Česnako pamėtėta idėja tapo inovatyviausiu Lietuvos verslu

 (11)
Kineziterapeutė Karolina Samalė (27) dar prieš metus su vyru keliavo po pasaulį ir ieškodama savęs kūrė grandiozinius planus apie nuosavą restoraną, tačiau grįžus viskas apsivertė aukštyn kojomis.
© DELFI / Andrius Ufartas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Per dieną gimusi idėja pagaminti valgomą puokštę kūnu pavirto dar tą pačią parą, o po pusmečio Karolinos rankose jau „BZNstart Business woman“ įsteigtas Inovatyviausio verslo apdovanojimas. Kaip jai pavyko? Karolina sako, jog genialumas slypi paprastume: „Užuot žvalgęsi labai toli, nuleiskite akis ir pažiūrėkite, ką turite šalia. Kartais tai gali būti sėkmės paslaptis!“

IDĖJĄ PAMĖTĖJO ČESNAKAI

Karolina, ką gyvenime veikėte iki praėjusio spalio, kai pradėjote daryti valgomas puokštes?

Kadangi pagal specialybę esu kineziterapeutė, nemažai laiko valstybinėje įstaigoje dirbau šį darbą. Ilgai dvejojau, kol pagaliau apsisprendžiau išeiti. Visada baisu palikti kažką stabilaus. Praėjusius metus su vyru daug keliavome ieškodami savęs ir generuodami idėjas, kuo galėtume užsiimti.

Kaip gimė pirmoji valgoma puokštė? Kaip kilo jos idėja?

Pas klientus namuose, dar dirbdama kineziterapeute, pamačiau gražiai surištus česnakus. Viduje sukirbėjo mintis, jog pridėjus daugiau daržovių puokštė atrodytų daug įspūdingiau.

Tą patį vakarą puoliau ieškoti, ar kažkas Lietuvoje jau daro valgomas puokštes ir nieko neradau. Tuomet atsirado dar didesnė motyvacija tokią padaryti pirmai. Griebiau viską, ko turėjau namuose ir surišau pirmąją puokštę iš obuolių, lapinio kopūsto, brokolio. Paprašiau, kad vyras nufotografuotų ir matau, jog… visiškai negražu. Nusivyliau, numečiau į šalį ir savaitę nieko nedariau.

Vėliau grįžau prie tos minties, specialiai nusipirkau spalvotų vaisių, daržovių, žolelių ir pabandžiau dar kartą. Tuomet vaizdas jau buvo arčiau mano įsivaizduoto, tad žaibiškai padarėme fotosesiją, sukūrėme profilius socialiniuose tinkluose. Įkėlę pirmas dvi nuotraukas iškart sulaukėme susidomėjimo. Žmonės pradėjo jomis dalintis, daryti užsakymus, teirautis, kokių puokščių turime. Prasidėjo bendravimas su klientais, pasinėriau į puokščių darymą.

Ar kuriate puokštes pagal individualius užsakymus?

Kaip kada. Per laiką nusistovėjo keli puokščių variantai, tad iš pradžių siūlau juos, o vėliau, jeigu žmogus neranda nieko tinkamo, kuriame puokštę pagal jo viziją ar progą. Dauguma pasirenka iš karto.

KETURIŲ KILOGRAMŲ PUOKŠTĖS

Akivaizdu, jog valgomą puokštę pagaminti kainuoja žymiai brangiau. Ar sunku buvo apsispręsti dėl puokščių kainos?

Labai sunku. Pradžioje dariau kone dykai, nes nežinojau, kaip įvertinti idėją, darbą, laiką ir apskaičiuoti kainą. Tai glumino, iš pradžių su vyru dėl to nesutarėme. Man atrodė svarbu, kad žmonės tik užsisakytų, o vyras žiūrėjo šaltais nervais, griežčiau. Per šventes turėjome beprotišką laikotarpį, kurį prisimename kaip darbo maratoną. Po jo, per laiką, išsigryninome sumas. Nors svarbu komponentų kaina, ne ką mažiau aktualus laikas, kurį paleidžiu prie vienos puokštės. Jis būna labai skirtingas. Prie vienos dirbu pusvalandį, o prie kitos – pusantros valandos. Šio darbo nepavyksta optimizuoti, turi nuolat jame būti.

Įdomu – kiek kainuoja valgoma puokštė?

