Garsi anglų rašytoja, vadinta bloga žmona ir pamišėle

Žymios anglų rašytojos Virginios Woolf asmenybė verta filmo. Ši moteris buvo vertinama rašytoja, tačiau vadinama bloga žmona ir laikoma pamišusia. Tiesa tokia, kad ji sirgo bipoliniu sindromu, o vyrai jai buvo tik geri draugai.

Keisčiausia laiminga santuoka

Virginia turėjo daug romantinių ryšių su vyrais, tačiau nuo ankstyvo amžiaus ją labiau traukė moterys. Pirmoji meilė buvo septyniolika metų vyresnė šeimos draugė Violeta Dickinson. Jai būsima rašytoja parašė eilę mįslingų erotinių laiškų. Tačiau manoma, kad tai tebuvo meilė be atsako.

XX a. pradžioje neištekėjusios moterys atrodė keistai. Todėl rašytoja buvo sugalvojusi ištekėti už savo bičiulio rašytojo Lyttono Strachey. Ši santuoka Virginiai atrodė tobula – artimi kaip brolis ir sesuo, jis domėjosi vyrais, o ji moterimis. Tačiau savo ranką ji atidavė Leonardui Woolfui – rašytojui ir nenuoramai intelektualui.

Jiedu buvo keista pora: Viginia šlykštėjosi lytiniais santykiais su vyrais ir nemėgo žydų. Leonardas buvo ir žydas, ir heteroseksualus mergišius. Tačiau juos siejo pasitikėjimas ir draugystė. Be to, abu tikėjo atvira santuoka ir nesikišo į vienas kito seksualinius ryšius. Kartu pragyveno iki pat rašytojos savižudybės. Net atsisveikinimo laiške vyrui Virginia jį vadina jos gyvenimo šviesuliu ir tikina, kad jis vienintelis galėjęs ją padaryti tokią laimingą. Beje, ištekėjusi rašytoja net lankė kulinarijos kursus ir bandė tapti gera namų šeimininke. Tačiau jos būta nekokios, tad netrukus Leonardas perėmė visus buities darbus.

Virginia Woolf
Virginia Woolf
Vida Press

Tikroji rašytojos meilė buvo Vita Sackville-West – žymaus anglų politiko žmona. Ją Virginia sutiko jau būdama dešimt metų ištekėjusi už Leonardo. Iš pradžių rašytoja nebuvo sužavėta Vitos, tačiau netrukus jos susibičiuliavo, o po poros metų tapo meilužėmis. Romanas truko kelerius metus, tačiau net jam pasibaigus jos liko geromis draugėmis. Tačiau kitas Vitos meilužes Virginia visą laiką palydėdavo audringu pavydu.

Mėgavosi mintimis apie savižudybę

Drauge su vyru rašytoja padėjo įsteigti įtakingąją intelektualų ir menininkų Blumsberio grupę. Čia sukosi Virginios gyvenimas. Tačiau su Leonardu jiedu turėjo dar vieną bendrą maniją - aistrą savižudybei.

Abu tikėjo, kad pasaulis ritasi į apokalipsę. Ypač Europoje pradėjus klestėti nacistiniams judėjimams. Porelė savo garaže ėmė kaupti benzino atsargas, jei reiktų greitai nusižudyti. Beje, Antrojo pasaulinio karo metu jų namai Londone buvo sugriauti du kartus.

Virginia jau vieną kartą bandė nusižudyti. Būdama 22 metų iššoko pro langą. Tačiau šis buvo per žemai, todėl moteris net nepatyrė didesnių sužalojimų. Taip pat ne kartą draugams sakė, kad mirtis jai nepatraukli tik dėl to, kad negalėtų šio potyrio aprašyti.

Virginia Woolf
Virginia Woolf
Vida Press

Rašytoją nuo ankstyvos jaunystės kamavo bipolinis sutrikimas - užėjus priepuoliui ji kelias paras galėdavo kalbėti be sustojimo. Pirmuosius priepuolius išprovokavo motinos mirtis, kai mergaitei buvo vos 13 metų. Paskutinį priepuolį išprovokavo Antrasis pasaulinis karas.

1941 metais kovo 28 d. rytą parašiusi atsisveikinimo laiškus vyrui ir seseriai 59-erių Virginia prisikišo akmenų į kišenes ir nusiskandino netoli užmiesčio namo tekančioje upėje. Laiškuose ji aiškino, kad ji ima girdėti galvoje balsus ir užsitęsęs priepuolis ją nuves į beprotybę.

Bjaurėjosi savo kūnu

Virginia visas savo knygas rašydavo atsistojusi - rašomasis stalas buvo metro aukščio. Tokį jos įprotį išugdė konkurencija su seserimi. Ji tapydavo ant molberto. Virginia manė, jog jos pomėgis rašyti gali atrodyti reikalaujančiu mažiau pastangų nei sesers.

Virginia Woolf
Virginia Woolf
Vida Press

Rašymas buvo jos gyvenimo tikslas ir meilė. Tačiau prasidėjus bipolinio sindromo priepuoliams ji negalėjo rašyti. Kaip ir valgyti. Rašytojos biografai įtaria, kad ji sirgo ir nervine anoreksija. Užėjus liūdesio laikotarpiams ją reikėdavo versti valgyti. Moteris maistu galėdavo mėgautis tik būdama itin pakilios nuotaikos. Tačiau jai nepatikdavo kiti valgantys žmonės. Dažnai kritikuodavo artimuosius ir draugus dėl jų pasirinkto maisto.

Aukšta moteris visą gyvenimą jautė nepasitenkinimą savo kūnu. Ji manė esantis kaip dramblys - gremėzdiška ir nerangi. Ūgio sumažinti negalėjo, bet visuomet buvo skausmingai liekna.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis