Aistė Smilgevičiūtė - apie gimtąją Plungę ir močiutės kleckus (+ receptas)

 (2)
Plungėje gimusi ir augusi dainininkė, grupės „Skylė“ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė sako, kad jos gimtojo miesto perlas – Oginskių rūmai ir juos supantis parkas.
Aistė Smilgevičiūtė
© Asmeninio albumo nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rūmuose dabar veikia Žemaičių dailės muziejus, o vaizdingame parke galima ramiai pasivaikščioti, aplankyti kelis šimtmečius skaičiuojantį Perkūno ąžuolą, pasiklausyti Babrungo upelio čiurlenimo.


K.Cemnolonskio nuotr.

„Kunigaikščių Oginskių orkestre grojo ir Plungėje kelerius metus gyveno Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Netoliese esančių Šateikių bažnyčioje jis susituokė su Sofija Kymantaite.

Dar įspūdingesnis yra Žemaitijos nacionalinio parko grožis – čia susilieja nuostabi gamta, mitologija, padavimai, kultūrinis paveldas, vandens sporto šakos. Važiuodami iš Plungės į Platelius, stabtelėkite prie nedidukės Beržoro bažnytėlės, pavaikščiokite po vaizdingas ją supančias kapinaites.

Buvusiuose Platelių dvaro pastatuose galite aplankyti šio krašto istorijos muziejų, Užgavėnių kaukių parodą, mat Platelių kraštas garsėja autentiškai tebešvenčiamomis Užgavėnėmis“, – pasakoja Aistė.

Platelių ežeras

K.Cemnolonskio nuotr.

Nors vienu žvilgsniu viso Platelių ežero aprėpti nepavyks, tačiau didinga panorama atsiveria nuo apžvalgos aikštelės, esančios netoli jachtklubo. Beje, visą ežerą galima apvažiuoti dviračių taku.

„Mano pačios mėgstamas takas veda ant Šventorkalnio – ežero pusiasalio, kur buvo senoji Platelių gyvenvietė. Ją ir legendomis apipintą Pilies salą jungė ąžuolinis tiltas, kurio poliai dar tebestovi ir juos galima matyti skaidriame vandenyje plaukiant valtimi.

Platelių apylinkėse gyvena nuostabūs, kūrybingi žmonės, kraštą garsina medžio drožėjai – dievdirbiai, kai kurie jų mielai priima svečius. Autentiškoje troboje mažą muziejų įsirengęs Justinas Jonušas (Godelių kaime), Kazimieras Striaupa (Dovainiuose). Ne kartą ten lankiausi.

Jei jau skiriate laiko šiam kraštui, kviečiu iš Platelių pavažiuoti iki Salantų – aplankyti Orvidų sodybos-muziejaus. Salantuose būtinai nusipirkite Salantų pyrago – tai kulinarinis krašto paveldas.
Vaikystėje šis pyragas buvo vienas mėgstamiausių mano skanėstų – kvapnus, baltas, plonomis riekutėmis močiutės atriektas“, – prisiminimais dalijasi muzikantė.

Pasak jos, „kad ir į kurią pusę toliau patrauktumėte – Plungės kraštas prisodrintas kultūrinių, istorinių ir gamtinių vertybių, rinkitės tai, kas jums labiausiai prie širdies.“

Plungė

K.Čakovskio nuotr.

Ką mėgsta valgyti plungiškiai?

„Mitybos įpročiai mūsų krašte keičiasi, maisto mados neaplenkia. Plungiškiai valgo daug mėsiškų patiekalų, lašinių, rūkyto kumpio, spaudžia naminį sūrį, suka kastinį, raugia daržoves.

Ypatingomis progomis vis dar gaminama „cibulynė“ – šaltsriubė iš sausai kepintos silkės, svogūnų, prieskonių, acto. Be šios sriubos retai apsieidavo rytas po rimtos puotos – vestuvių ar jubiliejaus. Bet pamažu „cibulynę“ išstumia raugintų kopūstų sriuba“, – sako Aistė.

Žinoma, kiekvienos žemaitės šeimininkės pasididžiavimas – gerai iš rūgpienio ir grietinės su česnakais ar kmynais susuktas kastinys. Nors produktų reikia tik kelių, susukti jį gana sudėtinga. Ne visada ir patyrusiai šeimininkei jis pavyksta toks, kaip reikia, kad burnoj tirptų ir į sviestą nesusimuštų.


Fotolia nuotr.

„Kastinys valgomas užkandant karštomis bulvėmis su lupynom. Mano močiutė buvo puiki šeimininkė, kviečiama šeimininkauti net vestuvėms. Tad pamenu patiekalų įvairovę. Paskerdus kiaulę, ji gamindavo kraujinius ir bulvinius vėdarus, vasarą virdavo „vuobolietus kleckus“ – miltinius virtinukus su obuolių įdaru, o jei pririnkdavome, vietoj obuolių dėdavo mėlynių.

