Aistė Smilgevičiūtė - apie gimtąją Plungę ir močiutės kleckus (+ receptas)

 (2)
Plungėje gimusi ir augusi dainininkė, grupės „Skylė“ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė sako, kad jos gimtojo miesto perlas – Oginskių rūmai ir juos supantis parkas.
Aistė Smilgevičiūtė
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rūmuose dabar veikia Žemaičių dailės muziejus, o vaizdingame parke galima ramiai pasivaikščioti, aplankyti kelis šimtmečius skaičiuojantį Perkūno ąžuolą, pasiklausyti Babrungo upelio čiurlenimo.


K.Cemnolonskio nuotr.

„Kunigaikščių Oginskių orkestre grojo ir Plungėje kelerius metus gyveno Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Netoliese esančių Šateikių bažnyčioje jis susituokė su Sofija Kymantaite.

Dar įspūdingesnis yra Žemaitijos nacionalinio parko grožis – čia susilieja nuostabi gamta, mitologija, padavimai, kultūrinis paveldas, vandens sporto šakos. Važiuodami iš Plungės į Platelius, stabtelėkite prie nedidukės Beržoro bažnytėlės, pavaikščiokite po vaizdingas ją supančias kapinaites.

Buvusiuose Platelių dvaro pastatuose galite aplankyti šio krašto istorijos muziejų, Užgavėnių kaukių parodą, mat Platelių kraštas garsėja autentiškai tebešvenčiamomis Užgavėnėmis“, – pasakoja Aistė.

Platelių ežeras

K.Cemnolonskio nuotr.

Nors vienu žvilgsniu viso Platelių ežero aprėpti nepavyks, tačiau didinga panorama atsiveria nuo apžvalgos aikštelės, esančios netoli jachtklubo. Beje, visą ežerą galima apvažiuoti dviračių taku.

„Mano pačios mėgstamas takas veda ant Šventorkalnio – ežero pusiasalio, kur buvo senoji Platelių gyvenvietė. Ją ir legendomis apipintą Pilies salą jungė ąžuolinis tiltas, kurio poliai dar tebestovi ir juos galima matyti skaidriame vandenyje plaukiant valtimi.

Platelių apylinkėse gyvena nuostabūs, kūrybingi žmonės, kraštą garsina medžio drožėjai – dievdirbiai, kai kurie jų mielai priima svečius. Autentiškoje troboje mažą muziejų įsirengęs Justinas Jonušas (Godelių kaime), Kazimieras Striaupa (Dovainiuose). Ne kartą ten lankiausi.

Jei jau skiriate laiko šiam kraštui, kviečiu iš Platelių pavažiuoti iki Salantų – aplankyti Orvidų sodybos-muziejaus. Salantuose būtinai nusipirkite Salantų pyrago – tai kulinarinis krašto paveldas.
Vaikystėje šis pyragas buvo vienas mėgstamiausių mano skanėstų – kvapnus, baltas, plonomis riekutėmis močiutės atriektas“, – prisiminimais dalijasi muzikantė.

Pasak jos, „kad ir į kurią pusę toliau patrauktumėte – Plungės kraštas prisodrintas kultūrinių, istorinių ir gamtinių vertybių, rinkitės tai, kas jums labiausiai prie širdies.“

Plungė

K.Čakovskio nuotr.

Ką mėgsta valgyti plungiškiai?

„Mitybos įpročiai mūsų krašte keičiasi, maisto mados neaplenkia. Plungiškiai valgo daug mėsiškų patiekalų, lašinių, rūkyto kumpio, spaudžia naminį sūrį, suka kastinį, raugia daržoves.

Ypatingomis progomis vis dar gaminama „cibulynė“ – šaltsriubė iš sausai kepintos silkės, svogūnų, prieskonių, acto. Be šios sriubos retai apsieidavo rytas po rimtos puotos – vestuvių ar jubiliejaus. Bet pamažu „cibulynę“ išstumia raugintų kopūstų sriuba“, – sako Aistė.

Žinoma, kiekvienos žemaitės šeimininkės pasididžiavimas – gerai iš rūgpienio ir grietinės su česnakais ar kmynais susuktas kastinys. Nors produktų reikia tik kelių, susukti jį gana sudėtinga. Ne visada ir patyrusiai šeimininkei jis pavyksta toks, kaip reikia, kad burnoj tirptų ir į sviestą nesusimuštų.


Fotolia nuotr.

„Kastinys valgomas užkandant karštomis bulvėmis su lupynom. Mano močiutė buvo puiki šeimininkė, kviečiama šeimininkauti net vestuvėms. Tad pamenu patiekalų įvairovę. Paskerdus kiaulę, ji gamindavo kraujinius ir bulvinius vėdarus, vasarą virdavo „vuobolietus kleckus“ – miltinius virtinukus su obuolių įdaru, o jei pririnkdavome, vietoj obuolių dėdavo mėlynių.

Kūčių stalui „kleckai“ būdavo įdaryti džiovintais baravykais – tai pats laukiamiausias Kūčių stalo patiekalas. Dar Kūčioms būdavo „spėrgotė“ – pakepintos ir sumaltos kanapių sėklos bei linų sėmenys su prieskoniais.

