Dainininkė Marija Akelan: sensacijų nemėgstu ir nenoriu, kad jos apie mane būtų kuriamos

Švelnaus tembro dainininkė ir dainų kūrėja Marija Akelan (34 m.), pernai gruodį išleidusi pirmąjį savo solinį albumą „Eternity of Dreams“ (liet. „Sapnų amžinybė“), nemėgsta sensacijų ir nenori, kad jos būtų apie ją kuriamos.
© Asmeninis albumas / Evelyn Meis nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Bendraujant su Marija prie puodelio kavos jos jaukiuose namuose juntama ramybė. „Kaip mama, žmona, dukra, draugė, kūrėja, dėstytoja, aš gyvenu meile kiekvieną dieną, ir tai man yra svarbiausia“, – nuoširdžiai šypsodamasi pripažįsta pašnekovė. Savo albumą ji skiria dukrelei Sofijai.

Turbūt daugelis žmonių Jus prisimins iš televizijos ekranų, kai 2006 m. dalyvavote projekte „Kelias į žvaigždes“. Kaip sumanėte dalyvauti jame?

Į šitą projektą ėjau todėl, kad jį kūrė tuo metu stipriausių ir geriausių prodiuserių komanda, vadovaujama Arūno Valinsko.

Septyniolikos metų baigiau Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos Džiazo ir populiarios muzikos skyrių. Man patiko muzikuoti. Kūriau muziką ir dainas, neblogai skambinau pianinu. Besimokydama mokykloje, buvau tapusi jaunųjų pianistų konkurso laureate. Laisvalaikiu muzikuodavau su grupe ir norėjau įrašyti savo dainas. Studijuodama universitete, dalyvavau autorinės dainos konkurse „Durys“ ir laimėjau geriausios atlikėjos nominaciją. Man, kaip pirmosios vietos nugalėtojai, buvo sudaryta galimybė kelias valandas padirbėti įrašų studijoje ir išleisti singlą. Tai buvo vienos įrašų leidybos kompanijos įsteigtas prizas. Džiaugiausi tokia galimybe ir ja pasinaudojau. Įrašiau savo dainas „Meilė“ ir „Kitaip“.

Tuo metu vyko atranka į muzikinį realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Mano kūryba skyrėsi nuo šio šou formato, bet tais laikais tai buvo tiesiausias kelias norint pasiekti klausytojų širdis. Atranka į projektą vyko visoje Lietuvoje. Joje dalyvavo ir jau pakankamai gerai žinomų ir stiprių muzikantų, tačiau pasisekė nedaugeliui – išrinko tik dvylika.

Kuo Jums, kaip jaunai muzikantei, buvo naudingas šis projektas?

Gavome viską ir iš karto. Be įrašų studijoje ir repeticijų, dar buvo fotosesijos, filmavimas, dainavimo, šokių ir kitos pamokos, susitikimai su gerbėjais... Dalyvaudama patyriau tai, ko daugelis muzikantų siekia metų metais. Turėjome galimybę koncertuoti didžiulėms auditorijoms, su mumis dirbo profesionalūs prodiuseriai, stilistai, choreografai, dainininkai, bendravo žiniasklaidos atstovai, dalyvavome radijo, televizijos laidose, finaliniai koncertai vyko daugiatūkstantinėje arenoje. Tai yra neįkainojama patirtis. Šou dalyvavau beveik mėnesį. Tai buvo labai įtemptas laikas. Palikus šou, atsikvėpiau ir skyriau laiko poilsiui – buvau pavargusi ir fiziškai, ir psichologiškai.

Projekte dalyvavote su Merūnu Vitulskiu, Agne Petravičiene ir kitais. Ar bendraujate su buvusiais projekto kolegomis?

Po šou su projekto dalyviais buvome susitikę, su kai kuriais iš jų bendraujame socialiniame tinkle „Facebook“, pasisveikiname susitikę gatvėje. Artimi draugystės ryšiai mūsų nesieja. Tačiau kai kuriuos iš jų man miela prisiminti.

Kartais juokaujama, kad apie balso galimybes galima spręsti iš pačių pirmųjų vos gimusio kūdikio garsų. Kas pirmiausia pastebėjo Jūsų muzikinį talentą?

Kai buvau šešerių, vaikų darželio muzikos mokytoja paruošė dalyvauti konkurse „Dainų dainelė“. Tai buvo mano pirmas pasirodymas didesnei auditorijai. Ši mokytoja ir patarė mamai leisti mane į muzikos mokyklą. Esu dėkinga mamai, kad ji nuvedė į perklausą pas kompozitorių Miką Vaitkevičių. Jis Balio Dvariono muzikos mokykloje buvo įkūręs pirmąjį Lietuvoje Džiazo ir populiariosios muzikos skyrių. Po perklausos kompozitorius atkreipė dėmesį į mano balso tembrą ir skyrė nuostabias fortepijono ir dainavimo mokytojas. Fortepijonu groti mokė Galina Jaruševičienė, o dainuoti – dainininkė Danutė Buklerevičiūtė. Ji daug ir nuoširdžiai dirbo su savo mokiniais, veždavosi mus į įrašų studijas, įrašinėdavo mūsų pirmas dainas, kartu su aktoriumi Kostu Smoriginu ruošdavo mus koncertams ir festivaliams.

Su meile prisimenu savo vaikystę ir mokytojus. Beje, ir man, kaip ir daugeliui vaikų, paauglystėje buvo laikotarpis, kai labiau norėjosi žaisti su draugais, nei skambinti Bachą. Tačiau nei mama, nei mokytojos manęs nespaudė, leido kurį laiką pailsėti. Ir pati panorau grįžti į mokslus.

O kaip gimė Jūsų albumas „Eternity of Dreams“?

Kaip ir minėjau, įrašiau kelias dainas dar prieš eidama į šou. Jas aranžavo ir įrašė Igoris Kofas. Esu labai jam dėkinga už aukšto lygio kruopštų darbą ir pagalbą. Dalyvaudama muzikiniame realybės šou, galimybės atlikti tų dainų, deja, neturėjau. Tekstai, melodika ir harmonija neatitiko pramoginio projekto formato ir tuo metu kuriamo man įvaizdžio. Todėl įrašai tiesiog gulėjo stalčiuje ir laukė savo laiko. Vėliau abu singlai „Meilė“ ir „Kitaip“ pateko tarp lietuviškų radijo stočių populiariausių dainų. Tuo metu neturėjau laiko kitiems albumo įrašams. Dėsčiau anglų kalbą „American English School“, studijavau magistrantūroje. Baigusi švietimo kokybės vadybos magistro studijas, tapau didžiausios pasaulyje knygų leidyklos „Pearson“ atstove Lietuvai ir Estijai. Dažnai vykdavau į seminarus užsienyje, o grįžusi, bendradarbiaudama su Lietuvos regioniniais švietimo centrais, organizuodavau ir vesdavau profesinius seminarus anglų kalbos pedagogams.

Muzikai laiko beveik nelikdavo. Vis dėlto ir tuo metu gimė dainų. Kai į pasaulį atėjo dukrytė Sofija, nustūmiau visus darbus į šalį. Daugiau laiko leidžiant su šeima, dukryte, kilo mintis, kad reikėtų baigti pradėtus muzikinius darbus. Juk tai yra dalis manęs. Atrinkau kūrinius, kuriuos norėjau išleisti šiame albume, ir ėmiausi veiklos.

Dainininkė Marija Akelan: sensacijų nemėgstu ir nenoriu, kad jos apie mane būtų kuriamos
© „By Orinta Photography“ nuotr.

Kurdama albumą, bendravote su žymiais muzikantais: Igoriu Kofu, Romu Rainiu, Martynu Kuliavu. Kaip užsimezgė šis ryšys?

Dainų tekstų ir melodijų stilius reikalavo atitinkamų subtilių aranžuočių. Nemažos dalies dainų kai kurių instrumentų melodijas jau buvau sukūrusi. Draugai muzikantai pasakė, kad muzikinė medžiaga yra gana sudėtinga ir pagroti galės ne kiekvienas. Dėl to nutariau kreiptis į profesionalus. Martyną ir Romą man rekomendavo kaip vienus geriausių Lietuvos instrumentalistų. Igorį pažinojau iš anksčiau. Paprašiau jo pagalbos. Šių puikių muzikantų dėka albumo dainos įgavo išskirtinio skambesio.

Ar tiesa, kad Jus, einančią kūrybos keliu, labai palaiko sesė. Kuo ji pati užsiima?

Sesuo Elena yra už mane vyresnė, ji taip pat dainuoja ir muzikuoja, yra puiki melodistė. Sesė ir buvo tas žmogus, kuris vis ragino – išleisk albumą. Ji mane labai palaiko – atliko didžiausią dalį šio projekto vadybos darbų. Bendradarbiavo su žiniasklaida, užsienio garso ir vaizdo prodiuseriais, organizavo titulinės albumo dainos „Eternity of Dreams“ vaizdo klipo filmavimą Dubline. Sesuo yra baigusi verslo vadybos magistrantūros studijas Dublino universitete. Šiuo metu ir gyvena Airijoje, dirba universitete, tarptautinių mokslinių tyrimų srityje.

Mano sesė, kaip ir aš, yra baigusi Balio Dvariono muzikos mokyklą. Pirmiausia dėl jos mūsų namuose atsirado pianinas. Sesė vis prisimena ir man pasakoja, kaip tėtis su draugais jį tempė į penktą aukštą... O mama, kad galėtų pianiną nupirkti, atsisakė jai pačiai brangios dovanos – pardavė tėčio dovanotus kailinius. Šiuo instrumentu mokėmės skambinti mes abi. Pianinas iki šiol stovi mano mamos namuose. Dabar, viešėdama pas močiutę, prie jo prisėda mano trejų metukų dukrytė Sofija.

Kad ir ką darau – ar tai būtų dėstymas, ar muzikos kūrimas – stengiuosi iš to patirti malonumą ir daryti tai su meile.

Ką Jums gyvenime reiškia meilė kaip moteriai, mamai, dukrai, kūrėjai?

Be meilės nematau prasmės. Pirmiausia reikia mylėti save, artimuosius. Reikia mėgautis gyvenimu, nes antraip kyla klausimas, kam visa tai? Kad ir ką darau – ar tai būtų dėstymas, ar muzikos kūrimas, – stengiuosi iš to patirti malonumą ir daryti tai su meile. Kiek meilės atiduodi, tiek ir gauni, ir atvirkščiai. Kaip dukra, sesuo, mama, žmona, draugė, kūrėja, dėstytoja, aš nuolatos gyvenu meile.

Papasakokite apie savo vyrą. Ar jis palaiko Jus kaip dainų kūrėją ir atlikėją?

Mano vyras Ruslanas yra verslininkas, labai santūrus, ramus ir pozityvus žmogus, rūpestingas ir mylintis tėtis. Kartu esame jau beveik penkiolika metų. Šalia jo man ramu ir jauku. Vyrui patinka mano kūryba, bet jis skeptiškai vertina muzikos industrijos taisykles. Ir aš jam pritariu. Nenoriu, kad iš mano privataus gyvenimo būtų kuriamos sensacijos, tai yra per didelė kaina. Esu atsakinga ne tik už save, už savo šeimą, bet ir už jaunus žmones, kuriems dėstau.

Vedėte seminarus pedagogams, dabar dėstote Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentams. Su kuria auditorija Jums labiau patinka dirbti?