Kūčių stalui „kleckai“ būdavo įdaryti džiovintais baravykais – tai pats laukiamiausias Kūčių stalo patiekalas. Dar Kūčioms būdavo „spėrgotė“ – pakepintos ir sumaltos kanapių sėklos bei linų sėmenys su prieskoniais.

Kūčiukus gamindavo su aliejumi, be mielių. Žemaitiški kūčiukai labai skyrėsi nuo kitos mano močiutės – dzūkės – gamintų. Ši juos kepdavo mielinius.

Tradicinių patiekalų iš anksto užsisakius galima paragauti Žemaitės sodyboje- muziejuje Bukantėje“, – keliautojams pataria Aistė.

„Vuobolieti kleckai“


Shutterstock nuotr.

„Vuobolietų kleckų“ receptas labai paprastas. Tešlą močiutė gamindavo paprastą, kaip koldūnams: iš miltų, vandens, šiek tiek druskos, kartais dėdavo kiaušinį, kartais ne.

Tuomet sutarkuodavo tarka obuolius, įdėdavo cukraus, kartais cinamono ir lipdydavo juos apvalius. Jei būdavo skirtingi įdarai, tuomet darydavo juos skirtingų formų. „Kleckus“ valgydavome su šviežia skysta grietinėle.

Dar daugiau įdomios informacijos apie nuostabias Lietuvos vietoves, skanų, tam kraštui būdingą maistą, patiekalų receptus, nuoširdžių ir atvirų žymių žmonių pasakojimų apie savo gimtinę rasite knygoje „Kulinarinės kelionės“ www.virtuvesknyga.lt

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Aktorė Justė Zinkevičiūtė: niekada nesureikšminau viešumo, reikia mokėti ir atsitraukti (13)

Kino ir televizijos aktorė Justė Zinkevičiūtė (28 m.) – apie autorinę knygą, jūros įtaką asmenybės formavimuisi bei kiną ir teatrą kaip du skirtingus gyvenimus.

Pastatas Vilniaus gatvėje slepia nepaprastą meilės istoriją (6)

Per kaukių balių dvidešimtmetė Pranciška Uršulė buvo supažindinta su Mykolu Kazimieru Radvila. Tais metais atvykęs į Čartoryską dvidešimt trejų metų jaunuolis prisistatė kunigaikščiams Višnioveckiams, tad dalyvavo pokylyje ir daug bendravo su kunigaikštiene Teofile Višniovecka. Šalia šios stovėjo labai negraži rūmų dama...

„Grieg trio” – iš Norvegijos atvykęs ansamblis, trokštantis užmegzti kontaktą su Lietuvos publika

Šį savaitgalį Lietuvos publikai koncertuos vienas garsiausių pasaulyje kamerinės muzikos ansamblių – fortepijoninis trio iš Norvegijos „Grieg Trio“. Prestižinių konkursų laureatai, koncertavę žinomiausiose pasaulio scenose, išskirtine programa nudžiugins XXII Pažaislio muzikos festivalio klausytojus.

Išsižadėti motinystės – ką apie tai mano žymios pasaulio moterys? (28)

Daugeliui moterų motinystė – svarbiausia ir būtina gyvenimo misija. Be palikuonių jos jaučiasi nevisavertės ir nelaimingos. Vis dėlto pasaulyje plinta tendencija sąmoningai atsisakyti motinystės ar tėvystės. Būrys Holivudo žvaigždžių jau pasuko šiuo keliu.

Tikra istorija: išsiskyrusi, atsisakiusi vadovės pareigų, bet atradusi meilę gyvenimui (30)

Technologijos mokslų daktarė, dėstytoja, keliautoja, žinių apie geriamąjį vandenį skleidėja ir tiesiog laiminga moteris Ramunė Albrektienė savo gyvenime patyrė ne vieną rimtą išbandymą, kuriuos ji pati dabar vadina atradimais per praradimus. Kūrusi šeimos idilę nuosavame name ir ėjusi vadovės pareigas darbe Ramunė staiga prarado viską: „Dažnai klausdavau Dievo, kodėl būtent mane užklupo tokie sunkumai, bet dabar suprantu, jog tai pamokos, kurių dėka galiu džiaugtis kiekviena diena.“

Kai avalynė dvelkia jūra

Sakoma, kad geriausios idėjos kyla, kai ištinka bėda. Taip nutiko ir Andrea Verdura'ai (42 m.), ekologiškos avalynės kūrėjui iš Pjombino – nedidelio vidurinėje Italijos dalyje esančio miesto.

Bertos Tilmantaitės fotoistorija: tai, ką žmonės gali sunaikinti

Per didelė žmonių populiacija, oro, vandens užterštumas, šiukšlės, miškų kirtimas, nykstantys gyvūnai ir augalai – tik kelios iš Žemę slegiančių problemų. Daugumą jų sukėlusi žmonija pati kenčia nebesugebėdama prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų. Šios fotografijos pasakoja apie žmonių gyvenimą skirtingomis sąlygomis, jų sąlytį su gamta.

