Galerijos sostinėje vadovė: jau nuo 5-erių metų kartu su tėvais kūrėme verslą

Ne vienam moderni skulptūra yra neįprastas, nesuprantamas menas. Jau septintus metus šiuolaikinę lietuvių skulptūrą Lietuvoje ir užsienyje populiarinančios galerijos „AV17“ vadovė Kristina Mizgirytė (31 m.) įsitikinusi, kad jos misija – supažindinti su šiuo kai kuriems svetimu, keistu ar net atgrasiu menu ir kad galerijos veikla labiausiai yra šviečiamojo pobūdžio.
© MOTERIS / R. Adžgausko nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Iš Nidos – į Londoną

Paklausta apie vaikystę, K. Mizgirytė svajingai nusišypso. „Nemažai keliauju, kelionės yra mano hobis, jos praskaidrina galvą, pasisemiu idėjų, minčių, – sako pašnekovė. – Vis dėlto pasaulyje nėra gražesnio kampelio už Nidą. Vaikystę praleidau Kuršių nerijos miškuose, kopose, prie Baltijos jūros ir Kuršių marių. Nidos infrastruktūra nepakankamai išplėtota, pramogų – ne per daugiausia, žmonių rudenį, žiemą ir pavasarį irgi nedaug. Tik gaivališka gamta ir buvimas su ja.“

Be gamtos, Kristinos gyvenime buvo ir daug meno. Ji užaugo menininkų šeimoje. Tėtis fotografas Kazimieras Mizgiris ir mama Virginija yra Nidoje esančių Gintaro galerijos-muziejaus ir Menininkų namų įkūrėjai.

„Savo vaikystės negalėčiau apibūdinti kaip vėjavaikiškos. Gal tik mano aplinka tokia buvo. Jau nuo 5-erių metų kartu su tėvais kūrėme verslą. Jie buvo mano globėjai, darbdaviai ir kolegos. Dirbau su menininkais, bendravau su klientais ir svečiais iš užsienio. Tai tapo mano gyvenimo dalimi. Jei ir būčiau norėjusi, nelabai būčiau galėjusi jos atsisakyti“, – pasakoja moteris.

Ji prisimena, kaip praėjusią vasarą Nidoje lankėsi fotografas iš Vokietijos, prieš dvidešimt šešerius metus fotografavęs ją Gintaro galerijoje-muziejuje – prie gintarų ekspozicijos.

„Jis manęs ieškojo – norėjo pažiūrėti, į ką išaugo ta maža mergaitė“, – juokiasi pašnekovė. Ir priduria, kad kai nuo vaikystės žmogų supa meno pasaulio atstovai, gana dėsninga, kad jis susieja gyvenimą su šia sritimi.

Tik menininke Kristina netapo. Kodėl? „Užuomazgų buvo, bet man pritrūko užsispyrimo, paskatinimo ir drąsos, – sako ji. – Mano tėtis – žinomas fotografas. Vyresnis brolis Matas anksčiau fotografuodavo, sesuo Monika baigė dailės pedagogiką, dirba dailės mokytoja. Už savo pirmuosius darbus iš savo aplinkinių sulaukiau kritikos, sakyčiau, pelnytos. Tikriausiai per mažai savimi tikėjau, kad atsisakiau menininkės kelio. Ir tikrai negaliu pasakyti, kad dėl to gailiuosi. Turiu organizacinių gebėjimų ir galiu juos puikiai atskleisti dirbdama šį darbą.“

Moteris pasakoja, kad mama norėjo, jog ji, baigusi mokyklą, studijuotų menotyrą Lietuvoje. „Maniau – bus labai nuobodu, reikės skaityti daug senų knygų apie meną. Baigusi mokyklą įstojau į Bolonijos universitetą ir išvažiavau į Italiją. Kadangi studijavau meno istoriją italų kalba, teko... skaityti daugybę senų knygų ir dar italų kalba“, – juokiasi Kristina.

Moderni skulptūra – tai menininko pokalbis su žiūrovu čia ir dabar. Šiuo atveju svarbiausia yra idėja.

Vėliau, kai prireikė praktinių vadybos žinių, mergina baigė meno administravimo ir kultūros politikos magistrantūrą Londono universiteto Goldsmito koledže.

„Mokydamasi svetur įgijau ne tik akademinių žinių, bet ir nuostabios žmogiškosios patirties. Mokydamasi Italijoje, viename seniausių Europos universitetų, susipažinau su originaliais didžiųjų meistrų – Michelangelo, Giotto, Caravaggio – darbais, įgijau teorinių žinių, o Londone – puikių praktinių įgūdžių. Studijų metais su bendrakursiais lankėmės įvairiose institucijose, bendravome su jų vadovais, stebėjome vidines darbo sistemas ir užkulisius, mokėmės meno organizacijų valdymo subtilybių, kaip rasti finansinių šaltinių. Tai man labai padeda šiandien“, – pasakoja Kristina. Jos vadovaujama galerija „AV17“ skaičiuoja jau septintus gyvavimo metus.

Galerininko darbo užkulisiai

Prieš pusmetį galerija „AV17“ atvertė naują savo istorijos puslapį. Iki tol ji veikė Aušros Vartų gatvės 17-ajame name, – čia kas mėnesį keičiamos novatoriškos šiuolaikinio meno ekspozicijos kūrė unikalią priešpriešą autentiškoms XVII a. patalpoms. Kartu su konceptualiosios skulptūros darbais buvo eksponuojama ir prekiaujama autorine juvelyrika. Praėjusių metų rugsėjį galerija perkelta į kitas patalpas – urbanistinio stiliaus, taip pat atsisakyta „užklasinės“ veiklos – prekiauti autorine juvelyrika.

Kristina džiaugiasi šiuo pokyčiu, mat dabartinės patalpos yra gerokai geresnės modernios skulptūros ekspozicijoms kurti.

Galerijos sostinėje vadovė: jau nuo 5-erių metų kartu su tėvais kūrėme verslą
© MOTERIS / R. Adžgausko nuotr.

„Galerijos veiklos pradžioje buvo strategiškai teisinga įsikurti patalpose greta Aušros vartų. Ten ir vilniečiai lankėsi, ir buvo gausu turistų. Pastariesiems vizitas mūsų galerijoje prisidėjo prie Vilniaus pažinimo. Kai pradėjome augti, bręsti, pamatėme, kad daugeliui skulptorių, su kuriais bendradarbiavome, istorinė kamerinė erdvė tapo tikru išbandymu. Ne kiekvienas galėjo prie jos prisitaikyti. Dabar autoriams siūlome baltą kubą, arba baltą drobę, ir daugelis tuo džiaugiasi.“

Kuratorė neslepia, kad vadovauti galerijai nėra labai lengvas ir romantiškas užsiėmimas, kaip gali atrodyti lankytojams, juk jie nemato šios veiklos užkulisių.

Jau nuo 5-erių metų kartu su tėvais kūrėme verslą. Jie buvo mano globėjai, darbdaviai ir kolegos.

„Atidarome vieną parodą ir iš  karto imam ruoštis kitai. Įgyvendiname ir tarptautinius projektus. Balandžio mėnesį skulptorių brolių Nerijaus ir Andriaus Erminų kūrybą pristatėme Berlyne, galerijoje „Rockelmann&“. Pavasarį dar pristatėme dešimties skulptorių kūrybą pietvakarių Lietuvos miestuose. Logistika, techninės detalės, biudžetai, terminai, sutartys, dizainerių darbas – visa tai turi būti suderinta iš anksto, atlikta laiku“, – šios kompleksinės veiklos užkulisius vardija Kristina.

Ir pripažįsta, kad kasdienis vadovo darbas vis dėlto yra sekinamas. „Vien iš  meilės menui neišsilaikysi. Kiekviena galerija pradeda nuo jos sumanytojų arba rėmėjų dotacijos. Daugėjant parodų ir lankytojų, galerija gali pradėti išsilaikyti pati, vėliau – netgi nešti pelną, bet tam reikia ne metų, dvejų ar penkerių. Reikia labai didelio įdirbio. Mes po truputį judame ta linkme“, – pasakoja moteris.

Menas čia ir dabar

Galerija šiuolaikines skulptūras, meno objektus pristato ir meno kolekcininkams, ir tiems, kurie norėtų šiuos kūrinius matyti savo namuose ar biure.

„Moderni skulptūra apima labai daug. Šiuo atveju svarbiausia yra idėja, net ir įgyvendinta ne iš  tauriųjų medžiagų. Kartais iš  paprastų medžiagų sukurtas objektas ir greta pateikiamas apibūdinimas gali sukelti emociją, priversti žiūrovą mąstyti, sukrutinti jo vidų, – sako galerininkė. – Moderni skulptūra – tai menininko pokalbis su žiūrovu čia ir dabar.“

Tik, pasak Kristinos, daugumai gabių mūsų menininkų, galinčių konkuruoti su tarptautinio lygio kūrėjais, rimtas iššūkis yra tai, kad Lietuva per menkai žinoma. Vis dėlto moteris tiki mūsų šalies meno rinkos galimybėmis.

„Šiandien tik nedidelė dalis menininkų gyvena iš kūrybos. Dauguma turi kasdienius darbus, menas jiems – papildoma veikla. Guodžia tai, kad tokia situacija yra ne tik pas mus, – sako pašnekovė. – Kad mūsų menininkai pristatomi Azijos ir Amerikos galerijose, – puiku, bet tai, manau, – tik pradžia. Ir valstybė, ir pavienės galerijos turėtų populiarinti mūsų menininkus. Žinoma, didieji miestai – Londonas, Niujorkas, Berlynas – turi didžiulį potencialą, bet juk visada smagu ir įdomu atrasti ką nors nauja, nematyta, keista ir nepatirta. Jei nuosekliai ir nuoširdžiai dirbsime, gal daugeliui ta nauja vieta taps Lietuva, Vilnius. Ir nereikia lygiuotis į didžiuosius kultūros centrus, reikia nemeluoti sau ir būti tiesiog savimi. O mes tai galime“, – atsisveikindama sako Kristina. Girdėdamas tvirtą jos balso toną negali tuo netikėti.

Keli portreto štrichai

Credo. „Būti čia ir dabar!“
Labiausiai vertina. „Laisvę, nes tik ji suteikia žmogui galimybę veikti ir realizuoti save.“
Hobis. „Kelionės yra didžiausia mano aistra. Jų metu nemažai laiko skiriu menui, lankau vietines galerijas, muziejus, taip pat stengiuosi nueiti į koncertus.“
Literatūra. „Gabrielis García Márquezas – dėl plonos realybės ir fantastikos linijos.“
Kinas. „Sunku išskirti vieną. Patinka brolių Ethano ir Joelio Coenų savitas stilius su absurdo ir tragedijos prieskoniais, Weso Andersono komedijos dėl autoriaus dėmesio detalėms, Davido Lyncho siurrealizmas.“
Muzika. „Elektroninė ir šią muziką kuriančios grupės: vokiečiai „Moderat“, islandai „GusGus“, lietuviai „Golden Parazyth“.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Modelis Ditė Antanaitytė podiumą iškeitė į gamtos prieglobstį

Kelionės, klajonės išaugina sparnus. Į nuotykių, pažinimo, lėto ar kūrybiškai intensyvaus buvimo kelią kviečia ir liepos mėnesio „Moters“ žurnalo herojai: modelis Ditė Antanaitytė, menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, režisierė Emilija Škarnulytė, muziklogas Viktoras Gerulaitis, dainų autorė ir vokalistė Dovilė Filmanavičiūtė-Mis Sheep ir kiti.

3 metų Lietuvą palikusi našlaitė Rasa Niujorke tapo režisiere ir grįžo į gimtinę pristatyti spektaklio

„Pinigai yra Holivude, o  menas  – Niujorke“, – sako aktorė ir režisierė Rasa Allan Kazlas (77 m.). 1970-aisiais su dviem lagaminais ir 500 dolerių rankinėje ji pamėgino užkariauti savo svajonių miestą.

43-ejų amerikiečių aktorė Eva Longoria susilaukė pirmagimio

Serialo „Nusivylusios namų šeimininkės“ žvaigždė pagimdė berniuką, savo portale skelbia žurnalas „Hola! USA“.

Natalija Martinavičienė: šiuo metu esu pačiame gražiausiame amžiuje

Verslininkė bei prekės ženklo „Natali De Lyrik“ įkūrėja Natalija Martinavičienė (40 m.) sako, kad ji nėra užsispyrusi karjeristė, pirmoje vietoje yra vaikai, todėl po darbų iš karto lekia namo ruošti pietus bei rūpintis namais.

Leidėja Eglė Jokužytė: kai susidūriau su neregių pasauliu, pasikeitė ir mano pačios gyvenimas

Ji paima vaiką, kuris niekada nematė šviesos, už rankos ir veda. Nori jam daug papasakoti apie pasaulį, spalvas ir knygas, į kurias žmonės sudeda išmintį. Būti neregių vaikų akimis – toks šiandien yra leidyklos „Verslas ar menas“ vadovės Eglės Jokužytės pašaukimas.

Seniai viešumoje bematyta Alma Adamkienė pasirodė Vilniaus festivalio baigiamajame koncerte

Pasiklausyti Vilniaus festivalio baigiamojo koncerto rinkosi meno elitas.

Turtingos, gražios, populiarios, tačiau meilėje joms nesiseka (1)

Gražios, turtingos, žymios ir geidžiamos. Jos turi viską, išskyrus tą vienintelį, su kuriuo namuose galėtų dalintis savo džiaugsmais ir liūdesiu. Kodėl šioms Holivudo žvaigždėms nesiseka meilėje?

Eglė Daugėlaitė-Kryževičienė: bijau nespėti per man skirtą gyvenimą nuveikti to, ko noriu (1)

Kai laidų, renginių vedėjos Eglės Daugėlaitės-Kryževičienės paklausiau, kokių silpnybių ši turinti, nesitikėjau atsakymo: „Vėluoti“. Kaip jai sekasi nepavėluoti į vedamą televizijos laidą „Labas rytas“, kaip įveikia darbe patiriamą stresą, apie santuoką, prasmingo gyvenimo receptus, svajones, baimes ir kalbėjausi su ja.

Blake Mycoskie – verslininkas, batais apdovanojęs skurdžiausių šalių vaikus

Vieną sėkmingiausių pasaulio socialinių verslų, kompaniją „Toms“ įkūręs Blake Mycoskie įrodė, kad įmanoma darant gera dirbti pelningai. Išskirtiniame interviu mūsų portalui jis pasidalino savo verslo istorija.

Džordana Butkutė apie artimuosius: aš juos labai myliu, tačiau dažnai pasimatyti negalime

Kitą savaitgalį Džordana sugrįš į savo vaikystės miestą Šakius ir būtinai apkabins artimuosius. O tai padaryti ji gali retai...