Aistė Smilgevičiūtė - apie gimtąją Plungę ir močiutės kleckus (+ receptas)

 (2)
Plungėje gimusi ir augusi dainininkė, grupės „Skylė“ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė sako, kad jos gimtojo miesto perlas – Oginskių rūmai ir juos supantis parkas.
Aistė Smilgevičiūtė
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rūmuose dabar veikia Žemaičių dailės muziejus, o vaizdingame parke galima ramiai pasivaikščioti, aplankyti kelis šimtmečius skaičiuojantį Perkūno ąžuolą, pasiklausyti Babrungo upelio čiurlenimo.


K.Cemnolonskio nuotr.

„Kunigaikščių Oginskių orkestre grojo ir Plungėje kelerius metus gyveno Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Netoliese esančių Šateikių bažnyčioje jis susituokė su Sofija Kymantaite.

Dar įspūdingesnis yra Žemaitijos nacionalinio parko grožis – čia susilieja nuostabi gamta, mitologija, padavimai, kultūrinis paveldas, vandens sporto šakos. Važiuodami iš Plungės į Platelius, stabtelėkite prie nedidukės Beržoro bažnytėlės, pavaikščiokite po vaizdingas ją supančias kapinaites.

Buvusiuose Platelių dvaro pastatuose galite aplankyti šio krašto istorijos muziejų, Užgavėnių kaukių parodą, mat Platelių kraštas garsėja autentiškai tebešvenčiamomis Užgavėnėmis“, – pasakoja Aistė.

Platelių ežeras

K.Cemnolonskio nuotr.

Nors vienu žvilgsniu viso Platelių ežero aprėpti nepavyks, tačiau didinga panorama atsiveria nuo apžvalgos aikštelės, esančios netoli jachtklubo. Beje, visą ežerą galima apvažiuoti dviračių taku.

„Mano pačios mėgstamas takas veda ant Šventorkalnio – ežero pusiasalio, kur buvo senoji Platelių gyvenvietė. Ją ir legendomis apipintą Pilies salą jungė ąžuolinis tiltas, kurio poliai dar tebestovi ir juos galima matyti skaidriame vandenyje plaukiant valtimi.

Platelių apylinkėse gyvena nuostabūs, kūrybingi žmonės, kraštą garsina medžio drožėjai – dievdirbiai, kai kurie jų mielai priima svečius. Autentiškoje troboje mažą muziejų įsirengęs Justinas Jonušas (Godelių kaime), Kazimieras Striaupa (Dovainiuose). Ne kartą ten lankiausi.

Jei jau skiriate laiko šiam kraštui, kviečiu iš Platelių pavažiuoti iki Salantų – aplankyti Orvidų sodybos-muziejaus. Salantuose būtinai nusipirkite Salantų pyrago – tai kulinarinis krašto paveldas.
Vaikystėje šis pyragas buvo vienas mėgstamiausių mano skanėstų – kvapnus, baltas, plonomis riekutėmis močiutės atriektas“, – prisiminimais dalijasi muzikantė.

Pasak jos, „kad ir į kurią pusę toliau patrauktumėte – Plungės kraštas prisodrintas kultūrinių, istorinių ir gamtinių vertybių, rinkitės tai, kas jums labiausiai prie širdies.“

Plungė

K.Čakovskio nuotr.

Ką mėgsta valgyti plungiškiai?

„Mitybos įpročiai mūsų krašte keičiasi, maisto mados neaplenkia. Plungiškiai valgo daug mėsiškų patiekalų, lašinių, rūkyto kumpio, spaudžia naminį sūrį, suka kastinį, raugia daržoves.

Ypatingomis progomis vis dar gaminama „cibulynė“ – šaltsriubė iš sausai kepintos silkės, svogūnų, prieskonių, acto. Be šios sriubos retai apsieidavo rytas po rimtos puotos – vestuvių ar jubiliejaus. Bet pamažu „cibulynę“ išstumia raugintų kopūstų sriuba“, – sako Aistė.

Žinoma, kiekvienos žemaitės šeimininkės pasididžiavimas – gerai iš rūgpienio ir grietinės su česnakais ar kmynais susuktas kastinys. Nors produktų reikia tik kelių, susukti jį gana sudėtinga. Ne visada ir patyrusiai šeimininkei jis pavyksta toks, kaip reikia, kad burnoj tirptų ir į sviestą nesusimuštų.


Fotolia nuotr.

„Kastinys valgomas užkandant karštomis bulvėmis su lupynom. Mano močiutė buvo puiki šeimininkė, kviečiama šeimininkauti net vestuvėms. Tad pamenu patiekalų įvairovę. Paskerdus kiaulę, ji gamindavo kraujinius ir bulvinius vėdarus, vasarą virdavo „vuobolietus kleckus“ – miltinius virtinukus su obuolių įdaru, o jei pririnkdavome, vietoj obuolių dėdavo mėlynių.

Kūčių stalui „kleckai“ būdavo įdaryti džiovintais baravykais – tai pats laukiamiausias Kūčių stalo patiekalas. Dar Kūčioms būdavo „spėrgotė“ – pakepintos ir sumaltos kanapių sėklos bei linų sėmenys su prieskoniais.

Kūčiukus gamindavo su aliejumi, be mielių. Žemaitiški kūčiukai labai skyrėsi nuo kitos mano močiutės – dzūkės – gamintų. Ši juos kepdavo mielinius.

Tradicinių patiekalų iš anksto užsisakius galima paragauti Žemaitės sodyboje- muziejuje Bukantėje“, – keliautojams pataria Aistė.

„Vuobolieti kleckai“


Shutterstock nuotr.

„Vuobolietų kleckų“ receptas labai paprastas. Tešlą močiutė gamindavo paprastą, kaip koldūnams: iš miltų, vandens, šiek tiek druskos, kartais dėdavo kiaušinį, kartais ne.

Tuomet sutarkuodavo tarka obuolius, įdėdavo cukraus, kartais cinamono ir lipdydavo juos apvalius. Jei būdavo skirtingi įdarai, tuomet darydavo juos skirtingų formų. „Kleckus“ valgydavome su šviežia skysta grietinėle.

Dar daugiau įdomios informacijos apie nuostabias Lietuvos vietoves, skanų, tam kraštui būdingą maistą, patiekalų receptus, nuoširdžių ir atvirų žymių žmonių pasakojimų apie savo gimtinę rasite knygoje „Kulinarinės kelionės“ www.virtuvesknyga.lt

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Patricija Belousova: „Miss International“ konkurse labai stipriai pajutau konkurenciją (2)

Praėjusią savaitę Tokijuje, Japonijoje vykusiame tarptautiniame grožio konkurse „Miss International“ „Mis Lietuva“ Patricija Belousova (22 m.) savo grožiu atstovavo mūsų šalį. Mergina papasakojo apie intensyvų pasiruošimą konkursui, savo grožio bei stiliaus gudrybes ir tai, kas jai padėjo išsiskirti iš kitų gražuolių.

Beata Nicholson: priimdama sprendimus, labiau klausau širdies nei proto (4)

Lietuvių virtuvės guru Beata Nicholson (37 m.) – puikiausias pavyzdys, kad motinyste galima mėgautis neaukojant nei mėgstamos veiklos, nei figūros, nei sau skiriamo laiko. Vos prieš 5 mėnesius trečią vaiką pagimdžiusi žurnalistė ir kulinarė neria į naujos veiklos sūkurį.

Eimuntas Nekrošius grįžta į jaunystės teatrą. Po 26-erių metų!

Jaunimo teatras ruošiasi neeilinei premjerai. Į savo jaunystės teatrą grįžta režisierius Eimuntas Nekrošius. Jo naujas spektaklis - „Cinkas (Zn)“ pagal baltarusių rašytojos Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knygas.

Muzikantas J. Kulikauskas: violončelė turi neišsemiamas galimybes

„TheAmazing Cello“ - tai vienas geriausių pasaulyje efektų pedalus naudojančių muzikantų, violončelininkas Justas Kulikauskas.

Regimantas Adomaitis: jau nebevaikštau į teatrą, užsiimu kulinarija (17)

„Scanoramoje“ aktorius pristatė prieš 50 metų sukurtą lietuvišką filmą „Suaugusių žmonių žaidimai“, kuriame jis atliko lovelaso vaidmenį.

Vėlyva motinystė? Kodėl gi ne – žvaigždės, susilaukusios vaikų po 40-ies (9)

Šiuolaikinės moters gyvenime nuolat iškyla pasirinkimo dilemos. Karjera ir šeima konkuruoja dėl pirmaplanio vaidmens. Vis dėlto daugelis moterų nemato problemų planuodamos savo gyvenimą: sukūrusios sėkmingą karjerą pasineria į vėlyvą motinystę.

Žmogaus teisių aktyvistė E. Pizzey: man liko nedaug laiko, bet dar labai norėčiau pamatyti feminizmo žlugimą (111)

Pirmosios pasaulyje moterų prieglaudos įkūrėjai rašytojai, žmogaus teisių aktyvistei Erin Pizzey teko sulaukti grasinimų mirtimi, judėti su policijos apsauga ir netgi emigruoti, tačiau ji niekada neatsižadėjo savo įsitikinimų. Šią legendinę asmenybę pakalbino žurnalistė Jolanta Miškinytė.

Už italo ištekėjusi lietuvė: jam dėl manęs teko ilgai kovoti (22)

Kai Italijos mados pramonei prireikia naujų meistrų, akys nukrypsta į Lečę – nedidelį miestą pietryčių Italijoje, kur Cordellų šeima daugiau nei 200 metų puoselėja aukštosios mados tradicijas. Ir moko meistrystės pradedančiuosius dizainerius, stilistus, modeliuotojus, mados fotografus.

Į Lietuvą grįžusi D. Grigienė: Amerikoje lietuvybę išlaikyti būtų buvę sunku (10)

„Iki pasaulyje įsivyraus vyrų ir moterų lygybė, tol šioje srityje bus ką veikti“, – neabejoja „Swedbank“ Lietuvoje valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė (40 m.). Ji visiškai tikra, kad lygios galimybės komandoje įžiebia kūrybiškumo ugnį, kuria ypatingą darbo aplinką, dėl to pasiekiama daug geresnių rezultatų. Į vyrų bankininkų pasaulį įsiveržusi Dovilė įsitikino, kad lyderystė turi prasmę. Lyderiai formuoja visuomenę ir visų mūsų ateitį.

Agnė Gilytė: vaikai geriausiai patikrina santykių tvirtumą (2)

Sekti stilistę Agnę Gilytę (33 m.) – nelengva užduotis, nes tradicinis ištekėjusios ir vaikų turinčios moters scenarijus darbas–namai šiuo atveju neveikia. Jos dienos prasideda panašiai, bet anaiptol nėra panašios. Gal ir gerai, nes Agnė tikina, kad rutina ją žudo, o mes juk norime matyti ją gyvą?