Kainos prasideda nuo 30 iki 64 eurų. Populiariausios kainuoja apie 40 eurų. Žmonėms būna sunku patikėti, kad didžiausia puokštė sveria keturis kilogramus (juokiasi). Jose daug komponentų, egzotiškų vaisių, žolelių. Dažniausiai tokias puokštes užsakinėja įmonių vadovams, originaliems žmonėms gimtadienio proga. Kadangi prasideda vasara, tokiu neįprastu būdu vis daugiau klientų sugalvoja pasveikinti ir jaunuosius.

Kiek laiko tokia puokštė nevysta?

Priklauso nuo temperatūros ir sudedamųjų dalių, tačiau tikrai ne taip ilgai, kaip gali pasirodyti pradžioje. Jeigu dedamos žolelės ar prapjauti vaisiai, jie apdžiūva ir pavysta jau per dieną. Dėl to visada rekomenduoju puokštę likviduoti po dienos – padovanojo, pasidžiaugėte ir valgykite. Nėra reikalo daiktų kaupti ar saugoti. Po savaitės puokštė jau tikrai nebus graži.

Stengiuosi atkalbėti ir nuo užsakymų iš anksto. Geriausia atsiėmus puokštę iškart važiuoti sveikinti, nelaikyti dar parą namuose. Kitu atveju galima įspėti ir gaminti puokštę iš tų produktų, kurie ilgiau laikosi, taip greit nepraranda pirminės išvaizdos. Žiemą į puokštes dėdavau džiovintas žoleles, tad jos pasakiškai atrodydavo ir ilgai nevysdavo. Be to, šaltesniu oru daržovės ir vaisiai nedžiūsta ilgiau. Tiesa, pastebėjau, jog tarpusavyje produktai reaguoja, tad sudėti šalia vienas kito jie greičiau pradeda gesti.

PASIDŽIAUGĖTE IR SUVALGYKITE

Kokią techniką naudojate puokščių rišimui? Ar produktai tarpusavyje klijuojami, jog taip lygiai susidėtų į puokštę?

Technika labai paprasta, tiesiog veriu produktus ant bambukinių pagaliukų. Iš pradžių produktai suveriami, vėliau komponuojami tarpusavyje, o galiausiai surišami į puokštę. Klijais lipinamos tik vynuogių šakelės, tad visus produktus galima valgyti. Bandžiau vaisius dažyti su ryškiais maistiniais dažais, tačiau didelio populiarumo jie nesusilaukė. Man pačiai vaizdas labai patiko, tačiau klientams jis pasirodė per daug neįprastas. Kai matome mėlyną keksiuką, nenustembame, tačiau mėlynas ananasas jau kelia įtarimą, atbaido.

Lietuviai nėra ryškių spalvų mėgėjai, mano rausvi plaukai taip pat prikausto daugelio žvilgsnius (juokiasi). Tačiau nesakau, kad visa Lietuva niūri ir pilka. Kuriant sutinku daug ryškių žmonių, manau, kad išore atspindime savo asmenybę ir suteikiame gyvenimui spalvų. Dėl to ir kuriant verslą labai svarbu verslumu neužgožti savo kūrybiškumo. Leiskite jam skleistis ir žydėti.

Ar iki tol gyvenime buvote susidūrusi su kūryba?

Labai mėgstu rankdarbius, tad mano laisvalaikis visada buvo prisotintas kūrybos. Pyniau iš vytelių, mezgiau, kepiau desertus. „Įdarbindavau“ savo kruopščias rankas ir anksčiau, tiesiog šis projektas pasisekė labiau nei kiti. Esu dėl to be galo laiminga!


LAIMĖ VISAI ŠALIA

Nors jūsų verslui nėra nė metų, turite virš 13 tūkst. sekėjų „Facebook“. Kaip manote, kodėl „Valgoma Puokštė“ taip greit išpopuliarėjo?

Mano vyras – marketingo specialistas, fotografas, tad buvo labai paprasta pasidaryti fotosesiją, susikurti internetinį puslapį ir pristatyti savo puokštes visuomenei. Viską turėjome „po ranka“, reikėjo tiesiog pradėti veikti. Čia labai svarbi žinutė tiems, kurie kažko ieško, kuria planus ar koncentruojasi į tolimas sritis – užtenka tik kita nuotaika pažiūrėti į savo kasdienybę ir suprasite, jog gerąsias savybes galite panaudoti visai artimoms veikloms. Nebūtina gyvenimo keisti 360 laipsnių kampu tam, jog veikla pradėtų teikti džiaugsmą.