Man patinka dirbti su visais žmonėmis. Vesdama mokymus pedagogams, supažindinu juos su pasaulinėmis anglų kalbos mokymo naujovėmis, o jie dalijasi su manimi savo profesinėmis įžvalgomis. Tai yra abipus naudinga: keičiamės profesine patirtimi, informacija.

Darbas su studentais yra kitoks. Jauniems žmonėms turiu suteikti žinių, kurių jie kol kas netaiko praktiškai. Studentams dėstau verslo ir finansų anglų kalbą. Privalau ne tik ugdyti jų lingvistinius įgūdžius, bet ir praplėsti supratimą apie verslo ir finansų sritis. Ugdau socialinius įgūdžius, mokau juos bendradarbiauti, būti aktyviais darbo proceso dalyviais, raginu nesustoti ir, baigus studijas, toliau savarankiškai mokytis visą gyvenimą. Su studentais užsimezga artimesnis ryšys, bendraujame visus metus. Šiais laikais studentai labai imlūs, motyvuoti. Kartais užduodu tikrai daug, bet jie viską atlieka. Jauniems viskas išeina lengvai. Į paskaitas mano studentai ateina šypsodamiesi ir mane užkrečia gera nuotaika.

Jūs pati kūrėte savo albumo dainų tekstus ir melodijas. Ką norėtumėte, kad klausytojas išgirstų, suprastų?

Albumą kūrėme labai ilgai, nes dirbome kruopščiai, įdėjome daug laiko ir pastangų. Jame nėra nė vieno neapgalvoto žodžio, natos ar pauzės. Aš tikiu, kad, išklausę albumą, klausytojai pajus jo tikrumą ir nuoširdumą. Šį albumą skiriu savo dukrytei. Jame papasakojau, kaip gyvenu, kuo tikiu, kaip myliu, ką jaučiu, kaip matau šį pasaulį. Gal tai skamba banaliai, bet po manęs jai liks ne vien prisiminimai ir nuotraukų albumai, bet ir muzika.

Albumo pavadinimui pasirinkote anglišką žodį, kuris gali reikšti ir svajones, ir sapnus. Ar esate svajoklė? Kokios artimiausios Jūsų svajonės?

Dabar svajoju apie paprastus dalykus. Po visų darbų, susijusių su albumo įrašymu ir leidyba, norisi ramaus poilsio prie jūros, ten, kur šilta. Svajokle savęs nelaikau, svajoju ne per daugiausia. Gyvenimą suvokiu labai tikroviškai. Kad pasiektum gerą rezultatą, reikia ilgai ir kruopščiai dirbti. Tai įsisąmoninau dar vaikystėje. O sapnai kartais įkvepia mane kurti, be to, neretai sapnuoju ir tokius sapnus, kurie vienaip ar kitaip išsipildo. Dešimtoje klasėje, prieš muzikos harmonijos egzaminą, susapnavau, kad ištrauksiu 8 bilietą. Išmokau, žinoma, visus, nes harmonija buvo vienas mano mėgstamiausių dalykų, bet bilietas teko būtent tas, kurį susapnavau.

Tikiu, kad kartais įvyksta tai, kas lemta. Išmokau būti dėkinga už viską, ką gavau iš gyvenimo. Ir tai yra tikrai nemažai. Mane supa mylinti šeima ir artimieji, geri draugai, įdomūs darbai, muzika...

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Primabalerina Haruka Ohno: Lietuvoje pasijutau reikalinga

„Nesu apdovanota išskirtiniu talentu, viskas, ką pasiekiau, – sunkaus darbo rezultatas“, – su japonams įprastu kuklumu sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Haruka Ohno (27 m.). Klausydamasi nejučiomis imi gėrėtis šios moters iki svajonės išsipildymo atvedusia tvirto charakterio ir trapaus grakštaus kūno derme.

Ką karališkosios šeimos nariai vilkėjo į princo Louiso krikštynas?

Karališkoji šeima susirinko švęsti savo naujausio nario – mažojo princo Louiso.

Saulius Urbonavičius-Samas: Panevėžys turi kažką tokio, ko žodžiais nenusakysi (3)

Prie Nevėžio ir Skaistakalnio parke jaunas dienas leidęs TV laidų prodiuseris, grupės „Bix“ siela Saulius Urbonavičius-Samas prisipažįsta, kad jo gimtasis Panevėžys – neatpažįstamai pasikeitęs. Atsikračius sovietinio palikimo šiandien jame daugiau spalvų, tvarkos ir grožio, bet miesto ateitis priklauso nuo daug didesnių dalykų.

10 keistų taisyklių, kurių turi laikytis Meghan Markle (4)

Kai priklausai britų monarchijai, neabejotinai tenka laikytis tam tikrų taisyklių. Kai kurios jų yra griežtos, kai kurios – neįprastos, o kitos – tiesiog neįtikėtinos.

Indrė Trakimaitė: tėčio situacija man parodė, kad negalima atidėlioti gyvenimo

Visi žino, kad ekologiškiausia yra keliauti po savo šalį. Vietinio turizmo entuziastė ir aktyvi skatintoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė (40 m.) nemažai prisidėjo prie to, kad kasmet vis daugiau lietuvių savo šalį atranda iš naujo. Beje, atradimų netrūksta ir pačiai Indrei.

Kodėl po Mindaugo daugiau karalių nebebuvo?

Lietuvos karalystė egzistavo tik 10 metų: nuo Mindaugo vainikavimo 1253 m. liepą iki jo nužudymo 1263 metais. Vėliau žinomi dar du mėginimai sukurti Lietuvos karalystę.

Karalius Mindaugas: iš pradžių pamirštas, vėliau – nevertintas

1413 metais ginčo dėl Žemaitijos tarp Vytauto ir Jogailos bei Vokiečių ordino įkarštyje lietuvių oponentai priminė vieną epizodą iš tolimos Lietuvos praeities. Ordino atstovai tarpininko teismui pateikė „lietuvių karaliaus“ Mindaugo (~1200–1263 m.) dokumentus, pagal kuriuos šis perleidęs Ordinui Žemaitijos žemes ir kitas teritorijas. Lietuvos valdovų atsakymas buvo netikėtas, esą nėra žinoma, ar toks karalius apskritai kada nors gyveno.

Jonas Mekas: man nerūpi, kad ir Vakaruose būčiau pripažintas

Jonas Mekas (95 m.) mažiausiai nori kalbėti apie praeitį. „Mano požiūris į gyvenimą – kaip kameros objektyvo. Noriu fiksuoti tik tai, kas vyksta dabar prieš mano akis. Man įdomu tik dabartis“, – sako pasaulyje bene geriausiai žinomas Lietuvos menininkas, kai susitinkame Londono knygų mugėje. Sulig šiais žodžiais jis išsitraukia iš kišenės kamerą ir pradeda mus filmuoti.

Kaune įvyko iškilmingas Dainų šventės atidarymas (FOTO)

Paskutinę birželio dieną į Kauną susirinkę Lietuvos meno kolektyvai iš Lietuvos ir kitų šalių paliudijo, kad Dainų švenčių gyvybė neblėsta, veikiau - „dega mūsų širdyse“. Pagal neseną tradiciją, pirmas Dainų šventės renginys, kaip ir ankstesniais metais, įvyko Kaune.

Rygoje gimusi Dainų dienos Kaune režisierė V. Streiča: Latvijoje tos šventės – kitokios

Senųjų ąžuolų apsuptame Dainų slėnyje šeštadienio rytą vyks nacionalinės Lietuvos šimtmečio Dainų šventės renginio, skirto Kaunui, - Dainų dienos - generalinė repeticija.