A. Smilgevičiūtė: tai pasakojimas apie sielos kelionę anapus

 (2)
Lietuvos Valstybės atkūrimo šventės sūkuryje apie pasirinktą muzikinį kelią, kūrybinius pasiekimus ir šiųmetes naujienas kalbame su grupėsSkylė“ vokaliste, unikalaus balso savininke Aiste Smilgevičiūte.
© Modestas Ežerskis

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Jau kitą savaitę susitikiti su ryškiausiais lietuviškos muzikos kūrėjais galėsite tarptautinėje knygų mugėje „Muzikos salėje“. Grupę galime vadinti „Muzikos salės“ senbuviais. Kaip pokalbio metu teigia pati dainininkė, grupė knygų mugėje dalyvauja nuo tada, kai „Muzikos salės“ net nebuvo.

Ką pristatysite šiemetinėje „Muzikos salėje“?

Šiemet, ko gero, labiausiai norime akcentuoti naujausią grupės „Skylė“ dvigubą albumą „Dūšelės“, kurį išleidome praėjusių metų lapkritį. Pirmame kompakte klausytojai ras „Dūšelių“ koncerto įrašą, o antrajame – remiksuotas albumo dainas. Be abejonės, turėsime ir vaikams skirtų dainelių „Tilidūda“ rinkinį, nors jis jau ir nėra tokia didelė naujiena. Taip pat turėsime daugelį kitų savo ledinių iš gausios grupės diskografijos.

Kuo Jums asmeniškai svarbi „Muzikos salė“?

„Dalyvavimas šiame unikaliame renginyje svarbus dėl kelių priežasčių. Visų pirma, kiekvienas muzikantas čia turi erdvę ir galimybę pristatyti savo veiklą. Tiesą pasakius, vis pagalvoju, kad ilgainiui „Muzikos salė“ galėtų ir turėtų išsivystyti į atskirą lietuviškos muzikos mugę. Aišku, iki to dar reikia augti.

Džiugu, kad „Muzikos salė“ suteikia galimybę betarpiškai pabendrauti su savo klausytojais.
Be to, visuomet malonu susitikti su kitais atlikėjais ir kolegomis, pasidomėti, kas naujo jų veikloje.

Aiste, Jūs krimtote sunkiai įkandamus klasikinės filologijos mokslus. Kodėl pasukote muzikos keliu?

„Taip jau išėjo (juokiasi). Klausimas apie tokius senus laikus, sunkiai beprisimenu... Žinote, muzika ir kalbos mano gyvenime visuomet žengė koja kojon ir buvo vienodai svarbios. Tiesiog taip jau atsitiko, kad muzikos keliu nusprendžiau eiti tvirčiau ir atsakingiau.

Prisijungusi prie grupės „Skylė“ atsinešiau savo tekstų ir dainų. Įsiliejimas į grupę buvo natūralus ir organiškas. Iš pradžių dainavau pritariančiu balsu, vėliau viskas pasikeitė. Galiausiai, bendra kūryba išsivystė į tą skambesį, kurį girdime šiandien.

Savo kūryboje puoselėjate baltiškąją kultūrą ir kalbas – kas skatina tai daryti?

Galima sakyti, kad baltiškoji kultūra ir mūsų istorija apskirtai mums yra tarsi vienas iš atramos taškų ir įkvėpimo šaltinių. Visuomet akcentuojame, kad neperdainuojame liaudies dainų, o kuriame savo originalias dainas vedini senųjų dainų dvasios. Tikrai ne kartą po koncertų teko girdėti atsiliepimų, kad mūsų atliekama folko muzika labai „veža“, tačiau reikalas tas, kad folko mes tai negrojame, nebent pavadintume tai naujųjų laikų folku.

Naujausias Jūsų albumas „Dūšelės“ paliečia nepatogią, netgi vengtiną Lietuvoje laidojimo papročių temą. Kaip gimė ir vystėsi projektas?