Ar tikėjotės, jog kada nors tapsite verslininke, laimėsite „BZNstart Business woman“ inovatyviausio verslo apdovanojimą?

Iš pradžių nė nežinojau, jog dalyvauju šiame konkurse! Mane paslapčiomis užregistravo vyras (juokiasi). Tik vėliau sužinojau, kad kažką su tėvais nuo manęs slepia. Slėpė net tai, kaip mane ten pristatė. Kaip tik perkant produktus puokštėms paskabino vyras, liepė kažkur prisėsti ir pranešė gerąją žinią, jog laimėjau konkursą. Kadangi „Valgomos Puokštės“ idėja labai tikiu ir žinau, kad ji daug kam patinka, turėjau vilčių, bet neplanavau nugalėti. Dvigubai maloniau, jog mus įvertino kiti dalyviai, o aš į tai neįdėjau nė kiek pastangų. Vadinasi, kad produktas tikrai pasiekia kiekvieno širdį.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Po filmo „Šventasis“ premjeros – neįprasti vertinimai

Lietuvių kino akademijos apdovanojimuose geriausiu metų filmu pripažintas filmas „Šventasis“, apkeliavęs keliolika užsienio festivalių, rugsėjo 19 d. pristatytas ir Lietuvos žiūrovams.

Režisierė R. Rakauskaitė: dokumentinio kino variklis – žmonių istorijos

Režisierės Ramunės Rakauskaitės dėmesį traukia tie, kurie skiriasi iš minios.

Dėl filmo režisierius laidotuvių biure atliko "stažuotę": ką jis ten pamatė?

Į darbo ir migracijos temas filmo "Kalabrija” režisieriaus Pierre‘as-François Sauteras žvelgia laidotuvių, o tiksliau - repatriacijos kontekste. Jis ilgai ieškojo gyvų bei mirusių filmo herojų ir, galima sakyti, laidotuvių biure atliko tam tikrą stažuotę. Apie kamerų valdymą gulint greta karsto, žmogaus vienatvės klausimą ir romų dainas - netrumpoje filmo kūrimo istorijoje.

Vytautas Ališauskas: turiu savo versiją to, kas iš tiesų pavaizduota šiame kūrinyje

Henriko Natalevičiaus paveikslas „Iškyla į gamtą“ – neįkyrus, tačiau labai įdomus pašnekovas. Ne veltui jau daugiau nei dešimt metų jis užima pagrindinę vietą ant sienos diplomato, filosofo, istoriko Vytauto Ališausko namuose.

Kunigas Ričardas Doveika: taip, aš mylėjau moterį (9)

Andrius Mamontovas, Džordana Butkutė, Ričardas Doveika ir kiti atskleis, kaip tapti pačiais geriausiais ir kokia visuotinio pripažinimo kaina.

Neįtikėtinai atvira aktoriaus M. Repšio išpažintis: daug mąsčiau apie mirtį (15)

„Aš nemiegojau dešimt metų. Aš nieko nedariau, nes maniau, kad visiems taip yra. Juk mano darbe daug streso ir įtampos. Tada pradėjo į galvą lįsti blogos mintys,“ – atvirai prisipažįsta žinomas aktorius Marius Repšys.

Plastikos chirurgas Darius Radzevičius: žmona yra mano sąžinė (7)

Plastinės chirurgijos chirurgas m. dr. Darius Radzevičius (49 m.) įsitikinęs, kad geriausia grožio operacija yra ta, kurios nesimato.

Kodėl Vytautas Didysis pas žmoną skubėdavo lyg akis išdegęs? (64)

Lietuvos didžiojo kunigaikščio pirmoji žmona Ona suvaidino svarbų vaidmenį Vytauto gyvenimo istorijoje. Labiausiai pagarsėjo Lietuvos metraščiuose užfiksuotas pasakojimas, kaip jos pagalba Vytautas 1382 m. pabėgo iš Jogailos nelaisvės.

Edgaras Montvidas: profesinės aukštumos išmokė mylėti gyvenimo paprastumą

Tenoras Edgaras Montvidas – viena didžiausių Lietuvos operos žvaigždžių pasaulyje. Beveik du dešimtmečiai darbo žymiausiose scenose neatėmė ypatingos jo skleidžiamos šilumos ir jaukaus paprastumo.

Irūna Puzaraitė: žinojau, kad bus kažkas tokio, bet kad taip stipriai... (5)

Kai kas galėtų tai pavadinti mistišku sutapimu, kad seserys pastojo ir sūnų susilaukė beveik tuo pačiu metu.