A. Smilgevičiūtė: tai pasakojimas apie sielos kelionę anapus

 (2)
Lietuvos Valstybės atkūrimo šventės sūkuryje apie pasirinktą muzikinį kelią, kūrybinius pasiekimus ir šiųmetes naujienas kalbame su grupėsSkylė“ vokaliste, unikalaus balso savininke Aiste Smilgevičiūte.
© Modestas Ežerskis

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jau kitą savaitę susitikiti su ryškiausiais lietuviškos muzikos kūrėjais galėsite tarptautinėje knygų mugėje „Muzikos salėje“. Grupę galime vadinti „Muzikos salės“ senbuviais. Kaip pokalbio metu teigia pati dainininkė, grupė knygų mugėje dalyvauja nuo tada, kai „Muzikos salės“ net nebuvo.

Ką pristatysite šiemetinėje „Muzikos salėje“?

Šiemet, ko gero, labiausiai norime akcentuoti naujausią grupės „Skylė“ dvigubą albumą „Dūšelės“, kurį išleidome praėjusių metų lapkritį. Pirmame kompakte klausytojai ras „Dūšelių“ koncerto įrašą, o antrajame – remiksuotas albumo dainas. Be abejonės, turėsime ir vaikams skirtų dainelių „Tilidūda“ rinkinį, nors jis jau ir nėra tokia didelė naujiena. Taip pat turėsime daugelį kitų savo ledinių iš gausios grupės diskografijos.

Kuo Jums asmeniškai svarbi „Muzikos salė“?

„Dalyvavimas šiame unikaliame renginyje svarbus dėl kelių priežasčių. Visų pirma, kiekvienas muzikantas čia turi erdvę ir galimybę pristatyti savo veiklą. Tiesą pasakius, vis pagalvoju, kad ilgainiui „Muzikos salė“ galėtų ir turėtų išsivystyti į atskirą lietuviškos muzikos mugę. Aišku, iki to dar reikia augti.

Džiugu, kad „Muzikos salė“ suteikia galimybę betarpiškai pabendrauti su savo klausytojais.
Be to, visuomet malonu susitikti su kitais atlikėjais ir kolegomis, pasidomėti, kas naujo jų veikloje.

Aiste, Jūs krimtote sunkiai įkandamus klasikinės filologijos mokslus. Kodėl pasukote muzikos keliu?

„Taip jau išėjo (juokiasi). Klausimas apie tokius senus laikus, sunkiai beprisimenu... Žinote, muzika ir kalbos mano gyvenime visuomet žengė koja kojon ir buvo vienodai svarbios. Tiesiog taip jau atsitiko, kad muzikos keliu nusprendžiau eiti tvirčiau ir atsakingiau.

Prisijungusi prie grupės „Skylė“ atsinešiau savo tekstų ir dainų. Įsiliejimas į grupę buvo natūralus ir organiškas. Iš pradžių dainavau pritariančiu balsu, vėliau viskas pasikeitė. Galiausiai, bendra kūryba išsivystė į tą skambesį, kurį girdime šiandien.

Savo kūryboje puoselėjate baltiškąją kultūrą ir kalbas – kas skatina tai daryti?

Galima sakyti, kad baltiškoji kultūra ir mūsų istorija apskirtai mums yra tarsi vienas iš atramos taškų ir įkvėpimo šaltinių. Visuomet akcentuojame, kad neperdainuojame liaudies dainų, o kuriame savo originalias dainas vedini senųjų dainų dvasios. Tikrai ne kartą po koncertų teko girdėti atsiliepimų, kad mūsų atliekama folko muzika labai „veža“, tačiau reikalas tas, kad folko mes tai negrojame, nebent pavadintume tai naujųjų laikų folku.

Naujausias Jūsų albumas „Dūšelės“ paliečia nepatogią, netgi vengtiną Lietuvoje laidojimo papročių temą. Kaip gimė ir vystėsi projektas?

Kartą su vyru Roku lankėmės seminare, kuriame buvo skaitoma įdomi paskaita apie tai, kokias dainas Vilniaus krašte lenkakalbiai dainuoja laidotuvių metu. Paaiškėjo, kad tos dainos yra į lenkų kalbą išverstos senoviškos dzūkiškos dainos, kurių net patys lietuviai nebedainuoja. Kai kurie tose dainose iki šių dienų išlikę vaizdiniai, nūdienos supratimui būtų keisti, pavyzdžiui, kaip po mirties žmogaus siela nueina ne į dangų, o prieš tai dar kažkur klajoja. Po seminaro tie tekstai mus labai sužavėjo. Pasirodo, archyvuose yra ir daugiau lietuviškų tekstų, tiesa, be melodijų – Rokas jas sukūrė. Ir tai tapo „Dūšelių“ ašimi. Ilgainiui šią ašį apauginome originaliomis savo dainomis ir sudėjome į vientisą pasakojimą apie sielos kelionę anapus.

A. Smilgevičiūtė: tai pasakojimas apie sielos kelionę anapus
© Modestas Ežerskis

Kuo Jums asmeniškai svarbus šis albumas?