Kūčiukus gamindavo su aliejumi, be mielių. Žemaitiški kūčiukai labai skyrėsi nuo kitos mano močiutės – dzūkės – gamintų. Ši juos kepdavo mielinius.

Tradicinių patiekalų iš anksto užsisakius galima paragauti Žemaitės sodyboje- muziejuje Bukantėje“, – keliautojams pataria Aistė.

„Vuobolieti kleckai“


Shutterstock nuotr.

„Vuobolietų kleckų“ receptas labai paprastas. Tešlą močiutė gamindavo paprastą, kaip koldūnams: iš miltų, vandens, šiek tiek druskos, kartais dėdavo kiaušinį, kartais ne.

Tuomet sutarkuodavo tarka obuolius, įdėdavo cukraus, kartais cinamono ir lipdydavo juos apvalius. Jei būdavo skirtingi įdarai, tuomet darydavo juos skirtingų formų. „Kleckus“ valgydavome su šviežia skysta grietinėle.

Dar daugiau įdomios informacijos apie nuostabias Lietuvos vietoves, skanų, tam kraštui būdingą maistą, patiekalų receptus, nuoširdžių ir atvirų žymių žmonių pasakojimų apie savo gimtinę rasite knygoje „Kulinarinės kelionės“ www.virtuvesknyga.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Aktorė Jūratė Onaitytė: scenoje negali nepamilti partnerio + VIDEO

O taip reta teatre moterų aktorių, kurios jaustųsi laimingos savo karjera.

Lina Anušauskienė apie santuoką: dvi stiprios asmenybės vienuose namuose negalėtų gyventi

Seimo nario Arvydo Anušausko ir kone 27 metais jaunesnės jo žmonos Linos meilės istorija visuomenėje sukėlė daug prieštaringų reakcijų.

Aktorė ir režisierė Ieva Jackevičiūtė: ir aš likau visai viena su savo vaikais

Ieva Jackevičiūtė prieš šešerius metus buvo visur: vedė TV laidas, dalyvavo šokio projektuose, vaidino ir šoko didžiosiose Lietuvos teatro scenose, užsiėmė edukologine veikla. Šiandien, augindama 5,5 m. dukrą ir 2,5 m. sūnų, Ieva dalinasi savo motinystės patirtimi ir išgyvenimais, padėjusiais atrasti balansą tarp profesinės savirealizacijos ir namų gerovės.

Aktorė Eglė Gabrėnaitė: apie ilgesį ir didelę didelę boružę (1)

Vilniaus mažasis teatras švenčia – Lietuvos šimtmečio išvakarėse aktorė Eglė Gabrėnaitė apdovanojama Nacionaline kultūros ir meno premija.

Detektyvu virtusi meilės drama atskleidžia kitą mūsų istorijos pusę

Literatūroje išaukštinta Barboros Radvilaitės ir didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto meilė nepalieka lietuvių sąmonėje vietos jokiai kitai Renesanso laikų meilės istorijai. Bet gyvenimas vyko ne vien karalių ir didikų rūmuose.

Jurgita Jurkutė-Širvaitė: pertraukos gyvenime labai reikalingos ir naudingos (3)

Viena ryškiausių ir mylimiausių televizijos laidų vedėjų Jurgita Jurkutė-Širvaitė kurį laiką buvo pasitraukusi iš viešumos. Dukrelę auginanti moteris sako, kad tai buvo trumpas jos profesinis atsikvėpimas, po kurio ji vėl žengia į eterį.

Karininkė Lina Jieznienė: linkėčiau kariuomenėje patarnauti visiems trims savo vaikams

Lietuvos kariuomenės kapitonė Lina Jieznienė (31 m.) viena iš nedaugelio moterų mūsų šalyje išdrįso vadovauti karių būriui ir netgi kuopai. Dar nuostabiau yra tai, kad pelnyti karių pagarbą jai pavyksta nekeliant balso ir neprarandant šypsenos.

Karolis Vyšniauskas: siekiame padėti žmonėms lengviau išgyventi šiandieniame pasaulyje

Tinklalaidės NYLA autorius ir vedėjas Karolis Vyšniauskas (28 m.) 2017 metų rudenį kartu su šiuolaikinių medijų agentūros „Nanook“ žurnalistų komanda pradėjo rengti pokalbius, kurių galima klausytis internetu arba mobiliuoju telefonu. Apie šį naują projektą kalbasi žurnalistė Virginija Majorovienė.

A. Kumža: mano knyga – apie žmones, kurie kankinosi, buvo beveik dugne, bet šiandien vėl džiaugiasi gyvenimu

Ambasadorius Algirdas Kumža teigia, kad Vakarų pasaulio žmonės be reikalo ignoruoja senąją Rytų išmintį.

Vaikus globojanti Kristina: žinojau nuo pat vaikystės, ką reiškia būti vienišam ir paliktam (2)

Dar visai neseniai Kristina Svitojienė (38 m.) su vyru buvo palaidoję viltį susilaukti antro vaiko, nes gydytojai moteriai diagnozavo ankstyvąją menopauzę. Dabar šeima čiūčiuoja 1,4 metų biologinę dukrą ir globojamą kūdikį. Gali būti, kad pastarųjų bus ne vienas, mat Kristina dirba socialine globėja.