I. Drėgvienė: vyro onkologinė liga, prieš laiką gimę mūsų mažyliai – niekada neklausiau, kodėl man (7)

Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė (38 m.) mielai pamirštų tas dienas prieš devynerius metus, kai jos vyrui Kęstučiui buvo diagnozuota lėtinė mieloleukemija. Tąsyk jiedu abu surėmė pečius kovai už gyvenimą ir gyvybę. Agresyvus gydymas galėjo pakenkti vyro vaisingumui, tad pora iškart atliko lytinių ląstelių užšaldymo procedūrą. Dieną naktį prie sergančiojo ligoninėje leidusi moteris ryžosi pagalbiniam apvaisinimui, susilaukė dvynukų.

Mados fotografas Rokas Darulis: šiandien madą diktuoja masės (9)

Taip ir pasakiau jam: „Regis, susikrautum kuprinę ir iškeliautum, kur akys veda.“ Jis linktelėjo galva, nors ir to nereikėjo – fotografo Roko Darulio (29 m.) šypsenoje įstrigęs egzistencinis liūdesys pasako daugiau nei žodžiai. Lyg nebūtų visų tų garsiausių pasaulio žurnalų viršelių nuotraukų, Lietuvos dizainerių drabužių fotosesijos Nidoje garsiam amerikiečių leidiniui „The Last Magazine“. Bet kai turi daug, juk visada norisi daugiau.

Filmas apie Azijos moterų sekso vergiją paskatino režisierę prabilti ir apie pačios patirtą prievartą (4)

Vilniuje viešėjusi kanadietė Tiffany Hsiung festivalyje „Kino pavasaris“ pristatė filmą „Atsiprašymas“ širdį veriama tema – apie Antrojo pasaulinio karo metais Japonijos karių prievartautas Azijos moteris. Šiandien jos, 90-metės, nori viena – kad Japonijos valdžia atsiprašytų. Jauna režisierė močiučių istorijas įamžino siekdama, kad tai niekada nepasikartotų.

Bitininkė Salomėja: kartą paragavusi bičių pienelio negalėjau užmigti iki paryčių (39)

Bitininkystė kartais vadinama saldžiu verslu, bet retas žino, kiek žinių, kantrybės ir darbštumo reikia auginantiesiems bites. Salomėja Mikolajevič (29 m.) su būsimu vyru Gabrieliumi pirmuosius avilius nusipirko prieš 4-erius metus. Bitininkams teko patirti visko, dabar pora svajoja apie laiką, kai galės šiam hobiui atsiduoti visiškai.

Iš sostinės į kaimą prie pelkės išsikėlusi fotografė: mums su vyru ne tas pats, kur gyventi (18)

Fotografė Rita Stankevičiūtė-Kazakevičienė (33 m.) penkiolika metų gyveno ir dirbo Vilniuje. Grįžti į gimtinę ją paskatino sutuoktinis Nerijus. „Mama priminė, kaip esu rėžusi: „Jau į Marijampolę tai tikrai negrįšiu, verčiau Vilniuje gatves šluosiu“, – juokdamasi pasakoja dviejų mėnesių Kristupo mama. Puskelnių kaime šeima pasistatė ir įsirengė energiją tausojantį namą, sodina sodą, valo šalia esančio užpelkėjusio ežerėlio pakrantę.

Mados vadybininkė Ieva Zubavičiūtė: laužyti stereotipus – toks mano tikslas

„Iš kur? Iš naujosios Europos!“ – su pasididžiavimu taria Londone gyvenanti mados vadybininkė Ieva Zubavičiūtė (33 m.), kai vietiniai paklausia, iš kur mano dėvimi drabužiai ir aksesuarai. Didžiojoje Britanijoje moteris žinoma kaip Rytų Europos nepriklausomų lėtosios mados prekių ženklų populiarintoja. Pati Ieva irgi stengiasi gyventi lėčiau, vartoti saikingai, – eiti su ta pačia suknele į trejas vestuves iš eilės jai visai ne gėda!

Gamtos fotografas M. Čepulis: jei 2 ar 3 dienas neišlekiu į mišką, mano rodomasis pirštas ima trūkčioti (4)

Jo fotomodeliams nereikia madingų drabužių, stilistų ir vizažistų paslaugų. O štai pačiam fotografui reikia geležinės kantrybės ir degančios aistros norint įamžinti gamtos teatre vykstančius įspūdingus spektaklius. Tinklaraščio „Čepulio fotoklajonės“ ir knygos „Metai. Gamtos fotografo dienoraštis“ autorius, keturių vaikų tėtis Marius Čepulis (42 m.) yra apsėstas ir kitų aistrų – šoka salsą, nardo...

Tvarios mados ambasadorė: manęs nekamuoja problema „Neturiu kuo apsirengti“ (2)

Kai prieš beveik trejus metus bene vienintelė Lietuvoje diplomuota tvarios mados specialistė Ieva Jurgaitytė-Kodesnikovienė (31 m.) pradėjo kalbėti apie šią naują mados kryptį, dauguma klausinėdavo, kas tai yra. Dabar vis daugiau žmonių klausia, kaip galėtų prie to prisidėti.