„Dūšelės“ žavi tuo, kad tai nėra tik muzikinis albumas. Greta jo mes turime ir koncertinę programą, kurią atliekame ne visai įprastose koncertams vietose – prie Karmazinų pilkapyno, Kartenos piliakalnio, Salako ir Pajevonio bažnyčių šventoriuose, ir dar daugelyje kitų vietų. Ten koncertuodami tuo pačiu pakviečiame ir pritraukiame žmones aplankyti Lietuvos Kultūros paveldo objektus.

Šiuo albumu taip pat siekiame atkreipti dėmesį į unikalią pilkapių pylimo kultūrą, gyvavusią Lietuvoje. Greta muzikinio albumo inicijavome multimedijos pasakojimą, kuris dabar prieinamas internetiniame puslapyje duseles.lt. Ten taip pat galima rasti žemėlapį, kuris parodys arčiausiai Jūsų gyvenamosios vietos esantį pilkapį bei užsiregistruoti jo globėju.
Labiausiai džiaugiuosi, kad „Dūšelės“ peržengė įprastinio muzikinio albumo ribas.

Ankstesnis Jūsų albumas vaikams „Tilidūda“ susilaukė didelės sėkmės. Daina „Aš turėjau gaidį“ netgi pretendavo tapti klausomiausia muzikinio portalo „Pakartot.lt“ metų daina. Ar tikėjotės tokios sėkmės?

Labai džiaugiamės, kad kompaktinis diskas yra toks paklausus. Jame sudėtos vienos skambiausių mūsų tautos dainų vaikams - juk dainų melodijas per amžius išgrynino mūsų mamos ir močiutės.

Šis muzikinis albumas vaikams – dalis animacinio-muzikinio projekto, kurį sumanė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai. Mintis užsimezgė diskutuojant apie tai, kad kanale youtube vaikai neturi ką žiūrėti lietuviškai. Mes prisijungėme prie projekto su savo idėjomis ir štai gimė „Tilidūda“.

Grupė „Skylė“ taip pat puoselėja lygiadienio koncertų tradiciją. Iš kur ji atsirado?

„Pagalvojome, kad kai kurias simbolines datas mes ilgainiui pamiršome, nors jos yra įdomios o kadaise buvo ir svarbios. Šios minties vedami prieš 8-nerius ar 9-nerius metus nusprendėme surengti koncertą ir tai tapo tradicija.

Koncertuose prie mūsų muzikos prijungėme styginių aranžuotes, šviesų dailę, kokybišką garsą. Mūsų lygiadienio programa, tarsi spektaklis, turi savo „stuburą“, tačiau kiekvieno koncerto metu norime pagroti kažką išskirtinio – prisimintą senesnį kūrinį ar ką nors premjerinio. Visuomet norisi, kad klausytojai koncerto metu ir po jo jaustų pakylėtumą ir šventę“.

Ši savaitė Lietuvai ypatinga. Kas Jums asmeniškai yra Laisvė?

Reiškia daug, atrodo, ką čia ir bepasakysi... Kita vertus, jei kalbėti apie mūsų Valstybės Laisvę, ji siejasi su mūsų visų asmenine laisve, atsakomybe ir pastangomis ją išsaugoti. Vasario 16-oji primena, kad ne taip lengvai mes tą Laisvę turime.

Ko palinkėtumėte mūsų tautiečiams šios gražios šventės proga?

Ši šventė kaskart primena, kad laisvė yra ganėtinai trapi. Sau ir kitiems norisi palinkėti pasijusti ypatingais – ne visi žmonės turi prabangą turėti ir gyventi savo šalyje, tėvynėje ir ją kurti, o ypač šiais laikais. Nuoširdžiai linkiu visiems nenusigręžti nuo Lietuvos ir toliau ją kurti.

Daugiau informacijos www.muzikossale.lt

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

Meilė tik ekrane: realybėje vienas kito nemėgę aktoriai (1)

Kažin ar kam bus naujiena, kad įžymybių romanai iš ekranų neretai persikelia į realybę, tačiau kartais nutinka visiškai priešingai: žiūrovai nuoširdžiai tiki šiltais filmo herojų jausmais, nors aktorių, atliekančių vaidmenis, santykiai toli gražu ne tokie idealūs.

Liepos „Moters“ viršelio veidas Airinė Palšytė: kam svarbu, tas išlauks

Liepos mėnesio žurnalo „Moteris“ viršelio veidas – lengvaatletė Airinė Palšytė.

Programuotojas ir filosofas vakarais neria įspūdingus animacinių filmų herojus (1)

Niekada nepagalvotum, kad pernai filosofijos magistrantūrą baigęs programuotojas Gintaras Jasiulionis galėtų vakarais užsiimti gležnų animacinių herojų nėrimu. „Hario Poterio“ filme pamatytas šalikas pamėtėjo idėją nusimegzti ne tik jį, bet ir pačius veikėjus. Išmokęs nerti iš „Youtube“ Gintaras sukaupė pusšimčio žaislų kolekciją, kurią negailėdamas dovanoja draugams ar filmų gerbėjams.

