebuklus ir išgyventus skausmus, paslėptas ar visiems suprantamas, tačiau sunkiai įgyvendinamas gyvenimo tiesas.

Dailininkė Gia Ram: turbūt dėl to ir tapau nuogas moteris, nes jos – be kaukių (2)

Viena ryškiausių jaunos kartos Lietuvos tapytojų Gia Ram, atrodo, alsuoja laisvę. Drąsi menininkė netelpa į jokius rėmus – „jie tik mūsų galvose“, sako ji. Nepabijojusi mesti mokslų dailės akademijoje, Gia pati atrado savo kelią, surengė sėkmingas parodas ir vėl pristato naujus darbus, persmelktus spalvų ir slapto palinkėjimo – išdrįsti būti savimi.