Kartą su vyru Roku lankėmės seminare, kuriame buvo skaitoma įdomi paskaita apie tai, kokias dainas Vilniaus krašte lenkakalbiai dainuoja laidotuvių metu. Paaiškėjo, kad tos dainos yra į lenkų kalbą išverstos senoviškos dzūkiškos dainos, kurių net patys lietuviai nebedainuoja. Kai kurie tose dainose iki šių dienų išlikę vaizdiniai, nūdienos supratimui būtų keisti, pavyzdžiui, kaip po mirties žmogaus siela nueina ne į dangų, o prieš tai dar kažkur klajoja. Po seminaro tie tekstai mus labai sužavėjo. Pasirodo, archyvuose yra ir daugiau lietuviškų tekstų, tiesa, be melodijų – Rokas jas sukūrė. Ir tai tapo „Dūšelių“ ašimi. Ilgainiui šią ašį apauginome originaliomis savo dainomis ir sudėjome į vientisą pasakojimą apie sielos kelionę anapus.

A. Smilgevičiūtė: tai pasakojimas apie sielos kelionę anapus
© Modestas Ežerskis

Kuo Jums asmeniškai svarbus šis albumas?

„Dūšelės“ žavi tuo, kad tai nėra tik muzikinis albumas. Greta jo mes turime ir koncertinę programą, kurią atliekame ne visai įprastose koncertams vietose – prie Karmazinų pilkapyno, Kartenos piliakalnio, Salako ir Pajevonio bažnyčių šventoriuose, ir dar daugelyje kitų vietų. Ten koncertuodami tuo pačiu pakviečiame ir pritraukiame žmones aplankyti Lietuvos Kultūros paveldo objektus.

Šiuo albumu taip pat siekiame atkreipti dėmesį į unikalią pilkapių pylimo kultūrą, gyvavusią Lietuvoje. Greta muzikinio albumo inicijavome multimedijos pasakojimą, kuris dabar prieinamas internetiniame puslapyje duseles.lt. Ten taip pat galima rasti žemėlapį, kuris parodys arčiausiai Jūsų gyvenamosios vietos esantį pilkapį bei užsiregistruoti jo globėju.
Labiausiai džiaugiuosi, kad „Dūšelės“ peržengė įprastinio muzikinio albumo ribas.

Ankstesnis Jūsų albumas vaikams „Tilidūda“ susilaukė didelės sėkmės. Daina „Aš turėjau gaidį“ netgi pretendavo tapti klausomiausia muzikinio portalo „Pakartot.lt“ metų daina. Ar tikėjotės tokios sėkmės?

Labai džiaugiamės, kad kompaktinis diskas yra toks paklausus. Jame sudėtos vienos skambiausių mūsų tautos dainų vaikams - juk dainų melodijas per amžius išgrynino mūsų mamos ir močiutės.

Šis muzikinis albumas vaikams – dalis animacinio-muzikinio projekto, kurį sumanė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai. Mintis užsimezgė diskutuojant apie tai, kad kanale youtube vaikai neturi ką žiūrėti lietuviškai. Mes prisijungėme prie projekto su savo idėjomis ir štai gimė „Tilidūda“.

Grupė „Skylė“ taip pat puoselėja lygiadienio koncertų tradiciją. Iš kur ji atsirado?

„Pagalvojome, kad kai kurias simbolines datas mes ilgainiui pamiršome, nors jos yra įdomios o kadaise buvo ir svarbios. Šios minties vedami prieš 8-nerius ar 9-nerius metus nusprendėme surengti koncertą ir tai tapo tradicija.

Koncertuose prie mūsų muzikos prijungėme styginių aranžuotes, šviesų dailę, kokybišką garsą. Mūsų lygiadienio programa, tarsi spektaklis, turi savo „stuburą“, tačiau kiekvieno koncerto metu norime pagroti kažką išskirtinio – prisimintą senesnį kūrinį ar ką nors premjerinio. Visuomet norisi, kad klausytojai koncerto metu ir po jo jaustų pakylėtumą ir šventę“.

Ši savaitė Lietuvai ypatinga. Kas Jums asmeniškai yra Laisvė?

Reiškia daug, atrodo, ką čia ir bepasakysi... Kita vertus, jei kalbėti apie mūsų Valstybės Laisvę, ji siejasi su mūsų visų asmenine laisve, atsakomybe ir pastangomis ją išsaugoti. Vasario 16-oji primena, kad ne taip lengvai mes tą Laisvę turime.

Ko palinkėtumėte mūsų tautiečiams šios gražios šventės proga?

Ši šventė kaskart primena, kad laisvė yra ganėtinai trapi. Sau ir kitiems norisi palinkėti pasijusti ypatingais – ne visi žmonės turi prabangą turėti ir gyventi savo šalyje, tėvynėje ir ją kurti, o ypač šiais laikais. Nuoširdžiai linkiu visiems nenusigręžti nuo Lietuvos ir toliau ją kurti.

Daugiau informacijos www.muzikossale.lt

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Veidai

5 vaikus auginantis kunigaikštis Radvila: žmonės, turintys didelę šeimą, labai turtingi (5)

Varšuvoje gyvenantis verslininkas, kolekcininkas garsiausių Lietuvos didikų Radvilų palikuonis kunigaikštis Maciejus Leonas Radziwiłłas mielai sutiko duoti interviu „Moters“ žurnalui. „Esu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis, taigi – įpareigotas“, – sakė jis.

Indrė Stonkuvienė: supratusi, kad prarandu ryšį su vyru, puoliau į depresiją (22)

Darbo televizijoje atsisakęs Mantas Stonkus prisipažino: tapau namų šeimininke.

Žymios moterys, pamilusios jaunesnius vyrus (9)

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad kuo mažesnis amžiaus skirtumas yra tarp partnerių, tuo daugiau galimybių, kad santykiai bus ilgalaikiai. Statistiką vis bando paneigti žinomų žmonių poros, čia didelis amžiaus skirtumas visai nėra keistas dalykas. Kiek labiau suklūstama tik tada, kai poroje vyresnis yra ne vyras, bet moteris.

Atlikėja J. Miliauskaitė: tai buvo auksiniai laikai

Lapkritį į specialų 30-ies metų jubiliejinį koncertą kviečia šiandien jau legendine vadinama grupė „Sekmadienis“. Ta proga grupės lyderė Jūratė Miliauskaitė prisimena auksinius grupės laikus.

Balerina M. Simonova: su nacionalizmu dažniau susidurdavau Lietuvoje nei Lenkijoje (2)

Balerina Margarita Simonova (28 m.) save vadina kosmopolite ir tiki, kad menas neturi sienų. Iš Lietuvos kilusi rusų tautybės mergina jau 7-erius metus sėkmingai šoka Varšuvos didžiajame teatre, o jos neseniai atliktas pagrindinis vaidmuo rusų režisieriaus Valerijaus Todorovskio filme „Didysis baletas“ sujaudino ne tik šio šokio gerbėjus.

N. Marčėnaitė – apie itin skaudžiai išgyventas skyrybas: bandėme gelbėti santuoką, bet buvo kita moteris (48)

Dažnai stebint savo mėgstamas žvaigždes susidaro įspūdis, kad jie idealūs, o jų gyvenimai – tobuli. Todėl pasigirdus kalboms apie Nomedos skyrybas su nuo penktos klasės pažįstamu Mariumi Jonučiu, buvo sunku patikėti, kad tai tiesa.

Saptos garsaus rašytojo Romaino Gary vedybos, paženklintos dviem savižudybėmis

Prancūzų žurnalistė Ariane Chemin savo knygoje „Mariage en Douce“ („Santuoka slapčiomis“) aprašo slaptas garsios amerikiečių aktorės ir rašytojo vestuves 1963 m.

Romano apie emigraciją autorė: ten labai gerai atsiskleidžia slepiama asmenybės pusė

Rasa Sagė - 39 metų rašytoja, sociologijos magistrė, dviejų mažamečių - ketverių dukters ir dvejų metų sūnaus – mama. Leidykla „Alma littera“ tik ką pristatė Rasos Sagės knygą „Laimingi žmonės keliauja dviračiais“. Knyga, kurioje itin aktuali emigracijos tema, – ne iš piršto laužta, rašytoja pati krimto emigrantės duoną.

Grace Kelly anūkė stebina panašumu į gražiąją princesę (3)

Grace Kelly anūkė Camille Gottlieb tikrai laimėjo genų loterijoje... Kalbama, kad jei jos senelė gyventų šiais laikais, jų socialinio tinklo „Instagram“ anketos atrodytų labai panašiai.

Žymios mamos ir dukros – ne tik stulbinantis panašumas... (2)

Obuolys nuo obels netoli rieda, byloja liaudies išmintis. Šou pasaulyje tai akivaizdžiai matyti. Žymių mamų dukros sėkmingai žengia motinų pėdomis arba neretai pasirenka ir kitą sritį, kurioje sulaukia ne mažesnio pripažinimo.