Edita Mildažytė: ant naujo gyvenimo slenksčio (358)

Šiemet darbo televizijoje 30-metį švenčianti žurnalistė Edita Mildažytė (51 m.) atgal nesižvalgo. Ji prisipažįsta pradedanti naują savo gyvenimo etapą. Koks šis bus, televizijos laidų vedėja dar nežino, bet kaip tik ta nežinomybė ją labiausiai ir žavi.

Paroda baigėsi, o aš supratau, kad esu įsimylėjusi (3)

Esame pratę, kad apie savo kūrinius pasakoja menininkai. Arba – dailės kritikai. Tačiau yra ir dar vieni, retai kada pakalbinami pasakotojai – žmonės, kurie tuos kūrinius turi savo namuose. Nes kas kitas geriau papasakos apie paveikslą, kuris patiko tiek, kad nebuvo gaila mokėti apvalios sumos ir su kuriuo dalinamasi namų erdve, geriama kava ar vynas, sutinkami svečiai, leidžiamos nemigos valandos?

Simona Burbaitė: moteriai neturėti artimos draugės yra pavojinga

Mados ir sveikos gyvensenos tinklaraštininkė, manekenė, grožio konkursų dalyvė S. Burbaitė (25 m.) ėmėsi visiškai naujos veiklos – ji pristatė pirmąją savo knygą. Pasak autorės, knyga gimė kaip būdas kompensuoti geriausios draugės trūkumą.

Caterina Sforza – kilminga moteris, kuri bandė nunuodyti popiežių (1)

Ši moteris drąsiai naudojosi savo politine, karine ir seksualine galia, tad tapo savo laikų legenda.

„Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose triumfavo kino ekranų dar nepasiekęs filmas (10)

Antradienio vakarą lietuvių kino bendruomenė ir svečiai rinkosi Vilniaus Kongresų rūmuose, kuriuose vyko jubiliejinė, 10-oji, kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ ceremonija.

Tarp dviejų miestų gyvenantis muzikinio teatro vadovas J. Sakalauskas: Klaipėda žiemą ir vasarą – du skirtingi miestai (1)

Operos solistas Jonas Sakalauskas (35 m.) jau metus vadovauja Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui. Jauno vilniečio atėjimas į šį postą sukėlė nemenkus raibulius teatre. Pačiam J. Sakalauskui vadovo pareigos tapo išbandymu – kaip padalyti gyvenimą tarp sostinės ir pajūrio, laiką šeimai ir darbui, kaip neapleisti kūrybos.

Inesa Paliulytė: aktorystė yra kryžiaus nešimas, jeigu šią profesiją priimi kaip misiją (23)

„Labai nejučia atėjo 60 metų“, – šypsosi aktorė, režisierė, dramaturgė, teatro mokyklėlės „Mano teatras“ pedagogė Inesa Paliulytė. Menininkė augo intelektualų – išraiškos šokio pradininkės Lietuvoje Kiros Katerinos Daujotaitės ir Kauno muzikinio teatro choro artisto Petro Paliulio – šeimoje, užaugino talentingą dukterį – scenografę ir kostiumų dailininkę Kotryną Daujotaitę.

A. Grigaliūnienė - apie pokyčius ir gyvenimo pamokas (29)

Nieko nekeisti nei profesiniame, nei asmeniniame gyvenime gali būti patogu, tačiau gyvename laikais, kai prisitaikyti prie pokyčių, o kartais juos inicijuoti patiems tampa ne tik naudinga, bet ir būtina sąlyga laimingesniam gyvenimui.

Garsenybės šėlo itališko stiliaus vakarėlyje (18)

Į itališka dvasia alsuojantį „Portofino party“, vykusį „Relais & Chateaux Stikliai“ kiemelyje sužėjo visas būrys garsenybių.

Kai V.Todorovskis žinute pasiūlė lietuvių balerinai pagrindinį vaidmenį, ji palaikė tai pokštu

„Pirmą kartą gyvenime man nereikėjo sunkiai dirbti, kad gaučiau vaidmenį“, – juokiasi Margarita Simonova, šiuo metu Varšuvos didžiajame teatre šokanti lietuvių balerina, atlikusi pagrindinį vaidmenį V. Todorovskio filme „Didysis baletas“.

Garsiausias Lietuvos modelis Edita Vilkevičiūtė: niekada nedarau to, kas man nepatinka (22)

Pasaulio mados elito atstovė, žinomiausias Lietuvos modelis Edita Vilkevičiūtė (28 m.) sako, kad ramioji, geroji mama Regina Vilkevičienė (53 m.) jai suteikia taip reikalingą saugumo jausmą. Edita svajoja apie šeimą, rengiasi svarbiems gyvenimo pokyčiams, o Regina jau norėtų sūpuoti anūkus...

Clooney šeimoje jau krykštauja dvynukai! (1)

Pagaliau tai įvyko – vakar garsusis aktorius George'as Clooney ir jo žmona advokatė Amal susilaukė dvynukų.