A.Valinskas apie santykius su žmona: ąžuolai šiltnamyje neauga

Kodėl A.Valinskas nenori šalia savęs pilkos pelytės?

Šių dienų populiariausi straipsniai:
- A. Končialovskis: garsaus režisieriaus laimė - tik penktos žmonos glėbyje
- Kaip padaryti, kad pilvas jau iki vakaro būtų mažesnis
- Po gimdymo stengiausi būti stipri, bet širdis plyšo į šipulius
- Viskas, ko reikia jūsų odai pavasarį. 6 nauji dėmesio verti produktai
- Kitoks bulvių plokštainis

Ordinai – vyrams, rūpesčiai – žmonoms

„Esu įsitikinęs, kad savo pasiekimais besigiriantys vyrai turėtų pusę visų nuopelnų priskirti savo žmonoms, – teigia A.Valinskas. – Juk būtent jos rūpinasi ta kita, dažnai nematoma vyro gyvenimo dalimi – namais, vaikais, kad jis galėtų užsiimti mėgstama veikla. Deja, daugelis jų tai pamiršta: visi ordinai – man, o rūpesčiai – žmonai. Atrodo, ką ji čia tokio reikšmingo veikia? Dar daugiau – kai kurie netgi mano, kad moteris turi būti jiems dėkinga už tą gerovę, kurią jie sukūrė.“

Tiesa, pats atvirai prisipažįsta – nors profesinėje veikloje, nesvarbu, ar kalbėtume apie darbą Seime, ar apie sceninę veiklą bei televizinius projektus, jiedu su Inga Valinskiene visuomet žengia koja kojon, namuose moterims jis užleidžia visas pozicijas – jei ne žmonai, tai uošvei. „Kadangi abu daug dirbom, kol vaikai buvo maži, mums daug padėdavo Ingos mama. Galbūt savo vaikams skyrėme per mažai dėmesio, bet, tikiuosi, kad buvome jiems tinkamas pavyzdys.“

Nenori pilkos pelytės

Paklaustas, ar nebūtų patogiau gyventi su klusnia, besąlygiškai palaikančia ir pernelyg į vyriškus reikalus nesikišančia partnere, A.Valinskas atsako: „Ąžuolai šiltnamyje neauga. Man labai patinka, kad Inga yra stipri, įdomi, savo tikslų siekianti asmenybė, mano partnerė ir patarėja, o ne pritarėja. Nesu iš tų vyrų, kuriems reikia šalia turėti pilką pelytę ar kuo silpnesnį žmogų, kad pats jaustųsi stipresnis. Besąlygiškas palaikymas neretai virsta paprasčiausiu pataikavimu. Reikia labai nemylėti šalia esančio žmogaus, kad galėtum reikalauti, jog jis savo gyvenimą aukotų tavo karjerai ir visą laiką tau pritartų. Sutinku, kad be kompromisų kartu gyventi būtų neįmanoma, bet viena, kai vienas kitam nusileidžia lygiaverčiai partneriai, o visai kas kita, kai vienas dominuoja, o kitas jam paklūsta. Kartais manęs klausia: „Kaip tu čia stumi tą Ingą į sceną? Ar nebijai konkurencijos?“ Nesuprantu, kokia gali būti konkurencija su mylimu žmogumi? Normalus vyras nebijos, kad moteris gali jį užgožti, jis kaip tik džiaugsis ir didžiuosis jos pasiekimais.“

Nenusaldinti santykiai

„Mes nesistengiam dirbtinai nusaldinti savo santykių, nebijom atrodyti tokie, kokie esam. Nevengiam pasipešioti, draugiškai pasišaipyti vienas iš kito ir iš savęs tiek viešumoje, tiek namie. Be nuoširdumo ir tikrumo stipraus ryšio nesukursi. Pastebėjau, kuo meiliau apsikabinusios poros sėdi ant žurnalo viršelio ir kuo švelnesniais vardais vienas kitą vadina, tuo didesnė tikimybė, kad netrukus jie jau bus ant skirtingų viršelių ir po vieną. Meilė suveda du žmones į porą, bet kodėl su metais vienų jausmai bręsta ir virsta tauriu gėrimu, o kitų išsivadėja, nežinau. Jei žinočiau, turbūt gaučiau Nobelio premiją. Tai, kaip mes gyvenam, nėra joks receptas, tiesiog – kol kas sėkmingos meilės istorija.“

****

Skaitykite Moteris.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „iPhone“; „Android“. Sekite mūsų naujienas ir Facebooke!

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis